Briuselis. Europos Sąjungos žemės ūkis akivaizdžiai susiduria su kartų kaitos problema, nors ilgą laiką nemažai daliai šalių narių buvo prieinama parama jauniesiems ūkininkams.

„Eurostat“ duomenimis, 2016 m. ES vos 11 proc. ūkių vadovų buvo jaunesni nei 40 metų. Puslapis „Euractiv“, besiremdamas Europos Parlamento tyrimu, primena, kad nors daugiau kaip tris dešimtmečius jauniems ūkininkams buvo galima ES parama, tačiau problemos tai neišsprendė.

Rengiant Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) po 2020 m. gaires, buvo numatyti devyni tikslai, kurių vienas – kartų atsinaujinimas. Tačiau ar šįkart tai pavyks įgyvendinti, priklausys ir nuo BŽŪP biudžeto, ir nuo kiekvienos šalies narės.

Kita problema – moterų vaidmuo žemės ūkyje. Tiesa, Lietuva čia turi kuo didžiuotis – „Eurostat“ duomenimis, maždaug trečdalis ES ūkių yra valdomi moterų, tuo tarpu mūsų šalyje – 47 proc. Mažiausiai ūkių valdytojų yra Nyderlanduose – apie 5 proc.

Dar prieš porą metų Europos Parlamento Žemės ūkio ir Moterų komitetai patvirtino pranešimą, kuriame raginama stiprinti moterų vaidmenį ES ūkininkavimo procese.

ES įstatymų leidėjai mano, kad moterims tenka pagrindinis vaidmuo padedant atgaivinti kaimo vietoves ir vengti tolesnės urbanizacijos.

MŪ inf.