Vilnius. Vis daugiau Lietuvos gyventojų ūkininkus vertina kaip pažangius, diegiančius inovacijas ir ūkininkaujančius tvariai. Tokius duomenis rodo asociacijos „CropLife Lietuva“ užsakymu atliktas tyrimas.

Bendrovės „Spinter“ atlikta visuomenės apklausa atskleidė, kad daugiausia – net 57 proc. – gyventojų ūkininkams priskiria darbštumo savybę (prieš dvejus metus – 63 proc.). Tačiau per pastaruosius dvejus metus net 32 proc. padaugėjo manančiųjų, kad Lietuvos ūkininkai yra pažangūs ir diegiantys inovacijas (nuo 22 iki 29 proc.). O tų, kurie mano, kad ūkininkai dirba tvariai, dalis per metus išaugo net 110 proc. (nuo 10 iki 21 proc.).

„Galime drąsiai sakyti, kad Lietuvos ūkininkai šiandien žengia pirmyn su visa Europa – vis aktyviau naudoja naujausias technologijas, duomenų sprendimus, dirbtinį intelektą ir imasi proaktyvių veiksmų rūpindamiesi aplinka.

Lietuvoje ūkininkai linkę remtis mokslu grįstomis tvaraus ūkininkavimo praktikomis, taikyti tiksliosios žemdirbystės principus, kurie leidžia sumažinti trąšų ir pesticidų naudojimą ūkiuose, kontroliuoti sąnaudas ir kartu išsaugoti gausų derlių, tausoti aplinką ir bioįvairovę. Smagu, kad visuomenė pastebi ir teigiamai vertina šiuos ūkininkų vykdomus pokyčius“, – sako „CropLife Lietuva“ direktorė Zita Varanavičienė.

Pasak jos, per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ūkiuose atsirado autonomiškumu pasižymintys kombainai ir traktoriai, dronai vaizdų analizei, azoto jutikliai, pradėtas taikyti duomenimis ir dirvožemio tyrimais grįstas išberiamų trąšų ir augalų ligų prognozėmis paremtas augalų apsaugos produktų naudojimas.

„Sąrašas nėra baigtinis, o ūkininkai nuolat ieško būdų, kaip maistą auginti efektyviau ir tvariau, o išteklius naudoti tausiau.

Žinoma, pažanga galėtų būti dar spartesnė, jeigu žemės ūkio politika, siekiant ES žaliojo kurso tikslų, labiau orientuotųsi į inovacijų prieinamumo didinimą – remtų technologinių įrankių įsigijimą, dirbtinio intelekto įdarbinimą, vadinamųjų genų žirklių panaudojimą augalų selekcijoje, pagreitintų jau sukurtų modernių biologinių ir cheminių produktų patekimo į rinką terminą ir t. t.

Labai svarbu, kad šios inovacijos būtų prieinamos visiems ūkiams, ypač smulkiems ir vidutiniams. Tai leistų didinti šalies ūkių efektyvumą ir konkurencingumą auginant pakankamai sveiko ir saugaus maisto be žalos aplinkai“, – pabrėžia Z. Varanavičienė.

Ragina skatinti jaunąją kartą

„CropLife Lietuva“ asociacijos vadovės teigimu, prie pozityvių ūkininkų įvaizdžio pokyčių prisideda ir tai, kad viešojoje erdvėje vis dažniau matome istorijas apie pažangius ūkius ir jų šeimininkus, kurie juos vysto kaip skaidrų, tvarų ir modernų verslą. Ūkininkauti imasi ir jaunimas, kuris užaugo su technologijomis ir entuziastingai diegia inovacijas. 

VDU Žemės ūkio akademijos, Agronomijos fakulteto prof. Zenono Dabkevičiaus manymu, siekiant sudominti jauną žmogų žemės ūkio karjera ir tematika, reikia skleisti dar daugiau pozityvios informacijos apie ūkininko darbą, vengti Lietuvos skirstymo į provinciją ir didmiesčius, skatinti rinktis žemės ūkio krypties studijas.

„Naudinga rasti daugiau galimybių skirti skatinamąsias stipendijas, dalį jų jau skiria Žemės ūkio ministerija, tačiau to nepakanka. Be to, būtų naudinga leisti mokamai studijuoti ir kiek mažesnius egzaminų balus surinkusius, bet pagrįstų ketinimų ūkininkauti turinčius jaunuolius“, – teigia Z. Dabkevičius.

Žemės ūkio akademijos Agronomijos bakalauro studijos kasmet surenka apie 50, o magistro – apie 30 studentų, dauguma jų – būsimi jaunieji ūkininkai.

„Studijuodami magistrantai jau dirba savo ūkiuose, yra samdomi didelių ūkių ar bendrovių, taip pat dirba konsultavimo srityje arba privačiose agrofirmose.

Studentai aktyvūs, domisi naujovėmis, turi praktinio patyrimo, todėl diskusijos su jais ir jiems kylantys klausimai yra profesionalūs“, – sako profesorius.

Būtina griauti mitus

„CropLife Lietuva“ užsakymu atlikta apklausa taip pat parodė, kad, be pozityvių pokyčių apie ūkininkų įvaizdį, yra ir gajų klaidingų stereotipų. Pavyzdžiui, kad nuolat skundžiasi ir prašo išmokų, per daug tręšia ir pesticidais purškia augalus.

„Nors išmokos skiriamos ūkininkams, tačiau iš tiesų jų tikslas – apsaugoti galutinius vartotojus, gyventojus nuo per didelių produkcijos kainos šuolių ar maisto trūkumo.

Ūkininkų derlius labai priklausomas nuo klimatinių sąlygų, tad išmokos tarnauja kaip saugiklis, kad duona, mėsainių bandelės ar kiti produktai po derlių nuniokojančios liūties nepabrangtų neadekvačiai.

Jeigu nebūtų išmokų ir kainos parduotuvėse priklausytų nuo ūkininkų gamybos savikainos, produktai būtų kai kuriais atvejais ir keletą kartų brangesni. Taigi išmokos – kaip kompensacinis metodas sureguliuoti, kad dėl klimato reiškinių kainos būtų stabilesnės ir gyventojai galėtų įsigyti bazinį produktų krepšelį“, – aiškina ūkininkė iš Prienų r. Rasa Rasimaitė.

Be to, Lietuvoje išmokos ūkininkams – vienos mažiausių Europoje ir siekia vos 70 proc. ES vidurkio. Mūsų šalies ūkininkai nuo pat Lietuvos įstojimo į ES gauna mažesnes tiesiogines išmokas nei jų kolegos Vakarų Europos šalyse.

Komentuodama antrąjį mitą, kad neva ūkininkai be saiko naudoja pesticidus, „CropLife Lietuva“ vadovė teigia, jog augalų apsaugos produktai ūkininkams kainuoja, todėl jie suinteresuoti jų naudoti minimaliai, t. y. tiek, kiek reikia, norint išsaugoti derlių ir jo kokybę.

„Be to, didesnis augalų apsaugos produktų naudojimas didesnio poveikio neduos. Čia kaip vaistai žmogui – paprastai nurodoma, kiek ir kada naudoti. Taip ir su augalų apsaugos produktais – ūkininkui juos pakanka ir apsimoka naudoti tik tada, ten ir tik tiek, kiek reikia augalui nuo ligų apsaugoti“, – sako Z. Varanavičienė.