Benediktas VANAGAS daugeliui greičio aistruolių žinomas kaip Dakaro ralio dalyvis, greičiausiai pusę Lietuvos (bent prie ekranų) įtraukęs į šią ištvermės ir greičio fiestą. Gimęs ir augęs šeimoje, kur kiekvienas gali atsiskleisti, B. Vanagas vertina teisingą ir prasmingą ūkininkavimą, juolab kad ir jo senelis buvo ūkininkas. Sportininkas ypatingą dėmesį skiria tam, ką valgo, tad ūkininkų produktai – prioritetas ant jo stalo.

Benediktas Vanagas yra „Inbank Toyota Gazoo Racing Baltics“ komandos pilotas. Kartu su šturmanu Sebastian‘u Rozwadowski‘iu (Sebastianu Rozvadovskiu) 2019 m. Dakaro lenktynių bendroje įskaitoje užėmė 11 vietą – aukščiausią Lietuvos ir Baltijos šalių istorijoje.

Lietuvai atstovaujantis lenktynininkas laikomas vienu universaliausių Baltijos šalyse. Jis pasiekė aukštų rezultatų ralio, žiedinių lenktynių, ralio maratonų ir bekelės varžybų trasose.

Sportininkas yra tikras vilnietis, jau gimęs Vilniuje. „Aš esu miestietis ir Vilnius man yra geriausias miestas, – teigia lenktynininkas. – Bet aš su tam tikra nostalgija žiūriu į kaimą, nes ten yra daug erdvės, daugiau galimybių. Kažkur slaptai viduje aš svajoju turėti savo ūkį.“

Jo nuomone, profesinio kelio pasirinkimas dažnu atveju yra atsitiktinumas. „Mano atveju taip ir buvo. Iš savo tėvų perėmiau aistros tam, ką darai, geną. Senelis buvo ūkininkas, mama gydytoja, tėtis chorvedys, sesuo menotyrininkė, brolis technologiškai orientuotas, sūnus domisi finansų valdymu. Esame labai skirtingi. Tad vienintelis svarbus dalykas – aistra tam, ką tu darai. Ir nesvarbu, ar esi karys, ūkininkas ar lenktynininkas, mokslininkas. Arba esi profesionalas, arba ne“, – gyvenimo variklį įvardija B. Vanagas.

Jam niekada nekilo minčių net sunkiausiais momentais mesti savo sporto šakos. Paprastai meta tie, kurie jau nebetiki, kad gali padaryti geriau. „Žinau, kad gyvenime viskas yra tik tikėjime. Jo man niekada nepritrūko. Jeigu tiki tuo, ką darai, pasieksi savo. O kai atsiranda rezultatai, jie motyvuoja eiti toliau“, – užtikrintas tuo sportininkas.

Ūkininkavimas ir lenktynės turi panašumų

Kaime B. Vanagą traukia kitokia rutina ir kitoks cikliškumas. Tuo pačiu ūkininkavimą jis palygina su Dakaru, kur pačios lenktynės yra tik viso nuoseklaus, atkaklaus pasirengimo vainikavimas, panašiai kaip ir ūkininkaujant – visų metų darbai baigiami derliaus nuėmimu.

„Gamtoje, užmiestyje, kaime arba ūkininkaudamas žmogus gyvena daugiau pagal gamtos ciklą. Kiekvieni metai yra projektas ir tu turi būti išmintingas pasirinkdamas, ką veiksi ateinančiais metais, nes nežinai, kokie jie bus. Turi įvertinti visas turimas galimybes, savo išteklius, – dalijasi mintimis sportininkas. – Matau tam tikrą panašumą ir lyginu su pasiruošimu Dakarui.“

B. Vanagas, nors ir gyvendamas mieste, būdamas komunikabilus ir mobilus, stebi technologijas ir mato, kad jų vis daugiau ateina ir į žemės ūkį. „Šiuolaikinį ūkininką matau kaip šviesų, išsilavinusį žmogų, kuris naudojasi technologijomis nenusižengdamas gamtai, – atviras pašnekovas. – Mes žinome, kad technologijos, mokslo pasiekimai gali būti panaudoti ir blogiems tikslams, jeigu kalbėsime apie ilgalaikį besaikį trąšų naudojimą ar kažko per didelius kiekius. Tačiau, man atrodo, tvarus ūkininkavimas ir ūkininkas, kaip šviesus žmogus, – yra Lietuvos ateitis.“

Būdamas vaikas Benediktas vasaras leisdavo keliose vietose: viena jų buvo Užpaliai (tarp Utenos ir Kupiškio esantis miestelis). Ten viešėdavo pas savo tetą, tėčio seserį, kuri užsiėmė įvairiais tiems laikams būdingais žemės ūkio darbais.

„Mano senelis buvo ūkininkas, turėjo apie 30 ha, ir dabar namuose saugome prieškarinio „Ūkininko patarėjo“ laikraščio iškarpą, kurioje yra nuotrauka, kaip į Utenos apskritį atvyko Prezidentas Antanas Smetona ir mano senelis Juozas Vanagas jam sako padėkos kalbą. Tai man labai įstrigę“, – pasakoja lenktynininkas.

Svarbią vietą užima rūpinimasis sveikata ir savijauta

Anot B. Vanago, žmogus yra tas, ką jis valgo. Tad jam vienareikšmiškai svarbu žinoti, kuo maitinasi. „Tai, iš kur atkeliauja maistas, man ypač svarbu, tad kavinėse, kuriose lankausi dažniausiai, žino, kad kiaušinienė turi būti iškepta tik iš laisvai laikomų vištų kiaušinių, – teigia pašnekovas. – Tikrai manau, kad atėjome į laikotarpį, kai mums turi rūpėti, ką mes valgome; net jei tai kainuos šiek tiek brangiau, mes ir mūsų vaikai būsime sveikesni, saugosime savo aplinką.“

Nors turėdamas gausybę darbų ir atsakomybių, B. Vanagas nėra atsakingas už maisto tiekimą namuose, tačiau užtikrina, kad didžiąją dalį produktų perka tik iš ūkininkų, nes jų produktai yra sertifikuoti, patikrinti, tad šeima pasitiki jais. Būna, kad apsiperka ir prekybos centruose, tačiau ir ten renkasi lietuviškų ekologiškų ūkių produktus.

Vienodos galimybės

Dalydamasis patirtimi, daug pasaulio išmaišęs lenktynininkas teigia, kad kaimo ir miesto savitumų yra. Tačiau jam tai labai gražu, ypač kalbant apie Lietuvos regionus, kur kiekvieno jų žmonės išsiskiria tarme. Tai kultūrinis identitetas.

Prakalbus apie galimybes lavintis, jis atviras, kad šiais laikais būti išsilavinusiam ir būti išprususiam tai nėra tas pats. „Esu kaime sutikęs žmonių, nebaigusių aukštųjų mokslų, bet tikrai išmintingai besisemiančių žinių iš gamtos. Ir tai buvo labai šviesūs žmonės“, – sako B. Vanagas.

Anot jo, šie laikai suteikia vienodas galimybes visiems. Informacijos yra daug, ją galima nesunkiai pasiimti. Tik asmeninio noro reikalas domėtis, rinkti informaciją. Dabartiniu metu gyvendamas bet kur, būdamas tinkamai motyvuotas tu tikrai gali rasti žinių.

„Galbūt miestas suteikia didesnę konkurenciją ir tas konkurencinis tobulėjimas mieste labiau išreikštas, tai timpteli siekti aukštesnio išsilavinimo, – mąsto lenktynininkas. – Bet viskas priklauso nuo individo. Gyvendamas kaime ir augindamas ten vaikus, galėčiau rasti būdų, kaip išugdyti juos išsilavinusiais, kultūringais ir mandagiais.“

Turime tapti geriausi

Prakalbus apie naująsias technologijas, B. Vanagas net nesuabejoja, kad reikia jomis naudotis, tik svarbu nepamiršti, kad žmogus yra mąstanti būtybė. Ir mąstančios būtybės galvoja, kas bus vėliau, kas bus po jų.

„Viską, ką mes darome, turime stengtis atlikti tvariai. Aš džiaugiuosi, kad ir pasaulis, ir Europa deda daug pastangų, kad nealintų gamtos, naudoja įvairius atsinaujinančius išteklius, tai manau, kad šie dalykai labai svarbūs“, – gamtosaugai neabejingas sportininkas, kuris tiki, kad turime naudotis mokslo pasiekimais.

Ir nors iš šalies gali atrodyti, kad jo užduotis tik suvaldyti žvėrimi vadinamą lenktyninį automobilį, iš tiesų Benediktas Vanagas atsakingas už didelę organizaciją, kurioje vyksta daug procesų. Tad jis privalo išmanyti labai nemažai įvairių sričių. Kai kurias iš jų yra įvaldęs ypač gerai.

„Kaip vairuotojas turiu turėti tam tikras kompetencijas, kaip organizacijos vadovas taip pat turiu turėti įgūdžių, išmanyti rinkodarą ir komunikaciją. Privalau išmanyti ir technologijas, nes, nepaisant to, kad turiu puikią komandą, per pačias Dakaro lenktynes greičio ruože mes liekame dviese su šturmanu, – atviras sportininkas. – Ir nutikus netikėtumui mes turime turėti bent minimalių įgūdžių sutvarkyti tuos nesklandumus dalykus vietoje.“

Juokaudamas pašnekovas tarsteli, kad Dakare kaip ir gyvenime galima būti tik per mažai pasiruošusiam, per daug pasiruošimo nebūna. Ir priduria, kad į dažnai užduodamą klausimą, koks jo talismanas, atsako, kad tai yra jo pasirengimas.

Kalbant apie tai, kas įstrigo iš šių populiarių visame pasaulyje lenktynių, kuriose jis su komanda dalyvauja nuo 2015 m., ar kas padarė įspūdį, sportininkas įsitikinęs, kad gyvenimas yra kaip mozaika: jis susideda iš įvairiausių dalelyčių ir nėra nė vienos svarbesnės už kitą. Net jeigu tuo metu ji nepaliko tau jokio įspūdžio.

„Visada tai yra visuma. Iš pradžių aš dar ieškodavau atsakymo, kas man įstrigo, bet dabar suprantu, kad taip prieštaraučiau sau, – lenktynių patirtį apibendrina sportininkas. – Kiekviena akimirka yra be galo svarbi.“

Baigdamas pokalbį Benediktas Vanagas pamini mūsų valstybės simbolį Vytį, kurį laiko pavyzdžiu visai tautai. Vytis puošia ir jo lenktynių automobilį. „Iš ūkininkų tikėčiausi, kad jie būtų geriausi savo srityje. To linkėčiau ir kiekvienam Lietuvos piliečiui. Ir į šį tikslą kelią rodo Vytis. Žvelgdamas į šį Lietuvos simbolį matau veržlų, savo kryptį turintį profesionalą. Jeigu kiekvienas pasistengsime būti tokie, kokius būti mus moko Vytis, manau, vėl pasieksime laikus, kai Lietuva bus svarbi Europos ir pasaulio valstybė tiek žemės ūkyje, tiek politikoje“, – savo šalies jėgomis tiki vienas ryškiausių automobilių sporto profesionalų.

MŪ inf.