Kėdainiai / Širvintos. Dėl akcizo suskystintoms dujoms ir gerokai mažesnės paramos nei užsienyje, Lietuvos šiltnamininkams sudėtinga konkuruoti su importuojama daržovių produkcija.

Kėdainių r. įmonės „Agrošiltnamiai“ direktoriaus Pauliaus Andriejavo teigimu, prieš savaitę 6,5 ha modernių šiltnamių didžiąją dalį apsodino agurkų daigais, o dėl daržovių įvairovės pasodino ir pomidorų.

Lietuvos pirkėjams šviežių trumpavaisių agurkų derliaus galės pasiūlyti jau vasarį, o pomidorų – kovo pradžioje.

Naujieji šiltnamiai Kėdainių r., Šingalių kaime šilti (dieną temperatūra – 20 °C, naktį – 16–17 °C), ekonomiški, sandaresni ir geresnės jų izoliacinės savybės, naudojamos užuolaidos – šilumai taupyti, įrengtas modernus vėdinimas – automatiškai atveriami stoglangiai, geresnės šviesos sąlygos, stipresnės plieninės konstrukcijos atlaiko padidintas sniego apkrovas.

„Agrošiltnamių“ komplekse augalai auginami hidroponinės sistemos būdu mineralinėje vatoje, naudojama biologinė augalų apsauga, pomidorų žiedams apdulkinti – kamanės.

Didėja išlaidos šilumai

Pernai agurkų auginimo sezoną įmonė baigė anksčiau nei paprastai – lapkričio mėnesį – dėl išbrangusios energetikos: pakilus elektros ir dujų kainoms.

Šiltnamiai šildomi suskystintomis dujomis iš greta pastatytos modernios 9,6 MW katilinės. Įmonė savo lėšomis įsirengė suskystintų dujų terminalą.

P. Andriejavo teigimu, didžiausia problema – šiltnamių šildymas stipriai išbrangusiomis suskystintomis dujomis, kurioms Lietuvoje nustatytas didžiausias pasaulyje – 80 proc. akcizas. Tai 15 kartų daugiau nei Lenkijoje.

Šiltnamiuose užaugintos produkcijos savikainoje dujų kaina sudaro apie 50 proc. Tad kaip konkuruoti su į mūsų šalį atgabenama lenkiška, ispaniška, olandiška agurkų ir pomidorų produkcija?

Įmonės „Agrošiltnamiai“ direktoriaus Pauliaus Andriejavo teigimu, didžiausia problema – stipriai išaugusios šildymo išlaidos

Pasak pašnekovo, regionuose sukurtos darbo vietos paprasčiausiai žlugdomos. O su Aplinkos ministerija nepavyksta sutarti išspręsti problemų.

Tamsiuoju žiemos periodu pasitaiko labai mažai saulėtų dienų, todėl augalams augti trūksta šviesos. Kai dienos saulėtesnės, mažiau reikia šildyti šiltnamius.

„Apsirūpinimas maistu – pagrindinė ir prioritetinė gamybos šaka. Ką darysime, kai nebus pagal naujausias technologijas, gerąją praktiką išaugintų daržovių ir sukurtų 100 darbo vietų? – susirūpinęs klausia P. Andriejavas. –  O susietoji parama už daržovių auginimą uždarame grunte 3,5 karto mažesnė.”

Biokuras pigiau nei suskystintos dujos

Alionių kaime, Širvintų r. ūkininkaujantis Vidmantas Vyšniauskas su dukra Agne Mažuikiene 1,5 ha modernių šiltnamių komplekse augina trumpavaisius agurkus. Be šiltnamių Vyšniauskų ūkis užima apie 600 ha, augina kviečius, kvietrugius, rapsus.

Širvintų r. ūkininkas Vidmantas Vyšniauskas šį sezoną į šiltnamius agurkus planuoja sodinti vasarį

Nuo 2018 m. Vyšniauskų šeima agurkus pradėjo auginti naujuose moderniuose šiltnamiuose mineralinėje vatoje, prieš tai daugelį metų juos augino polietileno šiltnamiuose.

Naujuose šiltnamiuose įdiegta kompiuterinė klimato, laistymo, anglies dvideginio tiekimo, ventiliavimo sistema; dvigubos – saulę atspindinčios ir šilumą saugančios – užuolaidos, aplinkos pokyčius fiksuojantys davikliai, moderni biokuro katilinė ir kt. Įdiegus naujas technologijas, agurkų derlingumas padidėjo apie 3 kartus.

Ateityje ūkininkai svarsto papildomai įrengti specialias lempas, kurios leistų agurkus auginti visus metus. Dabar planuojama agurkus sodinti vasarį.

„Kadangi šiltnamiuose nėra papildomo apšvietimo augalams, planuojame agurkų daigus sodinti vasario mėnesio pirmoje pusėje, kai dienos bus ilgesnės ir šviesos, taip reikalingos augalams, bus daugiau“, – sako V. Vyšniauskas.

Jų daigus ūkis perka užsienyje. O antrajam derliui, po Joninių, sodins savo išaugintus daigus. Ankstyvųjų agurkų pirmojo derliaus planuojama sulaukti Kovo 8-ajai.

Per visus metus ūkio šiltnamiuose dirba 13 darbuotojų, o sezono metu papildomai samdoma daugiau pagalbininkų. Pernai sezonas baigėsi spalio viduryje.

Kai šiltnamių plotą Vyšniauskai labiau išplės iki planuojamo bendro 2,3 ha ploto, galbūt augins ir pomidorus arba tas daržoves, kokių labiau reikės rinkai.

Vyšniauskų šiltnamių kompleksas šildomas biokuru, nes tai pigiau nei dujomis

Šiltnamiams šildyti ūkyje įrengta katilinė, kurui naudoja smulkintą medieną. Biokuras yra pigiau nei dujos, tačiau jo kaina svyruoja, priklauso nuo tiekėjų.

Kad žiemą kritiniais momentais netrūktų šilumos ir ruošdamiesi išplėsti šiltnamių plotą, Vyšniauskai buvo numatę statyti papildomą dujų katilą, tačiau išbrangus dujoms ir padidėjus akcizo mokesčiui, paskaičiavo, kad geriau apsimoka papildomai statyti dar vieną biokuro katilą.

Daržovių šiltnamyje dabar neaugina, tačiau juos minimaliai šildo, kad nuo šalčio netrūktų vamzdynai, neskiltų šiltnamio stiklai.

Vyšniauskai parama šiltnamių daržovių auginimui irgi nesidžiaugia, nes už 1 kv. m gauna tik apie 0,90 euro. Kitose ES šalyse parama gerokai didesnė, kai kuriose ji siekia net 9–10 eurų. Todėl, pasak ūkininkų, sudėtinga konkuruoti su olandiška, lenkiška ar ispaniška produkcija.