Basf 22 07 19 + Dimedium 22 09 01 Dimedium 22 09 01 + Adama 22 09 05
BŽŪP
Žaliasis kursas: žemės ūkis bus tvarus, bet išbandymų nestigs
Lietuvos augalų apsaugos asociacijos nuotr.

Kaunas. Ateities žemės ūkis – tvarus, bet daug iššūkių kils mažinant šilumos efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisijas ir diegiant naująsias technologijas. Be to, ar laikantis žaliojo kurso reikalavimų ir gaminant tvarią produkciją pavyks rasti pirkėjų?

Apie tai diskutuota nuotolinėje VDU Žemės ūkio akademijos mokslinėje konferencijoje „Žemė ūkio mokslai verslui: žaliojo kurso iššūkiai ir galimybės“.

Ekologiško maisto ir žemės ūkio bendrovės „Auga Group“ generalinis direktorius Kęstutis Juščius pabrėžė, kad gaminant maistą išsiskiria bene daugiausia ŠESD emisijų. Taigi einant žaliojo kursu keliu, pasak jo, sunkiausia bus tas emisijas sumažinti.

Bioversija 22 08 31

„Kitas klausimas – ar vartotojai pirmenybę teiks tvariems produktams. Žemdirbiai dabar netiki, kad pirkėjai pinigines atvers plačiau, o tvarus ūkininkavimas jiems suteiks ekonominės naudos. Visas žemės ūkis ginasi nuo tų reikalavimų, nes nenori prarasti pajamų. Tai suprantama. Juk neaišku, kaip viskas bus“, – aiškino K. Juščius.

ŽŪK „Pienas LT“ valdybos pirmininkas Tomas Raudonius žaliąjį kursą vertina pozityviai. Tačiau žodžių į vatą nevynioja – jo teigimu, procesas sudėtingas, ypač bus nelengva pasiekti išsikeltus tikslus dėl emisijų.

T. Raudoniaus manymu, didžiausi ūkininkų laukiantys išbandymai – tai robotizacija (robotai, autonominiai padargai, dronai) ir skaitmenizacija.

Diskusijoje dalyvavo ir Žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas Rimtautas Petraitis, anot kurio, žaliojo kurso siekis – efektyvesni ir ekonomiškai stipresni ūkiai, todėl negalima diegti technologijų, keliančių nuostolių.

Jo teigimu, iššūkis tai, kad ateinančios tendencijos reikalauja naujų žinių, o klimato kaitos ir ŠESD specialistų nėra daug.

„Kuo daugiau duomenų surinksime, kuo geriau juos išanalizuosime ir panaudosime, tuo veiksmingesnis bus rezultatas“, – sakė Žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktoriaus pavaduotojas.

Jis taip pat teigė, kad įgyvendinant žaliąjį kursą dabar susiduriama su dilema – viena vertus, viską (emisijas, trąšas, augalų apsaugos produktus) reikia mažinti, kad saugotume gamtą, kita vertus, negalima drausti, nes reikia užauginti užtektinai maisto.

R. Petraičio manymu, pasitarnautų bendras darbas su mokslo institucijomis. „Jei kažkuriame Lietuvos regione technologija veiksminga, tai dar nereiškia, kad ji bus efektyvi visoje šalyje. Tad bendradarbiaujant su mokslu reikėtų atrinkti geriausias technologijas“, – pabrėžė specialistas, kuriam antrino ir VDU Žemės ūkio akademijos doc. dr. Antanas Juostas. Jo teigimu, duomenų be galo daug, bet nėra, kas juos sujungtų į visumą.

„Mums reikia visų duomenų paketo, kad matytume bendrą vaizdą. Jeigu esame Žemaitijoje ir ten pasiteisino technologija, dar nereiškia, kad ji bus veiksminga Vidurio Lietuvoje“, – aiškino jis.

A. Juostas sakė, kad su technologijomis ypač sunku vyresniems žemdirbiams, tad reikia įtraukti kuo daugiau jaunų žmonių ir stengtis, kad žemės ūkis juos sudomintų.

Be to, anot specialisto, kalbos apie dirbtinį intelektą gąsdina ūkininkus, tarsi susidaro įspūdis, jog greitai nereikės žmonių ir juos pakeis robotai. „Taip nebus, nes robotai neturi kūrybiškumo. Keisis augalų kultūros, bet jie to nesupras“, – niuansais dalijosi A. Juostas pabrėždamas, kad niekas nenori būti primas ir aukoti pelno dėl kažkokių direktyvų.

VDU Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjo prof. dr. Vaclovo Bogužo teigimu, ateities žemės ūkis – tvarus. Vis dėlto pabrėžė, kad tvarumas apima ne tik klimatą, aplinkosaugą, bet ir ekonomiką.

Profesoriaus teigimu, žemės ūkį reikia suvokti kaip kompleksinį – spręsti ne vieną problemą, bet jų visumą. Tam žemdirbiai turi gebėti taikyti naujausias mokslo žinias.

„Kiekvienas ūkininkas sieks naudoti kuo mažiau azoto trąšų. Pagrįstas nuogąstavimas – mažėjantis derlius, matyt, to neišvengsime“, – kaip vieną iš žaliojo kurso iššūkių įvardijo V. Bogužas.

Pasak jo, svarbu, kad ateities žemdirbiai turėtų inžinerinį, ekonominį, aukštąjį žemės ūkio išsilavinimą. „Kita vertus, didelis žinių stygius – reikia daug ką ištirti“, – pridūrė profesorius primindamas, kad tyrimai finansuojami kukliai.

Visgi V. Bogužas, vertindamas žemės ūkio ateitį einant žaliojo kurso keliu, buvo atsargus: „Nematau optimistinės perspektyvos, bet ir pesimistinės neįžvelgiu.“

Nors diskusijos dalyviai vienbalsiai sutarė, kad įgyvendinant direktyvas labai svarbus mokslas, tačiau pasigirdo kritikos ne tik dėl finansavimo, bet ir sudėtingų biurokratinių procesų.

„Galima supaprastinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą, reikėtų mažiau biurokratijos ir daugiau lankstesnių priemonių, kad viskas vyktų sparčiau“, – sakė K. Juščius. Jam pritarė ir T. Raudonius, kurio teigimu, šį mechanizmą tikrai reikėtų palengvinti.

Autorius: Eulalija Jonuškienė
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ar pavyksta sumažinti išlaidas energijai?
Visos apklausos