Vadovų tarybos fone – žemdirbių protestas
2020-02-20

Briuselis. Šumano aikštėje vėl skamba lietuviški šūkiai ir dainos – ketvirtadienį beveik 170 Lietuvos žemdirbių kartu su Latvijos ir Estijos ūkininkais susirinko į taikų protestą.

Protesto dalyviai reikalauja teisingo tiesioginių išmokų paskirstymo, to paties reikalaujama ir Europos Parlamentui įteiktoje Lietuvos žemdirbių peticijoje „Sąjungoje, kurioje visi lygūs, nėra antrarūšių ūkininkų“.

Linas Agro2 20 04 01

Lietuvos žemės ūkio tarybos organizuotas protestas – priminimas Europos valstybių ir vyriausybių vadovams, šiandien surinkusiems į neeilinį susitikimą, kad Europa turėtų būti vienodai teisinga visoms savo šalims.

Būtent šiame aukščiausio lygio vadovų susitikime šiandien tariamasi ir deramasi dėl daugiametės  2021-2027 finansinės programos, kuri nulems, kokio dydžio paramą bei išmokas gaus ir mūsų šalies žemdirbiai.

Kolegos iš Belgijos, palaikydami Baltijos šalių ūkininkus, atvarė traktorių

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis sako, kad protestu ūkininkai ne tik reikalauja vykdyti pažadus dėl teisingų tiesioginių išmokų, ką jiems garantavo šalių stojimo į Bendriją sutartis, bet ir išreiškia palaikymą Vadovų Taryboje dalyvaujančiam Lietuvos Prezidentui Gitanui Nausėdai, nusiteikusiam ginti šalies žemdirbių interesus.

Vakar į Briuselį atskridę ūkininkai susitiko su Europos Parlamento nariais Broniu Rope, Rasa Juknevičiene, Andriumi Kubiliumi ir Vilija Blinkevičiūte.

„Nebent politikai akli ir kurti“

Šiandien prieš akciją portalo manoukis.lt kalbinti Utenos r. ūkininkai Kristina ir Ritautas Žukauskai sakė į Briuselį atvykę dėl vis blogėjančios pieno sektoriaus ir viso žemės ūkio padėties. Jie, 2015 m. pasistatę melžimo robotus, tikėjo geresnėmis perspektyvomis, tačiau gyvenimas eina tik sunkyn.

„Niekas mūsų nevertina. Ir parlamente niekas nieko nepažadėjo. J. Olekas net nerado laiko susitikti, tik su B. Rope pakalbėjome. Visi nusivylę, visiems sunku. Išbrango paslaugos, pašarai, o už pieną gauname tiek pat, kaip prieš penkiolika metų. Pieno kaina nebeatitinka visų kitų“, - kalbėjo ūkininkų šeima.

Tuo tarpu Kaišiadorių r. ūkininkas Albinas Jusas vylėsi, kad tokios akcijos turi pagaliau duoti rezultatą, nebent politikai „akli ir kurti“.

„Juk yra 2013 m. sutartis dėl išmokų suvienodinimo. Dabar laukiame Prezidento, bet net gerai nežinome jo nuomonės, kokią pozicija palaikys balsuodamas. Kai buvo Prezidentė Dalia Grybauskaitė, ir jos nuomonę žinojome, ir Briuselyje su mumis susitikdavo. Ji ir sakė, kad dar ne kartą mums čia teks atvažiuoti“, - prasidedant protestui kalbėjo A. Jusas.

Marius Eglynas iš Žemaitijos jau ne pirmą kartą atvažiavo protestuoti į Briuselį ir vis dar nepraranda vilties, kad išmokos bus suvienodintos. „Jeigu nieko nesakysime, tai tikrai nieko nebus. Turime išmokti protestuoti ne tik čia, bet ir Lietuvoje, turime mokytis iš Vakarų ūkininkų, kaip reikia kovoti už savo teises“, - prasidėjus protestui sakė ūkininkas.

Žemdirbiai jau nuo 10 val. pradėjo rinktis Šumano aikštėje ir rengtis taikiai protesto akcijai

Lietuviai, latviai ir estai žemdirbiai vieningai teigia, jog Europos Sąjungoje, kurioje visi lygūs, neturėtų būti antrarūšių ūkininkų

Prakalbo apie teisių gynimą teisme

Palaikyti protestuojančių Lietuvos ūkininkų į aikštę pirmoji atėjo europarlamentarė Rasa Juknevičienė. Po to prisijungė ir B. Ropė. Su europarlamentarais bendravę ūkininkai prakalbo apie teisių gynimą teisme. Pasak B. Ropės, pagrindas bylai gali būti. Sutartyje dėl ES veikimo nurodoma, kad vienas pagrindinių bendros žemės ūkio politikos tikslų yra „užtikrinti deramą žemės ūkiu besiverčiančios bendruomenės gyvenimo lygį, ypač didinant žemės ūkyje dirbančių asmenų asmenines pajamas“. Tačiau Lietuvos žemdirbiams ES moka ženkliai mažesnes tiesiogines išmokas nei kitų valstybių narių ūkininkams. 

„Žemdirbiai pasirinko teisingą bekompromisinę poziciją. Lietuva vykdo įsipareigojimus Europos Sąjungai, tad Europos Sąjunga pilnai turi įvykdyti savuosius“, – sakė prie žemdirbių protesto prisijungęs Europos Parlamento narys B. Ropė. - „Mūsų šalies ūkininkai turi teisėtus lūkesčius dėl sąžiningų konkurencinių sąlygų užtikrinimo. Mokamos vienos žemiausių tiesioginių išmokų iškraipo konkurencines sąlygas Europos Sąjungoje ir niekaip neleidžia užtikrinti deramo pragyvenimo lygio Lietuvos žemės ūkio sektoriuje“. 

Dar 2002 m. ES Taryba nusprendė, jog 2013 m. tiesioginių išmokų žemdirbiams dydis valstybėse narėse, kurios į ES įstos 2004 m., pasieks tuometinį išmokų vidurkį valstybėse narėse, kurios į ES įstojo iki 2004 m. Tačiau iki šiol Lietuvos žemdirbiams mokamos tiesioginės išmokos niekaip nepakyla iki sąžiningo ir nediskriminuojančio lygio. 

Prezidentas didelių pažadų nedalijo

Pabendrauti su protestuojančiais žemdirbiais atėjo ir Europos valstybių bei vyriausybių vadovų neeiliniame susitikime šiandien bei rytoj dalyvaujantis Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda. Su Latvijos ūkininkais susitiko šalies premjeras Krišjanis Karinšas (Krišjānis Kariņš).

Protestuojantys ūkininkai Prezidentą dar kartą patikino, kad lietuviai nenori kažkokių išskirtinių sąlygų Bendrijoje, bet nori, kad ES tesėtų savo senus pažadus

„Jau turėjome ne vieną susitikimą su ES institucijų atstovais, teikėme ne vieną peticiją, nebesuskaičiuosiu žemdirbių surengtų protesto akcijų čia, Briuselyje. Dabar yra pats trišalių derybų įkarštis, ateinančio finansinio laikotarpio ES biudžetas gali būti greit patvirtintas, reikia išnaudoti visas derybines galimybes, dalykiškas diskusijas ir piketus“, – teigė Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis, pridurdamas, kad mūsų šalyje žemės ūkis užima svarbią vietą, todėl negalime jo apleisti, būtina kovoti dėl išgyvenimo ir ateities. 

Deja, didelių pažadų Prezidentas nedalijo. „Tas pasiūlymas, kuris iki šiol yra pateiktas (78 proc. ES išmokų vidurkio iki 2027 metų – red. past.), jis bus patenkintas, tačiau tikėtis daugiau sudėtinga“, - sakė G. Nausėda. Tokie jo įvardinti skaičiai sukėlė protestuojančiųjų šūksnius „Ne, ne, ne!“.

Prezidentas vardijo sumas, skaičius, dėl kurių ES vyksta įtemptos derybos. Kiek ir kas gali būti iškovota, dar sunku pasakyti, tačiau G. Nausėda patikino, kad jis palaiko mūsų žemdirbių tikslus ir kiek įmanoma sieks, kad būtų prie jų artėjama.

Kol žemdirbiai mitingavo, Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovai išėjo susitikti su Virginijumi Sinkevičiumi, EK nariu, atsakingu už aplinkosaugą, vandenynus ir žvejybą. Tikimasi aptarti su aplinkosauga susijusių sričių finansavimo klausimus.

Nuo 13 val. Baltijos šalių žemdirbiai ketino prisijungti prie belgų, kurie toje pačioje vietoje taip pat rengs savo protestą.



Belgijos ūkininkai su traktoriais atvažiavo į Briuselio Šumano aikštę

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.02

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip pandemija veikia jūsų ūkio ir šeimos gyvenimą?
Orai