Briuselis. Pirmą kartą istorijoje – ypatingas dėmesys dirvožemiui: Europos Parlamentas priėmė Dirvožemio stebėsenos direktyvą, kuria nustatoma ES lygmens sistema, skirta dirvožemio vertinimui ir stebėsenai.

Priėmus šį teisės aktą, bus siekiama iki 2050 m. užtikrinti gerą dirvožemio būklę visoje Europoje.

Aplinkos apsaugos ministerijos pranešime primenama, kad gera dirvožemio būklė yra labai svarbi, kad būtų pasiekti ES poveikio klimatui neutralumo tikslai, be to, tai padeda užkirsti kelią dykumėjimui ir dirvožemio degradacijai, taip pat apsaugoti biologinę įvairovę ir žmonių sveikatą. Tačiau, remiantis turimais duomenimis, daugiau kaip 60 proc. Europos dirvožemio būklė yra prasta ir toliau blogėja.

Dirvožemio degradacija dar labiau didėja dėl netvaraus žemės valdymo, taršos ir pereikvojimo, taip pat dėl klimato kaitos ir ekstremalių meteorologinių reiškinių poveikio.

Daugelis ES teisės aktų ir politikos priemonių yra svarbūs dirvožemio apsaugai, tačiau iki šiol nebuvo jokios specialiai dirvožemiui skirtos ES lygmens teisės aktų sistemos, kokia yra sukurta dėl kitų pagrindinių ekosistemų (vandens, oro, jūrų aplinkos).

2021 m. Europos Komisija (EK) priėmė naują ES dirvožemio strategiją kaip 2030 m. ES biologinės įvairovės strategijos dalį. Šios strategijos tikslas  – užtikrinti, kad iki 2050 m. visas dirvožemis ES būtų geros būklės.

Strategijoje taip pat nurodyta, kad specialiai dirvožemiui skirtų ES teisės aktų trūkumas yra viena iš pagrindinių dirvožemio degradacijos priežasčių. Siekdama spręsti šią problemą, 2023 m. EK pasiūlė Dirvožemio stebėsenos teisės aktą.

Aplinkos ministerijos teigimu, ši direktyva yra itin svarbus žingsnis siekiant pagerinti dirvožemio būklę. Tai yra svarbu dėl apsirūpinimo maistu saugumo, švaraus vandens ir aplinkos. Pagal šią direktyvą valstybės narės, naudodamos bendrą ES metodiką, turės įsidiegti stebėsenos sistemas, skirtas jų teritorijoje esančių dirvožemių fizinei, cheminei ir biologinei būklei vertinti.

Šalys reguliariai EK ir Europos aplinkos agentūrai turės teikti ataskaitas dėl dirvožemio būklės, žemės užėmimo ir užterštų teritorijų, užtikrindamos, kad visoje ES būtų palyginamų duomenų ir kad būtų galima imtis koordinuotų veiksmų siekiant užkirsti kelią dirvožemio degradacijai.

Taip pat bus imtasi veiksmų siekiant stebėti naujus teršalus, pavyzdžiui, PFAS, pesticidus ir mikroplastikus. Direktyvoje įvedamos klasės dirvožemio būklei apibūdinti, kurios susietos su neprivalomomis ES lygmens siektinomis vertėmis ir nacionalinėmis veiklos priežastinių veiksnių vertėmis. Tai padės valstybėms narėms nustatyti prioritetus ir įgyvendinti priemones, kuriomis būtų užtikrinama gera dirvožemio būklė.

EK ketina padėti valstybėms narėms plėtodama bendras priemones bei metodikas ir sudarydama palankesnes sąlygas keistis geriausios praktikos pavyzdžiais.