ES vadovai susitarė: išmokos žemdirbiams didės
2020-07-21
pixabay.com nuotr.

Vilnius. Europos Sąjungos vadovai po keturias dienas trukusių derybų antradienį susitarė dėl ekonomikos gaivinimo fondo ir naujojo Bendrijos biudžeto.

„Sutarta!“, – tviteryje parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarlis Mišelis (Charles Michel).

Briuselyje patvirtintas sprendimas pagalbą nuo koronaviruso nukentėjusioms šalims skirti iš bendros 750 mlrd. eurų paskolos yra istorinis žingsnis gilesnės ES fiskalinės integracijos link.

Linas Agro 20 08 03

ES lyderiai taip pat patvirtino daugiau kaip trilijono eurų vertės 2021-2027 metų ES biudžetą.

Diplomatų teigimu, įvertinus abi priemones, bendra europinė parama Lietuvai naujoje finansinėje perspektyvoje bus 1,7 mlrd. eurų didesnė nei 2014-2020 metų biudžete.

Išmokos žemdirbiams

Derybų maratono pabaigoje Baltijos šalims ES biudžete pavyko išsikovoti didesnes tiesiogines išmokas žemdirbiams. Lietuvos ūkininkams išmokos pakils nuo dabartinių 177 eurų už hektarą iki 200 eurų 2022 metais.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda didesnę paramą žemės ūkiui išskyrė kaip svarbiausią Baltijos šalių laimėjimą, kuris padės užtikrinti lygesnes konkurencijos sąlygas Europoje.

„Mes turime puikų pasiūlymą žemdirbiams“, – žiniasklaidai išplatintame komentare sakė prezidentas.

„Galima vertinti tiesiogines išmokas vienaip ar kitaip, bet tai yra bendrosios žemės ūkio politikos dalis ir aš kaip ekonomistas didžiulę svarbą teikiu lygioms konkurencijos sąlygoms“, – kalbėjo šalies vadovas.

„Jeigu vienų šalių ūkininkai turi galimybes gauti, pavyzdžiui, šimtu eurų už hektarą didesnes tiesiogines išmokas negu Lietuvos ūkininkai, tai, mano akimis žiūrint, yra nelygios konkurencijos sąlygos ir su tuo reikia kovoti“, – pridūrė G. Nausėda.

Kita Lietuvai svarbiausia eilutė – parama iš sanglaudos fondų – paskutiniame derybų etape nepasikeitė.

Skurdesnių regionų atsilikimui mažinti skiriama sanglaudos parama 2021-2027 metais Lietuvai gali mažėti iki 24 proc., nes Lietuvos ekonomikos rodikliai priartėjo prie bendrijos vidurkio.

Šį nuosmukį gali šiek tiek sumažinti kompensacija dėl emigracijos sukeltų nuostolių – Lietuvai ji siektų apie 180 mln. eurų.

G. Nausėda viršūnių susitikimo pradžioje žadėjo siekti padidinti šią sumą, tačiau antradienį teigė esąs patenkintas derybų rezultatais, kad kompensaciją pavyko išlaikyti.

Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbams naujoje finansinėje perspektyvoje numatoma skirti 490 mln. eurų.

Finansavimas Specialiajai tranzito schemai, kuria naudojasi Rusijos piliečiai, keliaujantys per Lietuvą tarp pagrindinės Rusijos dalies ir Karaliaučiaus srities, turėtų siekti 189 mln. eurų – viršūnių susitikimo metu ši suma padidėjo 50 mln. eurų.

Iš naujojo ūkio gaivinimo fondo subsidijų forma valstybėms narėms numatoma skirti 390 mlrd. eurų. Iš jų Lietuvai turėtų tekti apie 2,4 mlrd. eurų, teigia Prezidentūra. Kita dalis valstybėms bus teikiama paskolų forma – Lietuva iš fondo galėtų pasiskolinti 2,2 mlrd. eurų.

Koronaviruso krizė

Lietuvos prioritetai ES biudžeto derybose liko tie patys jau ne vienus metus, tačiau koronaviruso krizė iš esmės pakeitė situaciją.

Metų pradžioje lietuviai į derybas vyko skambindami pavojaus varpais dėl šoko šalies ūkiui, kurį sukeltų drastiškas europinės paramos smukimas.

Nusprendus įkurti ekonomikos gaivinimo fondą, į penktadienį prasidėjusias derybas G. Nausėda vyko jau būdamas beveik tikras, kad bendra parama Lietuvai padidės, o ne sumažės.

Anot Prezidentūros pranešimo, bendra ES parama naujoje finansinėje perspektyvoje bus 1,7 mlrd. eurų didesnė nei 2014-2020 metais, o bendra ES lėšų Lietuvai skiriama suma sieks 14,5 mlrd. eurų. Už kiekvieną įmokėtą eurą į ES biudžetą Lietuvai sugrįš 4 eurai ES paramos.

Susitikimas Briuselyje užsitęsė dėl Nyderlandų ir Austrijos vadovaujamos „taupiųjų“ šalių grupės reikalavimo apkarpyti negrąžinamos paramos fondą ir numatyti griežtas sąlygas, kaip bendrai rinkose pasiskolintos lėšos bus skirstomos Pietų Europos šalims.

Aštrių ginčų derybose kėlė ir Vakarų europiečių siekis, kad lėšų skyrimas būtų susietas su tuo, kaip šalis laikosi teisinės valstybės principų. Tam labiausiai priešinosi su Briuseliu konfliktuojančios Vengrijos ir Lenkijos vyriausybės.

BNS, MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip sekasi derliaus nuėmimas jūsų ūkyje?
Orai