Briuselis. Europos Komisija (EK) nusprendė, kad šalys narės galės pačios nusistatyti pesticidų mažinimo tikslą, o Tvaraus pesticidų naudojimo direktyvą pakeitė reglamentu, kuris bus taikomas visoms Bendrijos valstybėms.

Pasak EK, taip bus sprendžiamos nuolatinės problemos, susijusios su nepakankamu ir nevienodu taisyklių įgyvendinimu per pastarąjį dešimtmetį. Valstybės narės turės pateikti EK išsamias metines pažangos ir įgyvendinimo ataskaitas.

Už sveikatą ir maisto saugą atsakinga EK narė Stella Kyriakides (Stela Kiriakides) teigė, kad besitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą sukėlė didelį susirūpinimą dėl pasaulinio aprūpinimo maistu, kurį reikia skubiai spręsti. Tačiau ji pridūrė, kad šie nuogąstavimai sprendimų dėl pesticidų naudojimo nedaro mažiau skubių.

EK pirmininko pavaduotojas Fransʼas Timmermansʼas (Fransas Timermansas) pritarė S. Kyriakides ir sakė, kad kai kurie karą laiko pretekstu sustabdyti strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ įgyvendinimą. „Priminti apie karą, siekiant sušvelninti mūsų pasiūlymus ir išgąsdinti europiečius, yra neatsakinga“, – sakė jis.

Pasak F. Timmermansʼo, mokslas patvirtino, kad apsirūpinimo maistu saugumui grėsmę kelia klimato ir biologinės įvairovės krizės. Esą tokiais sprendimais EK su jomis kovoja.

Nacionalinis tikslas – ne mažiau kaip 35 proc.

EK nusprendė nepateikti konkrečių visiems privalomų tikslų ir pripažino, kad daugelyje Europos Sąjungos (ES) šalių pesticidų naudojimas ir iššūkiai, su kuriais jos susiduria, skiriasi.

Ir toliau išlieka bendras privalomas siekis – iki 2030-ųjų naudojamų pesticidų kiekį sumažinti 50 procentų. Tačiau valstybės narės turės įvertinti 2015, 2016 ir 2017 m. pesticidų naudojimo vidurkį ir pagal tai pačios nustatyti savo nacionalinį mažinimo tikslą, kuris negalės būti mažesnis nei 35 procentai. Tačiau EK pabrėžia, kad Bendrijos šalys, kurios pesticidus naudoja intensyviau, turės nustatyti didesnius mažinimo tikslus (daugiausia iki 65 procentų).

Toks sprendimas priimtas po diskusijų su 10 valstybių narių, įskaitant Lietuvą, kurios praėjusią savaitę EK išreiškė susirūpinimą dėl pesticidų mažinimo siekių.

Parama pereinamuoju laikotarpiu

EK pateikė pagrindinių politikos krypčių sąrašą, kuris esą padės ūkininkams pereiti prie tvaresnių maisto gamybos sistemų. Jame numatytos:

• Naujos bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) taisyklės, kuriomis siekiama užtikrinti, kad ūkininkams būtų kompensuojamos visos išlaidos, susijusios su naujų taisyklių įgyvendinimu pereinamuoju 5 metų laikotarpiu.
• Aktyvesni veiksmai, siekiant padidinti biologinių ir mažos rizikos alternatyvų įvairovę rinkoje.
• Moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra pagal ES programas „Horizontas“, kuriomis remiamos naujos technologijos ir metodai, įskaitant tikslųjį ūkininkavimą.
• Ekologinės gamybos plėtros veiksmų planas, kuriuo siekiama įgyvendinti strategijos „Nuo ūkio iki stalo“ su pesticidais susijusius tikslus.

„Copa Cogeca“ pozicija

Anot Europos žemdirbių skėtinės organizacijos „Copa Cogeca“, pesticidų mažinimo pasekmės, kartu su kitais ES žaliojo kurso tikslais, analizuojamas nuo 2020 metų. Visi tyrimai rodo, kad jų siekiant gali sumažėti maisto gamyba. O juk apsirūpinti maistu šiuo metu, kai vyksta Rusijos karas prieš Ukrainą, ypač svarbu.

Pasak organizacijos, EK pateiktas galutinis pasiūlymas apima daugiau nei 2020 m. išsikeltus tikslus – ir Bendrijos, ir nacionalinius.

Europos ūkininkų bendruomenė remia visuotinį tikslą sumažinti naudojamų augalų apsaugos priemonių kiekį, tačiau pabrėžia, kad žemdirbiams ir kooperatyvams reikia prieinamų, saugių, veiksmingų ir įperkamų priemonių, jog tai įgyvendintų. O tas priemones dar reikia sukurti.

„Taigi labai svarbu ES ūkininkams numatyti pereinamąjį laikotarpį, per kurį gamintojai rinkai paruoštų naujus alternatyvius produktus“, – rašoma organizacijos pranešime.

Pasak „Copa Cogeca“, griežtesnės taisyklės neišspręs pagrindinės problemos – neveiksminga drausti naudoti augalų apsaugos produktus, neturint užtektinai veiksmingų alternatyvų.