Briuselis. Jau anksčiau Europos Komisijai pranešus apie pertvarkomą Europos Sąjungos daugiametį biudžetą, šią savaitę pristatyti pasiūlymai dėl minimalių subsidijų sumų kiekvienai šaliai narei. Kiek atiteks Lietuvai?

Europos Komisija atskleidė vadinamuosius nacionalinius paketus valstybėms narėms – juose minimalios sumos šalių žemės ūkiui. Dėl viršutinės ribos spręs vyriausybės, nes naujasis ES biudžetas bus sudarytas kitaip nei dabartinis. 

Minimalus fondas – tai ūkininkams garantuota pinigų suma, kurios niekas iš jų neatims, jei ES šalys vienbalsiai pritars Komisijos pasiūlymams. 

EK dokumente nurodoma, kad Lietuvai numatyta beveik 4,39 mlrd. Eur. Daugiausiai Briuselis skyrė Prancūzijai – beveik 51 mlrd. eurų, po jos eina Ispanija, Vokietija ir Italija – kiekviena po daugiau kaip 30 mlrd. eurų. Lenkija yra penktoje vietoje, o naujajame biudžete žemės ūkio subsidijoms skirta suma maždaug atitinka dabartinį Lenkijos biudžetą. Latvijai skirta 2,62 mlrd. Eur, Estijai – 1,59 mlrd. eurų. 

Kaip turėtų būti leidžiami ES pinigai? Galutinį sprendimą priima vyriausybės. Tačiau po 2027 m. ES biudžete nebus atskiros kaimo plėtros programos (KPP). Komisija panaikino vadinamąjį antrąjį ramstį, o žemės ūkio, įskaitant kaimo plėtrą, lėšos sumuojamos su sanglaudos politikos lėšomis.

Pasirodžius EK paskelbtiems skaičiams savo paskyroje feisbuke Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Eimantas Pranauskas netruko suskaičiuoti, kad Lietuvai 2028-2034 m. skirta suma yra 21,5 proc. mažesnė nei šiuo laikotarpiu (bendrai sudėjus tiesioginių išmokų ir kaimo plėtros programos vokus).

Visos ES žemdirbiams skirtas minimalus biudžetas sudaro 300 mlrd. Eur. Kaip minėta, tai skirta ne tik tiesioginėms išmokoms pagal plotą, bet ir investicijoms, agrarinės apsaugos priemonėms ir kt. Dar 6,3 mlrd. Eur numatoma vieningai minimaliai socialinės apsaugos sistemai rinkos sutrikimų atveju.

„Be minimalių tikslinių asignavimų, partnerystės planuose valstybėms narėms lieka 453 mlrd. Eur, skirtų sustiprinti paramą žemės ūkio sektoriui. Valstybės narės naudos šias lėšas minimaliems BŽŪP asignavimams, skirtiems kitoms privalomoms BŽŪP intervencijoms, tokioms kaip LEADER, inovacijų ir žinių dalijimosi projektai arba mokyklų programos, papildyti.

Jos taip pat gali naudoti šias lėšas pajamų rėmimo intervencijoms, viršijančioms tikslines sumas, papildyti. Komisija pateiks nacionalines rekomendacijas, kurios padės valstybėms narėms rengti savo planus“, – rašoma Europos Komisijos pranešime.

Anot EK, finansinis paketas valstybėms narėms padalintas taip, kad būtų užtikrintas teisingas ir tęstinis žemės ūkio bei kaimo vietovių finansavimas: kiekvienos šalies dalis nustatoma pagal 2027 m. paskirstymą, o lėšos padalinamos proporcingai šioms dalims“.

Konvergencija jau baigta?

Dokumente, kuriame nurodomos kiekvienai šaliai skirtos sumos yra frazė, kad 2027 m. yra nei tik šio finansinio laikotarpio, bet ir tiesioginių išmokų išorės konvergencijos paskutiniai metai.

Į tai reaguodamas E. Pranauskas feisbuke ironiškai pasveikino Lietuvos žemdirbius su būsimu išmokų sulyginimu ir nestokojo klausimų.

„Komisija teigia, kad 2027 m. buvo paskutiniai išorinės konvergencijose metai (primenu, kad 2027 m. Lietuvos tiesioginės išmokos dar bus gerokai atsilikę nuo ES vidurkio)! Kas apie tai žinojo? Kur apie konvergencijos pabaigą 2027 m. buvo oficialiai paskelbta? 

Tai labai svarbu, prisiminus teisėtų lūkesčių principą, pvz. tų žemdirbių, kurie investavo į materialų turtą arba prisiėmė ilgalaikius tvaraus žemės naudojimo įsipareigojimus“, – rašo E. Pranauskas.

Jis taip pat primena, kad galiojančio Reglamento 2021/2115 V priede nurodyta, kad Lietuvoje tiesioginių išmokų vokas (612 712 816 Eur) yra skirtas 2027 ir vėlesniems metams, tad pateikdamas skaičius klausia, kokia ta suma bus 2028 m. 

Visą EK paskelbtą dokumentą galima rasti čia.

EK paskelbti minimalūs nacionaliniai paketai

Šaltinis – Europos Komisija