Lietuvos kaimo kraštovaizdis neatsiejamas nuo melioracijos sistemų. Jos užtikrina tinkamą dirvožemio drėgmės režimą ir leidžia pasiekti aukštus derlingumo rodiklius. Vis dėlto melioracijos grioviai dažnai tampa „greitkeliais“ pavojingoms invazinėms augalų rūšims plisti.

Žemės ūkio ministerija, siekdama padėti ūkininkams suvaldyti šią grėsmę, kviečia pasinaudoti Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemone „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“. Tai puiki galimybė ne tik padėti savo ūkiui, bet ir gauti finansinę kompensaciją už indėlį į gamtosaugą.

Išmokos, kurios atperka pastangas

Pagal šią priemonę paramos gali kreiptis ūkininkai, jungtinės veiklos – partnerystės sutarties pagrindu veikiančios melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, žemės ūkio bendrovės, savivaldybės.

Naudojantis paramos lėšomis bus galima tvarkyti melioracijos griovių ir melioracijos reikmėms sureguliuotų upių šlaitus naikinant Sosnovskio, Mantegacio barščius ir kitus invazinius augalus, taip prisidedant prie biologinės įvairovės išsaugojimo.

Žinoma, kova su invaziniais augalais reikalauja specifinių žinių, laiko ir techninių resursų, todėl numatytos išmokos suplanuotos taip, kad padengtų patiriamas sąnaudas:

Individuali veikla: už sutvarkytą melioracijos griovio šlaito hektarą mokama 644 eurų metinė išmoka.

Jungtinė veikla: jei susivienijama bendram tikslui, išmoka kyla iki 773 eurų už hektarą. Toks modelis skatina bendruomeniškumą, nes invazinės rūšys nepaiso sklypų ribų – efektyviausias naikinimas vyksta valant ilgus griovių ruožus iškart.

Paraiškų teikimo tvarka: ką privalu žinoti?

Ši parama tiesiogiai susieta su kasmetiniu žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo laikotarpiu.

Prašymai gauti paramą teikiami kartu su paraiškomis tiesioginėms išmokoms gauti per Paraiškų priėmimo informacinę sistemą (PPIS). Paramai tinkamas plotas turi patekti į PPIS elektroninio žemėlapio sluoksnį „Invazinių rūšių plitimo valdymas melioracijos griovių šlaituose“.

Kadangi įsipareigojimų laikotarpis trunka penkerius metus, pareiškėjas privalo teikti paraišką kasmet, deklaruodamas tuos pačius plotus (laukus).

Kokius plotus galima deklaruoti?

Daugeliui kyla klausimų, kokius būtent plotus galima deklaruoti. Pagal taisykles į paramai tinkamą plotą patenka:

• melioracijos griovių bei sureguliuotų upių šlaitai;
• 3 m pločio juosta virš griovio šlaito viršutinės briaunos (ten, kur nustatytas invazinių rūšių paplitimas);
• siekiant suvaldyti sėklų plitimą, į plotą įtraukiama ir 50 m ilgio juosta į abi puses nuo nustatytos paplitimo teritorijos išilgai griovio.

Bendras paramai tinkamas plotas turi būti ne mažesnis kaip 0,1 ha, o jį gali sudaryti ne mažesni kaip 0,01 ha laukai.

Įsipareigojimai – penkeriems metams

Parama teikiama pasiryžusiems ilgalaikiam rezultatui. Įsipareigojimų laikotarpio trukmė – penkeri metai, teikiant paraišką kasmet ir deklaruojant tuos pačius plotus (laukus). Prisiimtų įsipareigojimų trukmė negali būti keičiama.

Pagal šią priemonę remiama veikla naikinant tik tuos augalus, kurie nurodyti paramos taisyklių 1 priede. Jų  radavietės turi būti pažymėtos Biologinės įvairovės informacinės sistemos Invazinių rūšių modulyje. Pareiškėjas privalo taikyti atskirų invazinių rūšių augalų naikinimo būdus pagal specialų veiksmų planą.

Svarbu: ties vandens telkiniais augalų negalima naikinti cheminėmis priemonėmis. Čia privaloma laikytis nustatytų terminų ir naudoti tik mechaninius būdus (pjovimą, kasimą), kad nebūtų pakenkta vandens ekosistemoms.

Sosnovskio barščiai: tylioji grėsmė laukuose

Sosnovskio barščiai nėra tiesiog piktžolė – tai biologinis agresorius, keliantis realų pavojų tiek žemės ūkiui, tiek žmonių sveikatai.

Šio augalo sultyse esantys furanokumarinai saulės šviesoje sukelia sunkius, net II ar III laipsnio odos nudegimus. Randai gali išlikti visą gyvenimą.

Vienas augalas subrandina iki 100 000 sėklų, kurios dirvoje išlieka gyvybingos daugelį metų. Melioracijos grioviuose sėklos plinta su vandeniu, taip užkrėsdamos vis naujus plotus.

Sosnovskio barščiais apaugę plotai tampa netinkami nei ganykloms, nei pasėliams, o jų naikinimas savo lėšomis yra itin brangus ir ilgas procesas.

Naudodamiesi paramos lėšomis, ūkininkai gali šiuos augalus naikinti sistemingai.

Daugiau informacijos apie paramą galite rasti www.zum.lrv.lt.