Briuselis. 500 milijonų eurų – būtent tokią sumą Europos Komisija numatė skubiai pagalbai ūkininkams, siekdama sušvelninti drastiškai išaugusių trąšų kainų sukeltą krizę. Vis dėlto žemdirbių organizacijos sako, kad išdalinta visiems ES ūkininkams ši suma ne tokia jau ir svari.

Nors oficialiai apie papildomą finansinį paketą žemės ūkiui ir detalius skaičius už žemės ūkį ir maistą atsakingas Europos Komisijos narys Christophe‘as Hansen‘as (Kristofas Hansenas) turėtų pranešti penktadienį, trečiadienį apie tokius ketinimus prakalbo EK biudžeto komisaras Piotr‘as Serafin‘as.

Žiniasklaida rašo, kad finansinį paketą turėtų sudaryti 200 mln. Eur, paimtų iš Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) krizių rezervo, bei papildomi 300 mln. Eur tiesioginės paramos, o valstybėms narėms numatoma suteikti galimybę šias lėšas papildyti iki 200 proc. nacionalinėmis lėšomis. Potencialiai taip būtų galima pasiekti 1,5 mlrd. Eur ribą.

Nors Ch. Hansenas šį žingsnį vertina kaip būtiną reakciją į krizę, Europos ūkininkų ir kooperatyvų organizacija „Copa-Cogeca“ teigia, kad tokį siūlymą svarbu išanalizuoti ir abejoja, ar tai taps išsigelbėjimu.

„Iš tiesų, Komisijos paskelbta suma, paskirstyta milijonams nukentėjusių Europos ūkininkų, toli gražu nepadengs papildomų išlaidų, atsiradusių dėl kylančių trąšų kainų trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu“, – teigiama organizacijos pranešime.

Taip pat atsargiai vertinama ir galimybė prisidėti valstybėms narėms: ne visos gali turėti pakankamai fiskalinės erdvės tokiems manevrams, o galiausiai prireiks ir politinio apsisprendimo mobilizuoti papildomus išteklius, kai viešieji finansai patiria spaudimą kone visoje ES.

„Copa-Cogeca“ atkreipia dėmesį ir į tai, kad, nors numatoma parama, vien dėl ES anglies dioksido pasienio reguliavimo mechanizmo (CBAM) taikymo ūkininkų išlaidos sieks 820 mln. Eur ir, nepaisant Hormūzo sąsiaurio krizės, tai išliks, nes EK nusprendė šio mechanizmo nesustabdyti.

„Turime atkreipti dėmesį į tiekimo užtikrinimą 2027 m. Manoma, kad ruošiantis kitam sezonui trąšų paklausa vėl padidės.

Mūsų narių visoje ES atsiliepimai jau dabar kelia nerimą. Ūkininkai vis dažniau svarsto galimybę keisti sėjomainą, mažinti trąšų naudojimą ir kai kuriais atvejais priimti sprendimus palikti žemę nedirbamą. Šie pasirinkimai neišvengiamai paveiks žemės ūkio produkciją, Europos aprūpinimą maistu ir galiausiai prisidės prie maisto kainų infliacijos vartotojams“, – teigia „Copa-Cogeca“.

„Euronews“ primena, kad trąšų kainų šuolis nėra tik laikinas rinkos svyravimas, o gili struktūrinė problema, nes 2020–2024 m. laikotarpiu jos brango net 60 proc. Be to, ES yra kritiškai priklausoma nuo išorės tiekėjų, o azoto trąšų gamyba tiesiogiai priklauso nuo svyruojančių gamtinių dujų kainų.

Interviu šios televizijos laidoje Ch. Hansenas įspėjo, kad maistas jau tapo geopolitiniu įrankiu. „Vyksta maisto diplomatija, trąšų diplomatija arba karas – vadinkite tai kaip norite, bet tai vyksta dabar, ir mums reikia pasitempti“, – teigė Ch. Hansenas, pridurdamas, kad ES neturėtų būti priklausoma nuo nestabilių partnerių malonės, nes maistas yra esminis poreikis.