Londonas, sausio 9 d. Esminiai iššūkiai, kuriuos šiuo metu tenka doroti pasauliui, - sunkiai įveikiamas ekonominis nuosmukis ir kintantis klimatas. Tačiau reikia ne rinktis, kurį iš jų įveikti pirma, bet imtis priemonių, gelbstinčių iš abiejų krizių gniaužtų.

Manišas Bapna (Manish Bapna), Pasaulio išteklių instituto laikinasis prezidentas, ir Vinodas Tomas (Vinod Thomas), Azijos plėtros banko atstovas, publikacijoje britų leidinyje „The Guardian" prieštarauja dažnai nuomonei, kad kova su klimato kaita gali apsunkinti ekonominį atsigavimą. Jų įsitikinimu, šie procesai, vystomi tuo pačiu metu, gali vienas kitam pagelbėti.

Pirmoji sritis, kur ekonomikos vystymas ir kova su klimato kaita turi žengti koja kojon - energetika.

Energetikos sektoriuje sukuriama svari dalis pasaulio BVP, tačiau ir 40 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Šalių Vyriausybės turi didžiulį potencialą skatindamos efektyvesnį energijos suvartojimą, emisijų mažinimą bei energijos kainų stabilizavimą. Pavyzdžiui, Kinijoje, pritraukus investuotojus, pritaikius nuobaudas, skatinimo priemones maždaug 1000-yje stambiausių kompanijų per 2006-2009 m. laikotarpį išvengta 265 mln. tonų šiltnamio dujų emisijų.

Mažėjantis energijos išgavimo iš iškastinio kuro rėmimas taip pat paskatintų didesnę „švarios" energijos gamybą ir sunaudojimą. Tačiau iškastinio kuro subsidijoms pasaulyje dar išleidžiama daug - 2010 m. apie 409 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei trilijonas litų).

Miškų ūkis „atsakingas" už 12 proc. šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijų. Amazonėje (Pietų Amerika) rančų savininkai įprastai iškerta hektarą miško tam, kad sukurtų ganyklą, vertą apie 500 dolerių (apie 1 334 Lt), o į atmosferą išleidžia šimtus tonų anglies dioksido. Būtina užkirsti kelią miškų naikinimui ten, kur miškas yra vertingesnis nei dirbama žemė. Skaičiuojant po 10 dolerių (apie 27 Lt) už kiekvieną į atmosferą neišleistą šiltnamio dujų toną, šios Amazonės giraitės kur kas vertingesnės.

Kitas sprendimas - atkurti nuskurdusias žemes. Pasimokyti šioje srityje galima iš vienos vargingiausių pasaulio šalių - Nigerio Respublikos. Žemės ir miškų valdymo reforma ir miškų atkūrimo programa suteikė naudą 4,5 mln. žmonių, padidino žemės ūkio produktų gamybą ir ūkininkų pajamas, nes sukūrė naujas rinkas. Tuo tarpu Brazilijoje yra apie 300 mln. ha sunykusių miškų žemės, kur galima sukurti daug žemės ūkio darbo vietų be miškų naikinimo.

Didelis potencialas slypi ir transporto sektoriuje. Pasaulyje sparčiai daugėja automobilių, todėl būtina investuoti į viešojo transporto sektorių ir sukurti žmonėms patrauklią transporto sistemą, palankią ir ekonominiu, ir aplinkosauginiu požiūriu.

Straipsnio autoriai pažymi, kad labai svarbu suprasti, jog šiandieninis gyvenimo būdas nebetinkamas stengiantis įveikti iššūkius. Šalys, ypač stambiosios teršėjos, privalo suvokti, kad kova su klimato kaita, kaip ir ekonominis atsigavimas, yra labai svarbus visuomenės gerovei.

MŪ inf.