Tobulinamas mėšlo tvarkymo aprašas
2021-05-12

Vilnius. Žemės ūkio ministerija vertinimui vėl pateikė Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašą. Ministerija viliasi, kad tai – kompromisinis variantas, žemdirbiai tvirtina, kad tebeturi pastabų.

Trečiadienį nuotoliniame Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje grįžta prie šios temos. Komitetas vasario pradžioje buvo rekomendavęs atšaukti galiojusį žemės ūkio ir aplinkos ministrų įsakymą šiuo klausimu, Žemės ūkio ministerija ėmėsi jo tobulinimo vis sulaukdama žemdirbių asociacijų priekaištų, kad su jomis niekas nederinama ir į jų pozicijas neatsižvelgiama.

Šįkart parlamentarams pristatydamas vėl naujai parengtą mėšlo tvarkymo aprašo projektą, žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis teigė besitikintis, kad šis teisės aktas jau bus priimtinas visiems. Jo teigimu, per pastaruosius mėnesiu ne kartą diskutuota tiek su socialiniais partneriais, tiek su mokslininkais ir Aplinkos ministerija, o kiekviena diskusija atnešdavo korekcijų.

Linas agro mob 21 06 04

Anot D. Dudučio, vienos svarbiausių korekcijų – numatyta leisti laikyti mėšlą rietuvėse lauke ne ilgiau kaip šešis mėnesius per metus, laikotarpį pasirinktų pats ūkininkas. Lauke galima būtų laikyti pagal numatytus skaičiavimus atitinkamą mėšlo kiekį, kurio pakanka būtent tam laukui patręšti. Didesniam kaip 30 ha laukui būtų privalomas tręšimo planas. 

Tręšimo planas reikalingas ir tuomet, jei norima tręšti kelis laukus, bet mėšlą laikyti viename. Turint planą numatyta galimybė formuoti vieną rietuvę keliems laukams.

Žemės ūkio viceministro teigimu, atsižvelgus į socialinių partnerių pastabas, pakoreguoti ir pirminiai rietuvių įrengimą reglamentuojantys siūlymai.

Aprašo projekte – ir siūlymas atidėti draudimą naudoti ištaškymo technologiją. Anksčiau buvo numatyta draudimą taikyti nuo 2022 ar 2024 m., dabar siūloma tai drausti nuo 2027 m., „atsižvelgus į socialinių partnerių siūlymus, kad per tą laiką tikėtina, jog bus pakankamai nuamortizuota naudojama technika ir bus galima naudoti naujas technologijas“.

Viceministras Seimo nariams teigė suprantąs žemdirbių norus, kad reikalavimai būtų dar švelnesni ar jų visai nebūtų, tačiau priminė, kad visai atsisakyti jų negalima.

„Palyginti su aplinkinėmis šalimis, mūsų siūlomi pakeitimai būtų patys švelniausi mėšlo laikymui laukuose. Kiekvienoje šalyje yra šiek tiek kitaip, bet mūsų siūlomi reikalavimai yra švelniausi. Antra vertus, manome, kad šie reikalavimai vis dėlto turėtų būti priimtini ir Europos Komisijos auditoriams, kadangi tikrai tikimės įrodyti, kad paviršinio vandens taršos tikrai nesąlygosime“, - kalbėjo D. Dudutis.

Žemdirbių atstovai, nors ir sutiko, kad šįkart diskusijos buvo, tačiau pastabų dar tebeturėjo. Pasak Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinio direktoriaus Jono Sviderskio, iš esmės daug į ką atsižvelgta, tačiau LŽŪBA savo ruožtu dar tikrai teiks pastabas dėl mėšlo laikymo laukuose laikotarpio, prašydami, kad būtų bent 8 mėnesiai.

Jis priminė, kad dar su praėjusios Vyriausybės ministrais buvo kalbėta apie būtinybę ilginti laiką, per kurį patręštas laukas turi apartas, nes „per 4 valandas aparti nėra nei fizinių, nei finansinių, nei techninių galimybių“.

Taip pat jis kėlė klausimą, kodėl apskritai tręšimo terminai tebėra nustatomi dviejų – žemės ūkio ir aplinkos – ministrų įsakymais ir kodėl to negalėtų daryti Aplinkos apsaugos departamento regioniniai padaliniai, atsižvelgdami į konkretaus regiono, dirvožemio, augančių augalų ypatybes.

Bent „kosmetinių pastabų“ žadėjo pateikti ir Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, o Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Marijus Kaktys teigė, kad „ministerijai vertėtų nuo pat pradžių labiau įsiklausyti, ką sako socialiniai partneriai“ ir apgailestavo, kad šiam klausimui sugaišta tiek laiko, kai yra daug ir kitų aktualių temų. Jo teigimu, LŪS taip pat turės pastabų ir dėl laikymo periodo, ir aparimo laiko.

Dėl laikymo laikotarpio pastabų turėjo ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis. Anot jo, būtina žvelgti plačiau ir įvertinti, kad kai kuriems ūkiams technologiškai būtina laikyti mėšlą ilgiau ir jį kompostuoti. „Turi būti bendra vizija iš mėšlo paverčiant kompostavimą. Jungiant viską, turime matyti bendrai, o ne tik mėšlą“, - kalbėjo S. Daniulis.

Šiuo metu Teisės aktų projektų sistemoje nurodoma, kad naujam aprašo pakeitimo projektui suinteresuotų institucijų bei visuomenės siūlymų ir pastabų laukiama iki gegužės 25-osios.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip įvertintumėte savo ūkį tvarumo požiūriu?
Orai