Klimato kaitos planas: ar pajusime pandemijos įtaką?
2020-05-04
pixabay com nuotr.

Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitetas pritarė Nacionalinio energetikos ir klimato srities veiksmų plano 2021-2030 m. (NECP) pataisoms, tačiau dėl Nacionalinės klimato kaitos valdymo politikos strategijos nuspręsta daryti pertrauką iki rudens.

Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 m. (NECP) praėjusių metų pabaigoje buvo atiduotas suderinti Europos Komisijai. Vėliau, kilus žemdirbiškų organizacijų nepasitenkinimui, bandyta jį patobulinti ir rasti tinkamesnių priemonių užsibrėžtų tikslų siekimui.

Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresniojo patarėjo Sauliaus Jasiaus teigimu, diskusijose su žemdirbių organizacijomis ir Aplinkos ministerija sutarimas, ką reikėtų patikslinti, yra pasiektas.

Linas Agro2 20 05 015

Anot jo, sutarta, kad reikėtų atsisakyti vienos priemonės, susijusios su mėšlo ir srutų privalomųjų reikalavimų tobulinimu, nes tai tik dar labiau apkrautų gyvulininkystės sektorių. Ketinama atsisakyti ir aiškiai apibrėžto, 15 proc., mineralinių trąšų naudojimo mažinimo, paliekant nuostatą, kad mineralinės trąšos turėtų būti naudojamos subalansuotai, likta ir prie aplinkai žalingos mokestinės lengvatos atsisakymo.

Jis pabrėžė, kad atsisakius minėtų priemonių, vis tiek reikia surasti papildomus sprendimus, kurie leistų „padengti“ nebesutaupomą šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekį. Tam, kartu su Aplinkos ministerija, patikslintas neariminių technologijų poveikio ŠESD kiekis – pasak S. Jasiaus, jis dabar yra stipriai padidėjęs. Papildomai įtrauktos ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) siūlomos priemonės: pievų ir ganyklų rūšinės sudėties atnaujinimas bei žemės ūkio naudmenų absorbcinio potencialo didinimas, tręšiant mėšlu.

Dėl žymėto dyzelino lengvatos panaikinimo siūlyta ne apibrėžti konkrečią datą, o palaukti ir sieti su tai reglamentuojančiomis ES direktyvomis ir atsisakyti tuomet, jei tai bus daroma visoje ES.

Reaguodamas į siūlomas pataisas Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Aušrys Macijauskas pabrėžė, kad vis dėlto tiek plane, tiek strategijoje užsibrėžti tikslai yra pražūtingi Lietuvos žemės ūkiui ir jų siekimas – užprogramuota stagnacija.

„Lietuvoje žemės ūkis ŠESD vidutiniškai išmetame 1,5 tonos iš hektaro, kai tuo tarpu Olandijoje išmetimai yra apie 10,5 tonos iš hektaro. Atitinkamai Vokietijoje, Danijoje, Belgijoje, Prancūzijoje – visur yra kelis kartus didesni išmetimai ir net po susimažinimo tie išmetimai bus kelis kartus didesni. Šitas planas – labai didelė našta Lietuvos žemės ūkiui ir stabdys jo augimą“, - kalbėjo A. Macijauskas. Jis atkreipė dėmesį ir finansavimą vis to įgyvendinimui, teigdamas, kad žemės ūkis vien tik iš „ženkliai sumenkusio Kaimo plėtros fondo šitų tikslų nepasieks“.

A. Macijauskas pabrėžė, kad NECP tobulinimas ir pataisos yra suderintos su žemdirbiais, tačiau strategija – ne. Tuo tarpu Seimo nariai abejojo, ar verta siaučiant koronaviruso pandemijai priimti su klimato kaita susijusius sprendimus: pasaulyje pristabdant gamybą, sumažinus lėktuvų skrydžių, padėtis keičiasi ir klimato kaitos požiūriu.

Vis dėlto tiek Komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas, tiek parlamentaras Juozas Baublys kolegoms priminė, kad NECP jau išsiųstas EK derinimui, tad gali būti pražūtinga jo tobulinimą atidėti iki rudens, nes žemės ūkiui gali tekti vykdyti aukštus NECP užsibrėžtus tikslus.

Žemės ūkio ministro patarėja Giedrė Pupšytė teigė, kad galbūt neverta atskirai teikti pataisymų, o palaukti EK pastabų, kurias planuojama gauti vėliausiai birželį, ir tuomet daryti bendras korekcijas.

Galiausiai parlamentarai nutarė bendru sutarimu pritarti NECP korekcijoms, tačiau pradėję nagrinėti Nacionalinę klimato kaitos valdymo politikos strategiją, diskusijose vėl grįžo prie to, kad situacija gali stipriai pasikeisti.

Seimo narys Algimantas Salamakinas svarstė, ar po pandemijos apskritai nebus peržiūrėti susitarimai dėl klimato kaitos. „Pandemijos vaisiai pasirodys tik rugsėjo-spalio mėnesiais. Ir ką mes šiandien tvirtinsime? Visko daug prirašyta, bet nebėra visko. Pandemija išvalė. Gal nebereiks draudimų, o reiks skatinti, kad valgyti turėtume? Dėčiau labai didelį klaustuką, ar šiandien verta tvirtinti. Gal palaukime rudens sesijos, kai turėsime ekonominius dalykus?“, - kalbėjo A. Salamakinas.

Būtinybę atsižvelgti į besikeičiančią situaciją tiek tvirtinant NECP, tiek strategiją, akcentavo ir Seimo narys Kazys Starkevičius, siūlydamas strategijos svarstymui daryti pertrauką iki rudens sesijos. „Tikrai reikės daug ką keisti. Padirbėkime rimtai, peržiūrėkime. Pasaulis keičiasi“, - ragino neskubėti.

Aplinkos viceministras Marius Narmontas priminė, kad jau turint NECP, bet neturint strategijos, gausis tam tikras vakuumas. „Tokia ir problema. Priemonių planą turime, jį įgyvendinti turėsime, o strateginio tikslo Lietuva pasitvirtinusi nebus. Vadovausimės ES“, - kalbėjo viceministras, abejodamas, ar iki rudens bus sulaukta žymių pokyčių klimato kaitos atžvilgiu.

Vis dėlto Seimo nariai bendru sutarimu nusprendė strategijos svarstymui daryti pertrauką iki rudens sesijos. „Katastrofos nenutiks. Nieko nesame nusiuntę. Strategiją reiktų peržiūrėti atsižvelgiant į pokyčius, kokie vyksta dabar“ , - kalbėjo A. Stančikas.

Strategijos projekte įtvirtintus tikslus ir uždavinius ketinta pradėti įgyvendinti nuo 2021 m. sausio 1 d. Joje nustatomi trumpalaikiai (iki 2030 m.), vidutinės trukmės (iki 2040 m.) ir ilgalaikiai (iki 2050 m.) ŠESD ir prisitaikymo prie klimato kaitos tikslai bei uždaviniai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kurios įstaigos darbą karantino laikotarpiu vertinate geriausiai?
Orai