Toliau laužomos ietys dėl klimato plano
2020-03-02

Vilnius. Europos Komisijai jau pateiktas Nacionalinis energetikos ir klimato srities veiksmų planas 2021-2030 m. (NECP) toliau kelia aistras.

Nors planas pateiktas Europos Komisijai suderinti, prie jo sugrįžta dar kartą, žemdirbiams prabilus, kad jį būtina tobulinti ir ieškoti, jų nuomone, tinkamesnių priemonių užsibrėžtiems tikslams pasiekti. Seimo Kaimo reikalų komitete Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos politikos grupės vyresnysis patarėjas Saulius Jasius sakė, kad ministerija buvo sudariusi galimybes iki sausio 21 d. pateikti siūlymus ir jau surengtas ne vienas pasitarimas, siekiant išgryninti nuomonę.

Pasak jo, dabar siekiama surasti alternatyvas toms priemonėms, kurios netenkina socialinių partnerių ir ieškoti, kuo „padengti“ tą kiekį šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD), kuris nebesusitaupo. Dėl kai kurių priemonių dar bus diskutuojama, kai kurios priklausys nuo Seimo sprendimų. Žemės ūkio ministras Andrius Palionis taip pat kalbėjo, kad, jei plane palikus tai, kam žemdirbiai neturi pastabų ir taikant siūlomas priemones, vis dėlto nepavyks pasiekti įsipareigojimų, reikės skaičiuoti ir ieškoti sprendimų, kaip įvykdyti visą bendrą planą.

Diskusijose aktyviai dalyvaujant ir Aplinkos ministerijai, viceministras Marius Narmontas teigė: kadangi derybos baigėsi neseniai, ministerija dar neturi tikslių skaičiavimų, kiek ŠESD padengtų naujos priemonės. „Principas yra vienas ir aiškus - jei keičiame vienas priemones kitomis, turime gauti tą patį efektą. Bet priemones mes galime keisti, tas darbas ir daromas. Žinodami, koks yra konkretus siūlymas, pavesime savo Aplinkos apsaugos agentūrai permodeliuoti, paskaičiuoti, kiek tų milijonų tonų mes sutaupome ir kokį skaičių gauname, koks efektas yra įdėjus naujas priemones“, - kalbėjo viceministras.

Apie alternatyvų paiešką kalbėjo ir energetikos viceministrė Lina Sabaitienė. „Kitos alternatyvos irgi visada galimos, jei jos sukelia tą patį efektą. Dar reikėtų paminėti ir tai, kad pagal reglamentą patys NECP bus pradėti vėl atnaujinti 2022 metais. Tai nėra labai didelis tarpas, kur, galbūt, galėtume apsvarstyti, pasiruošti ir kitame etape tas alternatyvas įsidėti ir į šį dokumentą. Dabar turbūt labiausiai turėtume dirbti ties alternatyvomis ir kaip jas įtvirtinti strateginio planavimo dokumentuose, kaip joms užtikrinti finansavimą“ – sakė viceministrė.

Energetikos viceministrė Lina Sabaitienė džiaugėsi, kad pagaliau vyksta konstruktyvus dialogas ir tai jau yra postūmis link konsensuso

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Eimantas Pranauskas išskyrė tiek NECP priemonių turinį, tiek pateiktus skaičiavimus. Anot jo, metodika nėra kvestionuojama, tačiau ji gali būti įvairiai taikoma, tad atliekant skaičiavimus norėtų dalyvauti ir žemdirbiai. Dėl nuostatų, jo teigimu, yra sutarta, dabar belieka jas pamatyti plane.

Kalbėdamas ne tik apie ŠESD išmetimo mažinimą, bet ir apie galimybę užkonservuoti anglį žemėje arba miškuose jis priminė, kad tam irgi būtini papildomi instrumentai. „LULUCF (žemės naudojimo, žemės naudojimo paskirties keitimo ir miškininkystės sektorių, - red.) galima užskaityti, kai turi ką užskaityti. Jei ne papildomos priemonės, nebūtų ten ką dėti“, - sakė E. Pranauskas.

Tiek jis, tiek Lietuvos miško savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis priminė, kad nors miškas dažnai savaime laikomas vertybe, skaičiuojant ŠESD emisijas, reikėtų nepamiršti, jog pūvanti mediena vis dėlto „išskiria emisijas, o ne jas dengia“.

„Nors miškai gali padengti trečdalį visų Lietuvos išmetimų, bet tai mažėja, nes miškai senėja, miškų naudojimas vis labiau ribojamas. Šiuo metu Lietuvos miškuose yra 61 mln. kubinių metrų negyvos medienos, amžiai didėja, miškai senėja. Jei nieko nedarysime ir toliau, tai artimu metu miškai emituos (išskirs - red. past.) daugiau, nei galėsime kompensuoti. (...) Miškingumo didinimas per tą laiką, nors buvo ir ES, ir nacionalinės lėšos, neįgyvendintas. Todėl 8 000 ha naujų miškų – nerealu. Ne dėl to, kad mes nenorime, bet pirma - nėra žemės, kurioje tą galima daryti, antra - priimate visus sprendimus, kad miškų ūkis būtų nepelningas ir neefektyvus“, - Seimo nariams kalbėjo A. Gaižutis.

M. Narmontas pritarė, kad pastabos dėl senstančių miškų, matyt, yra teisingos, tačiau vis dėlto reikėtų ir mokslininkų skaičiavimų.

Lietuvos žemės ūkio tarybos administratorius Ignas Jankauskas ragino nepamiršti, kad žemės ūkis yra tas sektorius, kuris gali „sudengti" kitų sričių ŠESD išmetimus

Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) administratorius Ignas Jankauskas, komentuodamas situaciją dėl NECP, teigė, kad diskusijos pagaliau įsibėgėjo ir intensyvūs susitikimai duoda rezultatų, tačiau žemdirbiai nori sąžiningumo. Kalbėdamas jis priminė LŽŪT pirmininko Aušrio Macijausko pasisakymą socialiniame tinkle, kuriame skaičiuojama, kiek Lenkijoje matyta anglimi kūrenama elektrinė išmeta CO2 ir kiek jo kiekio sumažinti įsipareigoja Lietuva.

„Viena ta elektrinė per devynias dienas išmeta tokį CO2 kiekį, kokį mes ruošiamės sutaupyti. Mūsų žemdirbių bendruomenei kyla pagrįstas klausimas, kokio valstybinio požiūrio žmonės mus atstovavo derybose, jei ta viena elektrine per devynias dienas sugeba išleisti tiek, kiek mes ruošiamės sutaupyti? Ta elektrinė per metus išleidžia daugiau nei visas mūsų žemės ūkio sektorius. Tokių Lenkijoje bei Europoje yra ir daugiau. Kontekstas yra toks. (...) Įtraukite socialinius partnerius kuo anksčiau, o ne paskutiniu etapu. Prašome valstybinio požiūrio daugiau. Taip pat Aplinkos ministerija turi stipriai padirbėti su tuo klausimu, kai karia ant žemės ūkio visus šunis: teršėjai, nuodytojai... Pasirodo, mes esame tas raktelis, kaip išeiti iš šitos situacijos su teigiamu LULUCF rodikliu. Prašome aiškiai iškomunikuoti, kad žemės ūkis ne tik absorbuoja, ką padaro, bet dar ir prisidės prie to“, - Kaimo reikalų komitete kalbėjo I. Jankauskas.

Diskutuojant, kokios priemonės vis dėlto turėtų būti taikomos, o dėl kurių dar galima būtų derėtis, aptartas ir kuro normų žemės ūkiui peržiūrėjimas bei traktorių registracijos mokestis. Yra siūlymų šį mokestį taikyti jau nuo 2021 m.

Tiek Seimo nariams, tiek socialiniams partneriams abejojant, ar tokios priemonės tikrai būtinos, žemės ūkio ministras savo ruožtu priminė, kad Lietuva taršos mokestį registruojamiems traktoriams ir kitoms žemės ūkio transporto priemonėms turėjo taikyti jau nuo 2007 metų, kai baigėsi trejų metų pereinamasis laikotarpis ES teisės aktų perkėlimui į Lietuvos teisinę sistemą.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis priminė, kad taršos mokestį traktoriams Lietuva turėjo pradėti taikyti jau gerokai anksčiau

„Jeigu nepriimame traktorių teisinės registracijos, tada ministerija tai turėtų notifikuoti. (...) Klausimas, ar Europos Komisija tam pritars. Atversime kortas, kad to neturėjome. Ministerija pernai gruodį buvo pasiskaičiavusi, kad 34 mln. eurų sankcijos grėstų Lietuvai“,  – kalbėjo A. Palionis.

Tad, anot jo, rizikinga mokesčio nebetaikyti, nes ES pritaikius sankcijas kentėtų patys ūkininkai, mat „kol jie nesumokės, jokios paramos nebus mokamos“.

Tai, kad žemdirbiams reikėtų galvoti apie kuro alternatyvas kalbėjo ir energetikos ministro patarėja Gintarė Krušnienė. „Tiek klimato plane ir žemės ūkyje reikia galvoti apie kuro keitimą ir ieškoti kitų priemonių. (...) Labai svarbu suprasti, kad spaudimas naikinti subsidijas iškastiniam kurui tik didės ir tam reikia ruoštis. Ruoštis bendradarbiaujant, o ne neigiant tą realybę, kad klimato kaita yra ir tik stiprėja. Kviečiu kartu mąstyti“, - sakė ji.

A. Palionis kalbėjo, kad ieškant alternatyvų iškastiniam kurui ir jį keičiant, teks priimti ir kitus su tuo susijusius sprendimus bei ieškoti būdų, kaip tą perėjimą padaryti, siūlyti alternatyvas.

Vis dėto siūlymai aktyviau mažinti ŠESD emisijas žemdirbių neįkvėpė, anot jų, žemės ūkis yra sritis, kuri ir padeda jas mažinti, kai kiti jas tik didina.

Aplinkos viceministras Marius Narmontas sutiko, kad teks ieškoti būdų, kaip pakeisti jau EK pateiktą Nacionalinį energetikos ir klimato srities veiksmų planą

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis teigė, kad ir toliau iš visų ministerijų ūkininkai girdi „tik bausti ir drausti“. „Kasdien deda akmenį ant pečių ir žiūri, nukrinta ar dar ne (...) Mums šneka, kad mes patys pagrindiniai teršėjai. Iš valymo įrenginių neišvešite nė kilogramo to mėšlo iš miestų. Galėsite patys ant stogo auginti pomidorus. O jei išvešime grūdus arabams ir mums grąžins su sunkiaisiais metalais?..“, - emocingai klausė J. Vilionis.

Tuo tarpu Seimo narys Kazys Starkevičius priminė žemdirbių susitikimą Briuselyje su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu eurokomisaru Virginijumi Sinkevičiumi. Jo teigimu, V. Sinkevičius sutikęs, jog dabar numatoma našta žemės ūkiui yra per didelė.

Nemažą Kaimo reikalų posėdžio dalį skyrus NECP klausimui ir artėjant link apibendrinimo, energetikos viceministrė L. Sabaitienė priminė, kad planas vis dėlto jau yra atiduotas Europos Komisijai. „Europos Komisijai tas planas yra atiduotas. Mes, turbūt, nesirengiame iš naujo jo teikti?..“ , - svarstė viceministrė, šia fraze sukėlusi daugumos susirinkusiųjų nepasitenkinimą.

Aplinkos viceministras taip pat prisipažino nežinantis, kokia tai būtų procedūra. „Mes nežinome, kaip mums reikės pataisyti, bet sutarėme, kad pataisysime“, - sakė M. Narmontas.

Vis dėlto žemės ūkio ministras A. Palionis tikino, kad jie savo ruožtu net nebūtų pradėję diskusijų, jei jis nebūtų turėjęs energetikos ministro patikinimo, kad korekcijas bus galima teikti, „nes net ir pati Energetikos ministerija turi pastabų“.

Prie daug diskusijų sukėlusio NECP Seimo Kaimo reikalų komitetas dar grįš ir pavasario sesijos metu

„Galėsite ar negalėsite, jūs privalote. Viskas“, - diskusijas užbaigė parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andrejus Stančikas.

„Pagrindinis uždavinys – kad žemės ūkio gamyba nemažėtų ir nebūtų iškreiptos ar pablogintos konkurencinės sąlygos mūsų žemdirbiams kitų ES šalių žemdirbių atžvilgiu. Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijos derybinėje stadijoje, matau, kad turi prisijungti ir Energetikos. Žemės ūkio rūmai ir Žemės ūkio taryba prašo laiko, dar dvi savaites atidėti“, - reziumavo A. Stančikas. O KRK narys Kazys Starkevičius akcentavo, kad svarbu užfiksuoti, jog dėl pateiktų siūlymų derybos turi būti tęsiamos.

Tad išklausęs diskusijas Seimo Kaimo reikalų komitetas šio klausimo svarstyme padarė pertrauką ir prie jo planuoja sugrįžti kovo viduryje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką keisite ūkyje, jeigu ES smarkiai apribos pesticidų ir cheminių trąšų naudojimą?
Orai