Vilnius. Seimas patvirtino 2023 m. valstybės biudžetą, kuriame beveik 1,1 mlrd. Eur numatyta skirti žemės ūkiui.

Kaip anksčiau skelbė Žemės ūkio ministerija, iš 1,1 mlrd. Eur planuojama 603 mln. Eur skirti tiesioginėms išmokoms, 282 mln. Eur – Kaimo plėtros plano 2014–2022 m. programos, 48 mln. Eur – Strateginio plano, 24,3 mln. Eur – žuvininkystės, 10,6 mln. Eur – rinkos reguliavimo priemonėms.

Siūlymų, kaip biudžetas turėtų būtų paskirstytas ir kam turėtų būti skirta papildomai ar daugiau, nei buvo numatyta pradiniame biudžeto projekte, netrūko nei jį svarstant parlamentiniuose komitetuose, nei antradienį Seimo salėje jį priimant. Vis dėlto daugumai siūlymų nepritarta.

Dar svarstant kitų metų biudžeto projektą parlamentiniame Kaimo reikalų komitete kalbėta, kad itin sudėtinga situacija dėl per mažo numatyto finansavimo savivaldybėms, kurioms perduota vykdyti žemės ūkio funkcijas. Tuomet kalbėta, kad dėl menko specialistų atlygio gali kilti problemų tiek pavasarį deklaruojant pasėlius, tiek apskritai vykdant užsibrėžtus žemės ūkio politikos siekius.

Vis dėlto iki biudžeto priėmimo Žemės ūkio ir Finansų ministerijoms pavyko susitarti dėl papildomų 2 mln. Eur ir biudžetas patvirtintas su šioms funkcijoms atlikti skirtu 11,3 mln. Eur finansavimu vietoj anksčiau numatytų 9,3 mln. eurų.

Kaip ir numatyta biudžeto projekte, valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti skirta beveik 11,6 mln. Eur, Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai – kiek daugiau nei 39 mln. eurų.

Priimtu įstatymu patvirtintos daugiau kaip 15,544 mlrd. Eur sieksiančios valstybės biudžeto pajamos ir 18,632 mlrd. Eur išlaidos (kartu su ES ir kitomis tarptautinėmis lėšomis). Asignavimai pajamas viršys beveik 3,088 mlrd. eurų. Valdžios sektoriaus deficitas sudarys 4,9 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Numatyta 15 proc. pakelti minimaliąją mėnesinę algą iki 840 Eur, neapmokestinamąjį pajamų dydį didinti 15,7 proc. – iki 625 eurų.