Požiūris sutapo: reikia remti kooperatyvų veiklos pradžią
2021-04-27

Akademija (Kauno r.). Vyriausybei sušvelninus karantino sąlygas, Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT) po ilgos pertraukos surengė gyvą diskusiją su Žemės ūkio ministerijos vadovais.

LŽŪT norėjo su ŽŪM vadovais išsiaiškinti, kokiomis priemonėmis numatoma didinti pieno, mėsos, daržovių, paukštininkystės sektorių konkurencingumą, LŽŪT pirmininkas, Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis ragino optimaliau ir tikslingiau naudoti KPP lėšas, bandė aiškintis, kas toliau derėsis su Briuseliu dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo.

Tačiau daugiausia dėmesio diskusijoje buvo skirta kooperacijos reikalams, kalbėta, kaip didinti jos patrauklumą, kokia planuojama parama kooperacijai.

RVAC 21 09 30

Dėl ribojamo žmonių skaičiaus susitikime su žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir viceministru Pauliumi Lukševičiumi LŽŪT narių buvo nedaug, bet visi - patyrę ir užsigrūdinę agroverslo atstovai, turėję, ką pasiūlyti ŽŪM vadovams.

Valdžia kooperatyvams viena ranka duoda, kita atima

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis išsakė savo požiūrį, kodėl nesivysto kooperatyvai. Jo manymu, didelė problema, kad gyvulių ir naminių paukščių augintojai neturi savo skerdyklų: „Todėl ūkininkui lieka pirminės pajamos ir mėšlas, o skerdyklos gauna pinigus už kiekvieną krustelėjimą – skerdimą, išpjaustymą, kailio nulupimą ir t. t. Kol nesugriausime šito dalyko, tol nieko nebus.“

Skatinant kooperaciją, S. Daniulio įsitikinimu, pirmiausia reikia finansavimo naujai susikūrusių kooperatyvų gyvybei palaikyti. O dabar yra visiškai nelogiška tvarka - jeigu kooperatyvas nuėjo į gamintojų grupes, ateinančius 5 metus jam draudžiama dalyvauti kituose projektuose. Taip valdžia viena ranka duoda, kita atima.

„Dar pridarome tokių taisyklių, kad paslaugos kooperatyvo nariams yra ne žemės ūkio veikla. Investicijų sąlygos geresnės kooperatyvo nariui, negu pačiam kooperatyvui. Kooperatyvo narys fermą gali statyti už 600 tūkst. Eur, o kooperatyvui perdirbimui gali būti tik 400 tūkst. Eur“, - traukė pečiais LEŪA vadovas, vardindamas kooperacijai trukdančias taisykles.

Jo siūlymu, kooperatyvo investicijos galėtų sudaryti 80 proc. nuo kiekvieno nario metinės apyvartos, nes negali būti tokios pačios investicijų sumos, jeigu į kooperatyvą ateina po 100 karvių ar po 10 karvių laikančių ūkininkų.

„Ir būtina ieškoti gamybos skatinimo būdų“, - savo viziją išdėstė S. Daniulis.

Kooperatyvo „Suvalkijos daržovės“ vadovas Martynas Laukaitis mano, kad parama kooperatyvams turėtų priklausyti nuo jo apyvartos, bet ne nuo kooperatyvo narių. Kad ja nepasinaudotų pseudokooperatyvai, sukurti tik paramai įsisavinti. „Saugiklius reikia nuimti labai atsargiai“, - patarė ūkininkas.

Mintyse – „Grūdai LT“ ir „Mėsa LT“ kūrimas

Už grūdų sektorių kalbėjęs Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas tikino, kad jų tikslas – ne išvežti grūdus, o perdirbti, sudaryti sąlygas kurti pridėtinę vertę. Todėl atsiranda ambicingų minčių apie analogišką „Pienas LT“ ūkininkų kooperatyvą „Grūdai LT“.

„Prie mūsų kooperatyvų jungiasi žmonės, ateina vis jaunesnių ūkininkų. Todėl man kyla natūralus klausimas – ar ministerija turi tikslą stiprinti tikruosius esančius ir dirbančius kooperatyvus?“ – klausė D. Kižauskas.

Jam antrino Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, raginęs ŽŪM vadovus imtis veiksmų, kad naujiems kooperatyvams būtų galima lengviau kurtis. Nes dabartinė priemonė startui – gamintojų grupės – užkerta kelią naujam kooperatyvui toliau investuoti ir plėstis. Tad naujasis LŪS vadovas siūlė steigti antrinio lygio kooperatyvus, kuriuose valstybė būtų dalininkė, tuo pačiu galėtų tą procesą koreguoti ir įstatymu.

„Galime fantazuoti kiek norime, kurti įvairias struktūras, bet be gamybos plėtros nieko nebus, be jos žmonių į kaimą nesugrąžinsime, - įsitikinęs kooperatyvo „Agroaves group“ įkūrėjas ir valdybos pirmininkas Jonas Jagminas. – Ir jeigu jau prakalbome apie kooperatyvo „Grūdai LT“ kūrimą, manau, bręsta poreikis ir dar vienam – „Mėsa LT“.

J. Jagmino teigimu, per pieną, mėsą galima sukurti gerokai didesnę grūdų pridėtinę vertę, sumokėti daugiau mokesčių valstybei, įdarbinti daugiau žmonių ir visas sektorius vystytųsi žymiai geriau. Tik problema – skerdyklos. Pavyzdžiui, paukštienos perdirbimui ilgai buvo tik dvi skerdyklos, trečioji atidaryta ką tik.

„Matau žemės ūkio gamybos vystymo koncepciją, galimybių plėsti ir kiaulienos, ir paukštienos sektorių, kuris leistų vietoje sunaudoti pusę milijono tonų grūdų. Tikiu, kad prie „Mėsa LT“ prisijungtų ir galvijų, avių augintojai. Toks sektorius galėtų vystytis labai sparčiai. Tik visi biurokratiniai dalykai – tikra abrakadabra mašina, dėl kurios neretai daugeliui nusvyra rankos imtis ambicingų projektų“, - kalbėjo buvęs politikas J. Jagminas.

Paskutinis šansas – su ministro pagalba gauti RRF lėšų

Visas konstruktyvas LŽŪT narių mintis reziumavo Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.

„Lietuvos žemės ūkis jau pribrendęs pokyčiams ir proveržiui įvairiose srityse – tiek kooperacijoje, tiek perdirbimo sektoriuje, tiek pridėtines vertės didinime, ekologiniame, tiksliajame ūkininkavime ir t. t. Bet bėda, kad pintinėje tik trys žuvys, o ministras – ne Jėzus Kristus. KPP fondas, įvertinus ir infliaciją, galima teigti, sumažėjęs 30-40 proc.

Vienintelė išeitis daryti proveržius – žemdirbiams gauti papildomus finansavimus iš kitur, apie tai kalba ir Europos Komisija“, - kalbėjo A. Macijauskas, priminęs ir ES Žemės ūkio komisaro Januš‘o Vojciechovsk‘io (Janusz Wojciechowskij) žodžius, kad būtina sukurti patrauklias finansines priemones, kurios ūkininkus viliotų daryti pokyčius, bet jokiu būdu nesiekti pokyčių baudomis ir naujais reikalavimais.

A. Macijauskas, kreipdamasis į žemės ūkio ministrą, teigė, kad, sutelkus visų žemdirbių visuomeninių organizacijų jėgas, ministras turėtų taptų jų vėliavnešiu ir pakovoti dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo (RRF) lėšų, nes KPP fondo tikrai neužteks.

„Tai paskutinis mūsų šansas. Norint proveržio, iš kitų fondų mes į žemės ūkį papildomai turime pritraukti kasmet po 100 mln. Eur, iki 2030 m. – milijardą Eur“, - apie didelius poreikius kalbėjo A. Macijauskas.  

ŽŪM vadovai K. Navickas ir P. Lukševičius kantriai ir netgi susidomėję klausė patyrusių agrarininkų minčių ir pasiūlymų.

Ministras, reaguodamas į A. Macijausko žodžius, pasakė: „Aš tą vėliavą galiu paimti, bet labai nenoriu pamesti ir to, kas yra.“

Jam svarbu atrodo tam tikri prioritetiniai dalykai, didinti gamybą. Didžiausias galvos skausmas – socialinė žemės ūkio dalis, kuri yra ne tokia ir maža. Dėl tos priežasties ypač reikia „perkrauti“ kooperaciją, nes po vieną tokie ūkiai neužaugs.

Ministras K. Navickas visiškai sutiko, kad reikia remti kooperatyvų veiklos pradžią, todėl turi atsirasti tam tikrų priemonių kooperacijai skatinti. Kitas klausimas, susijęs su kooperacija – pardavimai. Ministras pritaria, kad tam reikėtų pasitelkti viešuosius pirkimus, bet bėda – nesuformuojami krepšeliai, „vienos morkos niekas nepirks“, reikia logistikos centrų.

„Mąstome apie tai. Esame pasirengę koreguoti Kooperatyvų įstatymą, visą tvarką, išravėti negerus dalykus, nes daugeliu atvejų kooperaciją matau kaip išsigelbėjimą. Ir neišvengiamai turi būti dviejų lygių kooperacija“, - ministras pritarė daugeliui LŽŪT narių išsakytų minčių. Kaip seksis visus sumanymus įgyvendinti, parodys laikas.

O J. Vilionis eilinį kartą ramiai pareiškė, kad eis pas premjerę, šalies Prezidentą, nes „pinigų žemės ūkiui turi atsirasti.“ O jeigu reikės, traktoriai vėl išvažiuos į gatves.

MŪ inf.  

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai