Paramos žemdirbių savivaldai klausimas toliau kaitina aistras
2021-02-12

Kaunas. Pernai pirmą kartą žemdirbiai, deklaruodami pasėlius, galėjo skirti eurą nuo hektaro pasirinktai asociacijai. Tačiau Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) sustabdė šių pinigų išmokėjimą, nes... gautas skundas, turi vykti teismas.

NMA duomenimis, pernai deklaruodami pasėlius, žemdirbiai paramą - eurą nuo hektaro – skyrė 56-ioms juos vienijančioms asociacijoms. Iš viso beveik 251 tūkst. eurų.

Tačiau kaip Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) nuotoliniame posėdyje sakė NMA direktorius Aleksandras Muzikevičius, šiuo metu pinigų pervedimai žemdirbių organizacijoms pristabdyti. Galutinis terminas šiai paramai išmokėti – birželio 30-oji.

Biomase 21 01 18+Lytagra 21 03 01

Priežastis - buvęs Seimo narys Andriejus Stančikas dar pernai rugpjūtį pateikė skundą ir tokiu būdu inicijavo teisminius procesus, kad „teisės aktai dėl tokios paramos formos neatitinka kitiems teisės aktams“. Teismo posėdis dar neįvykęs, todėl sprendimo nėra.

Pasak A. Muzikevičiaus, jeigu teismas priimtų sprendimą, kad tokia paramos forma neatitinka kai kurių teisės aktų, tai tektų asociacijoms pervestus pinigus susigrąžinti. Todėl NMA ir priėmė sprendimą kol kas lėšų nepervesti, palaukti teismo sprendimo.

Dar pernai, kai atsirado ši galimybė - deklaruojant pasėlius pažymėti, kuriai iš pateikto 81-os asociacijos sąrašo žemdirbys savanoriškai skiria 1 eurą nuo hektaro iš būsimų tiesioginių išmokų, kilo daug diskusijų. Vienų organizacijų atstovai teigė, kad tokia parama neteisėta, kiti džiaugėsi, kad yra galimybė gana paprastu būdu paremti norimą asociaciją.

Diskusijos nerimsta ir dabar. Pasak A. Muzikevičiaus, netgi valdžios institucijų teisininkų nuomonės, kaip tokią paramos formą traktuoti, kardinaliai išsiskiria. „Geriausia, kad sprendimą priimtų teismas, kad paskui Lietuva negautų sankcijų iš Briuselio“, - sakė NMA vadovas.

Aišku tik viena, kad ši parama savanoriška. Kas iš savo būsimų tiesioginių išmokų nepagailėjo 1 euro nuo hektaro pasirinktai asociacijai, tas deklaruodamas pasėlius ir pažymėjo, kad skiria, o kas nenorėjo, tas ir nežymėjo. Įvertinus tai, kad Lietuvoje deklaruojama beveik 3 mln. ha žemės ūkio naudmenų, tai paskirtieji 251 tūkst. eurų - labai menka suma, sudaranti vos 8 proc. galimų lėšų šiai paramos formai.

Vis dėlto dabar asociacijos, pamačiusios, kad tokiu būdu galima sulaukti nemenkos paramos (kai kurios asociacijos pagal NMA turimus duomenis gali gauti ir po kelias dešimtis tūkstančių eurų), jau visai patenkintos tokia galimybe.

„Mes ilgai siekėme, kad būtų tokia paramos forma žemdirbių asociacijoms, mes palaikome ją ir norime, kad būtų tęstinumas“, - sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas, ragindamas LŽŪT parašyti raštą Žemės ūkio ministerijai, kad šioji paliktų deklaravimo taisyklėse galimybę skirti 1 eurą nuo hektaro žemdirbių asociacijoms ir šiais metais.

ŽŪR - gauna, LŽŪT - ne

Parama žemdirbių asociacijoms siejasi su kitu klausimu - žemdirbių savivaldos finansavimu. LŽŪT posėdyje taip pat aptartas ir paramos iš valstybės biudžeto klausimas.

„Tol, kol mūsų Žemės ūkio ministerija nepelnytai šers Žemės ūkio rūmus, o mes grašius rankiojame, niekas nepasikeis. Pradžia dėl paramos skyrimo per deklaravimą buvo ideali. Per kelerius metus būtų išsigryninę, kokios asociacijos dirba, tos ir gautų. O kurie nedirba - negautų. Kuo greičiau ŽŪR neteks valstybės biudžeto skiriamų pinigų, tuo greičiau prieisime prie bendro sprendimo“, - LŽŪT posėdyje nuomonę išsakė Kupiškio r. ūkininkas Zigmas Aleksandravičius.

Posėdyje dalyvavusi ŽŪM Žemės ūko sektoriaus finansų valdymo grupės vadovė Regina Mininienė patvirtino, kad jau ir šiemet ministerija yra pasirašiusi sutartį su Žemės ūkio rūmais ir jiems pervedusi numatytas lėšas. Iš viso, kartu su vykdomais projektais, Rūmai kasmet gauna apie 2,5 mln. eurų valstybės lėšų.

Tuo tarpu LŽŪT, irgi žemdirbių savivaldos organizacija, iš valstybės biudžeto jokių lėšų negauna. Todėl dabar Taryba kelia klausimą, kad arba turėtų būti skiriama vienodai lėšų tiek Rūmams, tiek Tarybai, arba neskiriama nė vieniems.

„Mes turime dirbti visuomeniškai, o jie gali su mašinom važinėti, gali kabinetus turėti Vilniuje, Kaune, gali laikraščius samdyti... Tai čia yra nelygybė. Tada geriau neduokite nė vieniems. Kiek deklaruodami pasėlius žemdirbiai kuriai savivaldos organizacijai paskirs, tiek ir turėsime“, - kalbėjo LŽŪT pirmininkaujantis Jonas Vilionis, pridurdamas, jeigu ūkininkai kurios nors savo organizacijos nepalaikys, reikš, kad jos ir nereikia.

R. Mininienė patikino, kad žemės ūkio ministras šį klausimą žino ir rengiasi spręsti, bus organizuota diskusijų, situacija bus peržiūrėta.

Norėtų atstovo Briuselyje

LŽŪT teigia, kad jie norėtų turėti ir savo atstovą Briuselyje, o tam irgi reikėtų nemažai lėšų.

„Mes turime žinoti, kas ten darosi, kokie kuriami nauji reikalavimai, direktyvos, kur mums reikia sureaguoti, atsakyti. Reikalavimų ruošiama be saiko, o mes, Taryba, neturime tiek pajėgumų, kad galėtume įsigilinti į visus klausimus, duoti atsakymus, parašyti raštus, visur kreiptis“, - apie tai, kodėl reikėtų valstybės skiriamų lėšų LŽŪT ir jos atstovui Briuselyje, kalbėjo J. Vilionis.

Siūlymus apie tai (tiek dėl bendro finansavimo, tiek dėl atstovo Briuselyje) LŽŪT jau buvo pateikusi ir ankstesniems žemės ūkio ministrams - Giedriui Surpliui, Andriui Palioniui, tačiau rezultatų tai nedavė.

„Jau trečias žemės ūkio ministras žada ir vis sprendimų nėra. Darykite tokią pat sutartį, kaip su Rūmais, pagal tas pačias eilutes skirkite lėšų ir Tarybai. Mes atliekame ne mažesnius darbus negu Rūmai. Tai žaiskime vienodomis kortomis, o dabar pas vienus tūzai, o pas kitus net devynakių nėra“, - sakė Jonas Sviderskis, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius.

Diskusijai šiuo klausimui baigiantis ŽŪM atstovė Regina Mininienė teigė, išgirdusi ir supratusi LŽŪT pageidavimus. O kokie bus sprendimai, paaiškės vėliau. Pasak jos, turi būti sukurta atitinkama teisinė bazė, kad būtų galimybė skirti lėšas.

Kalbant apie kitus metus, kaip paaiškino ŽŪM Bendradarbiavimo su savivaldybėmis ir socialiniais partneriais skyriaus vedėja Goda Vainienė, visos asociacijos, gaunančios lėšų iš valstybės biudžeto, turėtų pereiti prie projektinės sistemos, kad galėtų pretenduoti į lėšas tuo pačiu principu ir turėtų vienodas galimybes tą daryti. Už tokį principą pasisako dabartinis žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. O ŽŪR įstatyme nėra nuostatos, kad ŽŪM privalo jiems skirti biudžeto pinigus.

Baigiant diskusiją šiuo klausimu J. Vilionis teigė, kad LŽŪT laukia Žemės ūkio ministerijos sprendimų, o jeigu jų nebus, tai teks kreiptis į Vyriausybę.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas jus paskatintų ūkyje auginti daugiau gyvulių ir / ar paukščių?
Orai