Paramos nesulaukiantys sektoriai šaukia SOS
2020-07-23

Vilnius. Nuo pandemijos kenčiantis šalies paukštininkystės sektorius negauna valstybės paramos, nes tam priešinasi Europos Komisija. Tęsiasi ir kailinių žvėrelių augintojų kritinis laikotarpis.

Apie tai vakar diskutuota Seimo Kaimo reikalų komiteto posėdyje, nagrinėjant Žemės ūkio ministerijos informaciją apie padėtį žemės ūkyje, susijusią su koronaviruso pandemija.

Vyriausybė numačiusi skirti 174 mln. Eur valstybės lėšų žemės ūkio ir maisto sektoriams, nukentėjusiems dėl koronaviruso pandemijos ir karantino. Iki šios dienos išmokėta apie 20 mln. Eur. Nors paramos lėšos jau patvirtintos, tačiau norint jas pervesti nuo pandemijos nukentėjusiems ūkininkams, būtina patvirtinti ir su EK atsakingais asmenimis suderinti lėšų skyrimo taisykles, o tai užtrunka dėl besikeičiančių tarnautojų nuomonių. Kaimo reikalų komiteto nariai stebėjosi, kad taisyklės vis dar nepatvirtintos, nors to prašoma jau keturis mėnesius.

Linas Agro 20 08 03

Seimo KRK pirmininkas Andriejus Stančikas piktinosi, kad itin sunkioje padėtyje esantys paukštininkystės ūkiai iki šiol nėra gavę paramos lėšų: „Yra grėsmė, kad bus uždaryta Kaišiadorių paukštyno skerdykla – be darbo liktų apie tūkstantis darbuotojų, nebūtų pagaminta apie 50 tūkst. t mėsos. Tai ne gąsdinimai, o realybė.“

Kita problema – kailinių žvėrelių augintojai. A. Stančikas teigė turįs informacijos, kad kai kurie ūkiai bankrutuoja, juos aprašo antstoliai. „Ar šis sektorius mums visai nereikalingas, kad norime sužlugdyti? Juk jis kuria darbo vietas, uždirba pinigus ir įneša jų į biudžetą. Turime išsaugoti šį sektorių“, - teigė komiteto pirmininkas, norėjęs išgirsti ŽŪM nuomonę, kur yra pinigai, skirti žemės ūkiui, nukentėjusiam nuo pandemijos, ir kokios tai sumos.

Kaimo reikalų komitete situaciją pristatęs Žemės ūkio ministerijos Tvarios žemės ūkio gamybos grupės vadovas Karolis Anužis pripažino, kad „šiandien nieko džiuginančio negalime pasakyti.“ Pasak jo, praėjusią savaitę EK patvirtino bendrą 49,5 mln. Eur schemą, kuriame yra kiaulienos, daržovių sektoriai, palūkanų kompensavimas akvakultūrai, paskolos žuvininkystės perdirbimui. Dar kiek anksčiau patvirtintos dvi - pieno gamintojų ir galvijų augintojų - schemos su 30,5 mln. Eur. Paukštininkystės sektorius pagalbos niekaip nesulaukia. „Keista, sakytum pinigų nebūtų arba jie būtų skirti iš Europos, o ne mūsų valstybės“, - stebėjosi A. Stančikas.

Komiteto nariai svarstė, kad mūsų derybininkams reikia būti aktyvesniems Europoje ir tos schemos būtų patvirtintos tokios, kokias yra numačiusi Lietuvos Vyriausybė, skyrusi pinigus.  „Mūsų Vyriausybei reikia drąsos. Paukštininkystės sektorius – ryškus eksporto lyderis, dabar jam reikia pagalbos. Reikia pagalbos ir ūkininkams. Juos sužlugdžius, jų vietą užims Lenkijos augintojai. Kreipiuosi į Vyriausybę, premjerą, žemės ūkio ministrą – kada pinigai pasieks paukščių augintojus?“ – piktinosi Seimo KRK pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius.

Kritinėje situacijoje esančių Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas, kalbėdamas posėdyje, jau nevyniojo žodžių į vatą: „Po trijų mėnesių derybų su EK, paramos taisyklės nepatvirtintos, stipriai išdarkytos. Pateikėme naują redakciją ir labai tikiuosi, kad tas, kas sėdi Briuselyje, įnirtingai kausis dėl šio sektoriaus išlikimo. Nes niekas negali padengti tokių nuostolių, kokie šiandien formuojasi.“

Pasak jo, didžiausia COVID-19 poveikio žala padaryta eksportuotojams, o Lietuvos mėsinės paukštininkystės sektorius eksportuoja 50 proc. produkcijos už 100 mln. Eur. „Lenkai taip pat eksportuotojai, bet iškart išsprendė problemą – devalvavo valiutą ir gavo 10 proc. pranašumą prieš mus visus. O tie 10 proc. – tris kartus daugiau negu paukštininkystės sektoriaus pelno marža gerais laikais. Tad jiems paramos net nereikėjo. Nyderlandai išsprendė problemą per vidaus rinką – ten filė kg kainuoja ne 2,99 (tai žemiau savikainos, bet tokia kaina mes šiandien parduodame), o 11 eurų“, - kalbėjo D. Gudačiauskas.

Be to, jo žiniomis, smulkias paramas smulkiems ūkininkams lenkai išdalijo per savaitę: „Man vienas lenkas sakė, kad jų valdžia pirmiau išmoka pinigus, po to eina derinti su Europos Komisija. Kaip jie ten išsisuka per visas institucijas, aš nežinau, bet jūs turite žinoti, kaip viskas vyksta ir su kuo mes konkuruojame.“

Jis teigė atidžiai perskaitęs de minimis taisykles – nori jomis pasinaudoti ir gauti nors 200 tūkst., nes, be viso kito, jo vadovaujamuose fabrikuose dabar ir streiko laukimas - visiems darbuotojams sumažinti atlyginimai. Ūkininkams kol kas išlaikytos supirkimo kainos. „Jeigu per ateinančias 2 savaites negausiu tų 200 tūkst., fabrikuose bus streikai. Dabar parengtos taisyklės man garantuoja tik 80 tūkst. – tai niekas“, - rėžė D. Gudačiauskas.

Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius Darius Gudačiauskas įspėjo apie sektoriaus žlugimo grėsmę (Redakcijos archyvo nuotr.)

Su ŽŪM buvo susitarimas, kad nuo kovo 16 iki birželio 16 d. jie padengs pusę sandėliavimo kaštų. Dabar jau teigiama, kad bus padengta tik pusė sandėliavimo kaštų padidėjimo, palyginti su praėjusiais metais. D. Gudačiauskas tai pavadino „mizeriu“, nes tiek mėsos sandėliuose nelaiko, neturi tiek sandėlių.

„Ir ne sandėliavimo kaštai didžiausia pandemijos problema, o kainų kritimas rinkoje. Todėl prašau – jeigu valstybė tikrai nori padėti, įrašykite į tas taisykles, kurių nereikia derinti su EK, kad padengsite pusę tų 3 mėn. sandėliavimo kaštų, gausiu 200 tūkst., atsiskaitysiu su darbininkais, gausime dar vieną mėnesį derybų su EK dėl didesnės paramos, - užsidegęs kalbėjo Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų vadovas. - Jeigu mūsų derybininkai bus aršesni, gausime tą paramą, nes pagrindinis EK argumentas – kad mes neiškreiptume konkurencijos ES. Kaip gali maždaug 130 tūkst. t gamyba iškreipti konkurenciją, kai lenkai gamina 3 mln. tonų? Niekaip. Ir jeigu mums kompensuoja tik už praeitį, kaip mes galime iškraipyti konkurenciją? Tai visiška nesąmonė ir akivaizdus mūsų žlugdymas.“

D. Gudačiauskas reziumavo, kad savo įmonių paukštides uždarys paskutines – pirmiausia atsisakys supirkti paukščius iš ūkininkų, kurie pasirašė paramos prašymą balandį.      

K.Anužis aiškino, kad, EK nuomone, skiriant tokią pagalbą paukštininkystės sektoriui būtų sukurtas precedentas kitoms valstybėms siūlyti tokias schemas. „Iš tiesų jaučiame, kad kišama daug pagalių į ratus, - pripažino ŽŪM atstovas. - Ne kartą atrodė, kad jau viskas bus gerai, tik staiga koks nors kitas klerkas pasižiūri kitaip, teisininkai mato dar kitaip ir viskas prasideda iš naujo. Bet vis dar tikiuosi, kad viskas bus gerai ir paramos schema bus patvirtinta.“

Kritinis laikas – ir kailinių žvėrelių augintojams

Apie milžiniškus nuostolius ir kritinę situaciją kalbėjo Lietuvos kailinių žvėrelių asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša. Nors dar gegužės pradžioje jie tikėjosi išgyventi be valstybės subsidijų, vis dėlto jau gegužės pabaigoje padėtis iš esmės pasikeitė ir kailinių žvėrelių augintojams taip pat reikalinga valstybės pagalba.

Prekyba kailiais visiškai sustojusi. Šiemet parduota apie 10 proc. pernai metų produkcijos, o gauta kaina – 10 Eur (30 proc.) žemiau savikainos. „Jau patyrėme konkrečių nuostolių, bet jie didesni dar dėl to, kad net už mažą kainą negalime parduoti kailių. Tai reiškia, kad neturime už ką šerti žvėrelių. O mes nesame įmonė, kuri gali sustabdyti gamybą, išleisti darbuotojų į prastovą ar pan. Ir nebus taip, kad dabar sandėliuosime kailius, o po to parduosime – juk visi žino, kad sandėliuose kiekiai šiemet dvigubai didesni, liko neparduota ir didžioji pernai metų kailių dalis. Todėl jų kaina išliks žema, net jeigu ir prasidėtų pirkimas“, - kalbėjo Č. Tallat-Kelpša.

Apie milžiniškus nuostolius ir kritinę situaciją informavo Lietuvos kailinių žvėrelių asociacijos vadovas Česlovas Tallat-Kelpša (Redakcijos archyvo nuotr.)

Be to, augintojų finansavimą nutraukė aukcionai, kas buvo įprasta šioje šakoje. Ūkininkai galėjo sudaryti sutartis su aukcionais dėl kailių pristatymo ir gauti tam tikrus avansinius mokėjimus, kurie įprastai viršydavo pusę kailio vertės. Kai aukcionai sustabdė avansinius mokėjimus, finansinės ūkininkų problemos įgavo dar didesnį mastą.

„Kai kurios kitos valstybės – Danija, Suomija, Graikija, įvertinusios padėtį, pradėjo tiesiogiai remti žvėrelių augintojus. Įsivaizduokite, kokiose nelygiose konkurencijos sąlygose esame atsidūrę“, - atkreipė dėmesį Č. Tallat-Kelpša.

Tačiau, jo manymu, Lietuva truputį neteisingai daro, bandydama atrinkti, kurias žemės ūkio šakas remti. „Manau, turi būti įvesta universali pripažinimo taisyklė (tam tikra prasme ji galioja, jeigu nori kreiptis į INVEGA), kuri skaičių pagalba nustatytų, ar esi nukentėjęs. Jeigu esi nukentėjęs – kiek turi būti remiamas, taip pat suskaičiavus pagal universalią sistemą. Taip yra ir Danijoje, kuri remia nukentėjusius. Ten žvėrininkystė remiama kaip ir visos kitos šakos, patekusios į nukentėjusių nuo pandemijos sąrašą. Paramos dydis priklauso nuo to, kiek nukentėjo, nes kiekvienas ūkis nukentėjo skirtingai. Taigi, danai remia ne konkrečiai žvėrininkystę, bet nukentėjusius nuo pandemijos“, - Č. Tallat-Kelpša pateikė konkretų pavyzdį, tuo pačiu pabrėžęs ir Seimo KRK nariams, kad Lietuva, skirstydama žemės ūkio šakas į, jos nuomone, svarbesnes ir mažiau svarbias, ar bandydama subjektyviai įvertinti, nukentėjo ar ne, daro klaidą. Jo teigimu, reikia įvesti matematinę taisyklę, pagal kurią būtų apskaičiuotas nuostolis.

„Jeigu vieni remiami, kiti – ne, tai vieni gaus paramą kitų sąskaita“, - reziumavo patyręs agrarininkas.

Jo manymu, rinkoje susidaręs „kamštis“ gali būti panaikintas tik po 3-4 metų. O iki to laiko kailius teks parduoti nuostolingai, nes kitaip nebus galimybių išgyventi. Todėl kailinių žvėrelių augintojams valstybės parama yra gyvybiškai reikalinga. Apie tai kalbama kone kiekviename Seimo KRK posėdyje, bet dėl to, anot Č. Tallat-Kelpšos, niekas nesikeičia. Tik po paskutinio pokalbio su K. Anužiu atsirado viltis, kad kažkas gali pasikeisti. Valstybės parama, mano Č. Tallat-Kelpša, padėtų užsitikrinti daug didesnius finansus – galimybę skolintis.

Kaimo reikalų komitetas, atsižvelgdamas į kritinę ūkininkų, nukentėjusių nuo koronaviruso, padėtį, reikalauja Žemės ūkio ministeriją iki šių metų rugpjūčio 3 d., patvirtinti paramos skyrimo nukentėjusiems nuo koronaviruso taisykles ir išmokėti paramos lėšas besikreipiantiems.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios mintys / emocijos Jus aplankė sužinojus apie pasiektą ES susitarimą dėl didesnių tiesioginių išmokų?
Orai