Vilnius. Naujuoju finansiniu laikotarpiu kardinaliai keičiant finansavimo modelį, Lietuva ketina visais lygiais siekti, kad visiems Europos Sąjungos ūkininkams išmokos būtų maksimaliai panašios.

Pirmadienį ES bendrosios žemės ūkio politikos ateitis su žemdirbių atstovais bei žemės ūkio ministru aptarta Prezidentūroje. Po susitikimo prezidento vyriausiasis patarėjas aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūnas Dilba teigė, kad prezidentas šią savaitę vyksta į neformalų Europos Vadovų Tarybos posėdį, kuriame ketinama aptarti ir daugiametę finansinę perspektyvą. Tad šiandien norėta išgirsti žemdirbių poziciją.

Pasak R. Dilbos, prezidentas akcentavo konvergencijos siekį, nes šalyje kyla kainos, kyla pragyvenimo lygis, skirtumas tarp vadinamųjų Vakarų šalių ir Lietuvos ūkininkų mažėja, todėl atitinkamai turėtų mažėti ir atotrūkis tarp vidutinių išmokų.

„Tikslas yra labai sudėtingas ir turbūt 100 procentų tos vadinamos konvergencijos tiesioginių išmokų, gal taip būtų jau labai ambicinga tikėtis, tačiau artėti prie to ir yra būtent pagrindinis tikslas“, – po susitikimo žurnalistams komentavo R. Dilba.

Pasak prezidento vyriausiojo patarėjo aplinkos ir infrastruktūros klausimais Ramūno Dilbos, artėti prie tiesioginių išmokų suvienodinimo yra pagrindinis tikslas

Žemdirbiai nerimauja dėl mažėjančių lėšų žemės ūkiui, tačiau patarėjas priminė ir anksčiau buvusią panašią situaciją. „Prezidentas ir 2020 metais, prieš dabartinę daugiametę finansinę perspektyvą, iš tikrųjų apgynė žemdirbių interesus ir dėl to buvo padidintas Lietuvos žemdirbiams tiesioginių išmokų krepšelis“, – sakė R. Dilba.

Tai, kad keičiantis finansavimo modeliui žemės ūkiui dėl lėšų teks kovoti su kitais sektoriais, teigė ir žemės ūkio ministras Andrius Palionis. Vis dėlto jis sakė besitikintis, kad prezidentas Europos Vadovų Taryboje derybinėje pozicijoje „pastovės iki galo“.

Anot jo, esamas siūlymas dėl finansavimo yra neigiamas žemės ūkiui. „Tai yra pats didžiausias konkurencijos iškraipymas, jeigu žiūrėti Europos Sąjungos šalių kontekste, nes visi aplinkosauginiai įsipareigojimai, ko negali daryti ūkininkai, yra sumokami per tiesiogines išmokas, tai tuo atžvilgiu mūsų žemės ūkio sektorius dėl to kenčia“, – aiškino jis.

Žemės ūkio ministro Andriaus Palionio teigimu, tiesioginių išmokų klausimu labai svarbi vienybė

Ministro teigimu, siekiant didesnių tiesioginių išmokų labai svarbi vienybė. „Šiame kontekste turime visi būti vieningi, ką kalbėjome ir su prezidentu. Ir jis paprašė, ir mes, kaip ministerija – vienas tikrai nieko nepasieksi. Atsimenant 2020 metus, kaip Lietuva, Latvija, Estija kartu stovėjome ir kovojome, tai lygiai taip pat ir šiemet. Lygiai taip pat žemės ūkio sektorius, mūsų socialiniai partneriai – jie nuolat rašo rezoliucijas, tai daro ir su kitomis šalimis“, – sakė A. Palionis.

„Tą ir akcentavo prezidentas: labai svarbu, kad mūsų visų matymas būtų vienodas ir visi kartu kovotume“, – susitikimą reziumavo žemės ūkio ministras.

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininko Gedo Špakausko, prezidentui buvo paminėta, kad žemdirbių asociacijos savo ruožtu jau ir dabar dirba bei veikia kitomis šalimis, kad pozicijos dėl konvergencijos balsas būtų garsesnis. 

Lietuvos žemės ūkio tarybos vadovas Jonas Vilionis sakė, kad ūkininkai klausė, ne ar bus suvienodintos išmokos, o kada tai bus padaryta. Anot jo, jei jau visi yra vienoje Europos Sąjungoje, tai ir išmokos turėtų būti visiems vienodos.

„Vežiau peticiją su 60 tūkst. Lietuvos žemdirbių parašų surinktų (Europos Parlamentui dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo – red. past.). Ji dar veikianti vis, bet šiandien niekas neatsako ir vietoj 6 mlrd. duoda 4,4 mlrd. eurų. Tai kokia mums išeitis? Mūsų paprasčiausiai neliks“, – žurnalistams sakė J. Vilionis. 

Anot jo, be planuojamos kelių šalių peticijos, ketinama važiuoti, kalbėtis ir „įrodinėti tiesas“ tiek EK nariams. Taip pat bus atidžiai stebima, kokie atgarsiai bus po Vadovų tarybos. Pasak J. Vilionio, neatmetama, kad vėl gali būti pakartota pieno akcija ar išriedėta su traktoriais.

Lietuvos žemės ūkio tarybos ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis priminė, kad vis dar galioja Lietuvos žemdirbių peticija Europos parlamentui dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo

Žemės ūkio rūmų pirmininkė Algimanta Pabendinskienė taip pat teigė besitikinti, kad Europos vadovų taryboje bus išsakyta Lietuvos pozicija tiek tiesioginių išmokų suvienodinimo, tiek kitais šiandien su prezidentu aptartais klausimais.

Žurnalistų paklaustas, ar žemės ūkiui yra taip prastai, kad prie vieno stalo pavyko susodinti skirtingus požiūrius turinčias žemdirbių organizacijas, R. Dilba teigė tai galintis įvardinti kaip prezidento lyderystės požymį.

„Pasakyčiau, kad tai yra prezidento lyderystės bruožas, kad jis gali sutelkti tarpusavyje šiek tiek skirtingas pozicijas turinčius sektoriaus atstovus. Čia buvo kvietimas palikti tam tikrus nesutarimus už durų ir susitelkti būtent ties derybinėmis pozicijomis, jas išgryninti, siekiant išsiderėti kuo palankesnes sąlygas Lietuvos žemdirbiams Europos Komisijoje“, – sakė R. Dilba.

Svarbus dėmesys strateginei šakai

A. Palionis  pabrėžė finansavimo žemės ūkiui svarbą, nes kilus neramumams ar atėjus dienai X, teks remtis tik savo potencialu ir gamyba.

„Tai irgi šiandien su prezidentu aptarėme ir svarstėme, kur pati valstybė turėtų gal skirti finansavimą – ar tai kooperacija, ar tai maisto maisto prekių perdirbimo potencialo didinimas. Bet tam reikės skirti papildomus finansinius išteklius“, – sakė žemės ūkio ministras.

Tai, kad buvo susitikime aptarta būtinybė suvienodinti Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Suomijos pozicijas, bei kartu visoms akcentuoti, jog šių šalių žemdirbiams tenka veikti pasienio su agresorėmis zonoje, tad šių šalių žemės ūkio sektoriams būtinas stipresnis dėmesys, sakė G. Špakauskas.

Anot jo, neramumų atveju būtent šios šalys pirmosios tai pajus ir labai svarbu, kad tokiose situacijose nesutrūkinėti maisto tiekimo grandinės. 

„Norisi dėmesio ir palaikymo, nes neramumų atveju (nebūtinai karo ar hibridinių atakų – būna  įvairiausių spaudimo priemonių iš tų šalių agresorių) labai svarbu užsitikrinti apsirūpinimą maistu. Vienas iš pasiūlymų, pavyzdžiui, yra kurti atskirą fondą, kuris padėtų spręsti būtent tokius krizinius atvejus“, – apie vieną iš su prezidentu aptartų aspektų portalui manoūkis.lt pasakojo G. Špakauskas. 

Pasak LŪS vicepirmininko, susitikime aptartos ir kitos sektoriaus aktualijos, o susitikimo metu iš prezidento ar jo komandos nebuvo pareikšta prieštaravimų kurio nors iš aptartą klausimų.