Opūs žemdirbių reikalai – parlamentiniame komitete
2020-12-17
Parlamentinio Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis

Vilnius. Kiekviena žemės ūkio šaka turi savų aktualijų ir problemų, prie kai kurių periodiškai grįžtama, tačiau iškyla ir naujų. Naujas parlamentinis Kaimo reikalų komitetas pradėjo domėtis, kuo gyvena šalies žemdirbiai.

Nuotoliniame komiteto posėdyje apie rūpimus reikalus kalbėjo žemdirbių asociacijų, kaimo bendruomenių atstovai: Lietuvos žemės ūkio tarybos ir Lietuvos pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis, Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko pavaduotojas Raimondas Juknevičius, Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos pirmininkė Danutė Karalevičienė, Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos direktorius Dainius Kižauskas, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus, Lietuvos kiaulių augintojų asociacijos direktorius Algis Baravykas, Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos pirmininkas Vytautas Buivydas, Kaimo bendruomenių sąjungos pirmininkė Virginija Šetkienė, VVG tiklo pirmininkė Kristina Švedaitė ir Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentė Ausma Miškinienė.

Dauguma kalbėjusiųjų pabrėžė šiandien itin aktualią pandemijos įtaką žemės ūkiui, būtinybę skatinti kaimo gyvybingumą, spręsti kartų kaitos ir nykstančio kaimo problemas.

Biomase 21 01 18+Lytagra 21 03 01

Nerimą žemdirbiams kelia ir vis kylantys aplinkosauginiai reikalavimai, tuo pačiu ne vienas teigė sutinkantys su žaliojo kurso svarba, tačiau pabrėžė, kad tam reikia investicijų. „Jei turime ambicijų padidinti ekologinių ūkių plotą dvigubai Lietuvoje, tai vien tik šita priemonė suris beveik visą Kaimo plėtros fondą. (...) Tai rimčiausia problema, ką mes norime jums pasakyti ir dėl kurios turime visi susitarti. Vien tik iš BŽŪP finansavimo lėšų mes šių tikslų nepasieksime. Permainos neturi būti skausmingos ir neturi pažeisti kaimo žmonių“, - kalbėjo A. Macijauskas.

Savivaldos atstovai priminė ir nevienodas konkurencines sąlygas ES, kėlė išmokų suvienodinimo klausimus, pabrėžė bendradarbiavimo su mokslo institucijomis svarbą.

Kalbėta ir apie formuojamą ne itin patrauklų žemdirbio ir viso kaimo įvaizdį. „Formuojamas neigiamas požiūris į stambius žemės ūkio produkcijos gamintojus, kuriems klijuojamos gamtos niokotojų, teršėjų, gyvūnų kankintojų, mokesčių vengėjų etiketės, nors tai visiška netiesa. Daugelyje ūkių dirbama pagal pažangiausias, draugiškas aplinkai mokslo rekomendacijas. Darbuotojai gauna orų atlyginimą visus metus. Formuojamas prastas įvaizdis turi didžiulės neigiamos įtakos jaunimui pasirenkant savo kelią. Neteisinga teigti, kad žemdirbiai nepritaria dabartiniams aplinkosauginiams reikalavimams. Niekas kitas taip nesuinteresuotas, kad kaimas būtų gražus ir palankus gyventi“, - teigė LŽŪBA prezidentas P. Puskunigis.

Tiek J. Vilionis, tiek A. Baravykas priminė įstrigusį vadinamąjį Pieno įstatymą. „Šį įstatymą vis vien teks svarstyti, tad atkreipiu dėmesį, kad jame turi atsirasti ir prekybininkas“, - kalbėjo J. Vilionis, primindamas, kad „galima prisipirkti raketų, tankų, bet nėra didesnio ginklo kaip maistas“.

Kalbėdami apie kaimą daugelis pabrėžė, kad tai – platus sektorius ir negalima susikoncentruoti tvien į gamybą, būtina nepamiršti ir socialinio aspekto, bendruomenių, vietos veiklos grupių svarbos. „Svarbu akcentuoti kaimo gyvybingumą. Vietos socialinis kapitalas – vienas iš pagrindinių, apie kurį turime kalbėtis su visu Seimu, ministerija, ir visos savivaldos organizacijos, asociacijos. Kartu susėdę turim ieškoti tų sprendimų“, - susitelkti ragino A. Svitojus.

A. Miškinienė taip pat kalbėjo apie vietos žmonių svarbą, prašydama palaikymo tiek bendruomenėms, tiek „Leader“ projektams ir teigdama, kad be jų nebus „visos grandinės, kuri sunkiai, traškėdama, bet vis dar sukasi. Be palaikymo iš inercijos ilgai nesisuks“.

Ji taip pat kalbėjo apie būtinybę nustoti priešinti, teigdama, kad kaimui svarbūs visi. „Smulkūs ir vidutiniai ūkiai turėtų būti stiprinami ir nekonkuruoti su stambiu ūkiu – antruoju ramsčiu. Neturėtų būti pamiršti verslas, gamyba kaimo vietovėse bei bendruomenės“, - kalbėjo A. Miškinienė, išsakydama viltį, kad bus tęsiamos Baltojoje knygoje numatytos kryptys.

Nuotolinio posėdžio metu apžvelgtos ir kooperacijos aktualijos, dirbančiųjų nederlingose žemėse problemos, LŪS atstovas politikams priminė neseniai jų suvažiavime priimtą rezoliuciją.

Po pasisakymų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sveikino Seimo nario Juozo Baublio iniciatyvą išklausyti socialinius partnerius, teigė išgirdęs J. Vilionio kvietimą kai tik leis sąlygos daugiau bendrauti su žemdirbiais, vykti į jų ūkius ir su problemomis susipažinti vietoje.

„Diskusijos su socialiniais partneriais labai reikalingos. Mes, Kaimo reikalų komiteto nariai, turime girdėti žemdirbių, asociacijų balsą, žinoti, kuo jie gyvena, jų lūkesčius. Tokie susitikimai turėtų vykti reguliariai. Pasitarsime, kiek laiko ir kokių galimybių tam turėsime“, - kalbėjo J. Baublys.

Tam, kad kalbos neliktų tik kalbomis, parlamentaras Andrius Vyšniauskas prašė jas susistemintas atsiųsti komiteto nariams. 

„Matome, kad turime plėsti šitą formatą ir eiti gilyn. (...) Manau, įsirašys daugelį klausimų ateičiai“, - diskusiją apibendrino V. Pranckietis, teigdamas, kad gausus į nuotolinį posėdį prisijungusiųjų skaičius patvirtina, kad aptarti klausimai – aktualūs ir svarbūs.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas jus paskatintų ūkyje auginti daugiau gyvulių ir / ar paukščių?
Orai