Opi tema – išmokos nenašiose žemėse
2019-02-22

Vilnius. Šią savaitę Seimo Kaimo reikalų komitete buvo aptartas klausimas dėl ūkininkavimo aktualijų vietovėse, turinčiose didelių gamtinių ar specifinių kliūčių. Šioje srityje vis dar verda aistros, nes naujai perbraižius nepalankių ūkininkauti vietovių žemėlapį, dalis žemdirbių pasijuto nuskriausti – iki tol gaudavę papildomas išmokas, dabar lieka be jų.

Kaip pabrėžė Seimo Kaimo reikalų komiteto primininkas Andriejus Stančikas, įvairių diskusijų šiuo klausimu buvo, yra ir bus, nes tai svarbūs finansiniai dalykai, liečiantys ūkininkų ateitį.

Lietuvoje šiuo metu yra dvi asociacijos, ginančios nenašias žemes dirbančių ūkininkų teises – Lietuvos nederlingų žemių naudotojų (LNŽNA) ir Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų (NŪŽNA) asociacijos. LNŽNA savo istoriją skaičiuoja nuo 1997 m., kai buvo įregistruota Varėnoje, o Plungėje registruota NŪŽNA yra gerokai jaunesnė – įkurta 2018 m. pradžioje.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Neretai šios asociacijos apibrėžiamos trumpiau – kaip dzūkų ir žemaičių, tačiau tai nėra visai tikslu, nes jos jungia ir kitų Lietuvos regionų žemdirbius. Abiejų šių asociacijų vadovai buvo pakviesti išdėstyti savo poziciją KRK posėdyje.

Seimo Kaimo reikalų komiteto primininkas Andriejus Stančikas akcentavo būtinybę įsiklausyti į asocijuotų žemdirbių nuomonę ir ieškoti racionalių sprendimų

Lietuvoje šiuo metu yra dvi asociacijos, ginančios nenašias žemes dirbančių ūkininkų teises – Lietuvos nederlingų žemių naudotojų (LNŽNA) ir Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų (NŪŽNA) asociacijos. LNŽNA savo istoriją skaičiuoja nuo 1997 m., kai buvo įregistruota Varėnoje, o Plungėje registruota NŪŽNA yra gerokai jaunesnė – įkurta 2018 m. pradžioje. Neretai šios asociacijos apibrėžiamos trumpiau – kaip dzūkų ir žemaičių, tačiau tai nėra visai tikslu, nes jos jungia ir kitų Lietuvos regionų žemdirbius. Abiejų šių asociacijų vadovai buvo pakviesti išdėstyti savo poziciją KRK posėdyje.

Pažadai greitai pamirštami?

Daugiausiai nuoskaudų išsakė LNŽNA pirmininkė D. Karalevičienė. „Ne pirmą kartą čia esu, stengiuosi ginti ūkininkų interesus. Labai graudu, kad sausio 30 dieną buvo patvirtintos nenašių žemių taisyklės, nors su mūsų asociacija jos tikrai nebuvo derintos“, – kalbėjo D. Karalevičienė. Ji priminė 2016 m., kuomet buvo nuspręsta 5 proc. lėšų perkelti iš I ramsčio į II ir taip bandyti gelbėti pačius nederlingiausius šalies rajonus. „Bet tie pinigai atiteko ne mums!“, – patikino D. Karalevičienė pridurdama, kad 2017 m. paskelbus karą su sofos ūkininkais ir pavykus sutaupyti 10 mln. eurų, pastarųjų pinigų skurdžiose žemėse dirbantys žemdirbiai taip pat negavo, nors buvo žadėta.

„Remiami 43 našumo balų žemę dirbantys ūkininkai. Kur tai matyta? Galbūt Kaimo reikalo komitetas turi galios sustabdyti šį procesą?“, – pagalbos prašė D. Karalevičienė. Jos manymu, turi būti kažkoks slaptas planas, kuris iki galo neatskleidžiamas ir kuriuo remiantis skirstoma parama. LNŽNA jau kreipėsi į Lietuvos žemės ūkio tarybą, kad ši padėtų ginti asociacijos narių interesus.

„Reikalaujame stabdyti sausio 30 d. įsakymą ir sugrąžinti mums išmokas“, – karštai kalbėjo Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė, pridurdama, kad bus svarstoma galimybė apskųsti naują tvarką Briuselyje

NŪŽNA pirmininko Jono Kuzminsko kalboje emocijų buvo mažiau – jis ieškojo argumentų, kodėl reikia remti nepalankių ūkininkauti žemių naudotojus. J. Kuzminskas priminė dirvožemių rūgštėjimo problemas ir iš to kylančią visą grandinę bėdų: nepasisavinamas azotas išplaunamas ir užteršiami gruntiniai vandenys, rūgščiose žemėse augantys augalai nepasisavina ir kitų maisto medžiagų, todėl skursta ir duoda menką derlių.

„Dirvų kalkinimas galėtų būti remiama priemonė. 30 metų nebuvo jokios programos, kuri remtų kalkinimą“, – sakė J. Kuzminskas. Jis pripažino, kad kai kurių Žemaitijos regionų žemės derlingesnės negu Dzūkijos, bet tas skirtumas labai mažas – tik du našumo balai.

„Mes ginčijamės tarpusavyje ir dėl to liūdna. Tie du našumo balai esmės juk nekeičia. Išmokos reikalingos kaip kompensacija negautoms pajamoms padengti“, – kalbėjo Nepalankių ūkininkauti žemių naudotojų asociacijos vadovas Jonas Kuzminskas

Be to, žemaičiai bent jau gyvulių laiko ir taip prisideda prie dirvožemių tausojimo. Pavyzdžiui, Rietavo savivaldybė yra viena mažiausių šalyje, tačiau pagal laikomų gyvulių skaičių ji lenkia visą Vilnijos kraštą.

Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas pirmiausia pabrėžė, kad jokio sausio 30 d. įsakymo nėra – tiesiog tą dieną vyko KPP stebėsenos komiteto posėdis, kuriami buvo aptarti nenašių žemių reikalai. Jis priminė istorijos pradžią – peržiūrėti nenašių žemių žemėlapį sugalvojo ne ŽŪM, o Europos Komisija dar 2004 m., kai buvo numatyta taikyti vienodus kriterijus teritorijų priskyrimui nepalankioms ūkininkauti. Socialinių kriterijų nebeliko, liko tik gamtiniai, kurie gali būti šiek tiek modifikuojami pagal kiekvienos šalies specifiką. Paaiškėjo, kad sudarius žemėlapį pagal naujus kriterijus, Lietuvoje iš jo iškrito 69 seniūnijos, kurios iki 2017 m. gaudavo paramą.

Žemės ūkio viceministras Darius Liutikas pabrėžė, kad priemonei „Išmokos už vietoves, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių“ yra skirta 320 mln. eurų suma – tai vienas didžiausių finansavimų pagal KPP 2014-2020 m. programą

Kad kils problemų dėl išmokų dydžio, taip pat buvo matyti jau senokai, nes realus lėšų poreikis neatitinka numatyto finansavimo. Realus poreikis yra apie 50 mln. eurų per metus. Pasak D. Liutiko, maždaug tiek 2019 ir 2020 m. yra numatyta. „Vyksta derybos su Europos Komisija, pagal kokius kriterijus mes galime išskirti nenašių žemių teritorijas. Ieškome papildomų finansavimo galimybių, jei atsirastų naujų seniūnijų, kurias reikėtų paremti. Pereinamojo laikotarpio išmoka yra 25 eurai/ha, tad realiai niekas labai nesikeitė ir tom iškritusiom seniūnijom“, – sakė D. Liutikas patikindamas, kad už 43 našumo balų plotai neturėtų patekti į remiamus (taip gali atsitikti dėl to, kad teritorijos išskiriamos ne ūkio, o seniūnijos lygmeniu, tad gali pasitaikyti ir vienas kitas derlingesnės žemės kraštelis).

Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys pabrėžė, kad visi sutaria dėl to, jog turi būti remiamos nederlingos žemės, bet realybėje vyksta kitaip. „Kodėl nuimate išmoką nuo pačių nederlingiausių ir atiduodate derlingesniems, o kartais net ir 43 našumo balais vertinamiems plotams?“, – kalbėjo J. Baublys pabrėždamas, kad ko gero labiausiai nukenčia pačias nederlingiausias žemes (pavyzdžiui, 22 ar 24 balais vertinamas) dirbantys ūkininkai, nes jiems išmoka sumažėjo maždaug 15 eurų/ha (kadangi pasikeitė nenašių žemių ribos, išmokos buvo perskaičiuotos).

Seimo Kaimo reikalų komiteto narys Juozas Baublys gerai žino ūkininkaujančių nenašiose žemėse problemas, nes pats daug metų vadovavo LNŽNA: „Turime apsispręsti, ar mokame tikrai nederlingas žemes dirbantiems ūkininkams, ar visiems. Kitaip ši diskusija – bergždžias reikalas“

Skubiai reikia protingų sprendimų

Lietuvos žemės ūkio tarybos (šiai tarybai priklauso ir LNŽNA) pirmininko pavaduotojas Aušrys Macijauskas priminė, kad 2013 m. vyko lygiai tokia pati diskusija. Jau tada buvo įvardinta problema, kad lėšų remti nederlingoms žemėms neužteks, bet žmonės, darantys sprendimus, neįsiklausė ir neišgirdo. Taip pamažu atėjo 2017-ieji ir „netikėtai“ baigėsi lėšos.

„Reikia priimti protingus ir kardinalius sprendimus tuoj pat, kad neatsidurtume prie suskilusios geldos 2023 metais“, – ragino Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininko pavaduotojas Aušrys Macijauskas

„ŽŪM tada padarė didžiausią klaidą nuo pat įstojimo ES: paėmė lėšas iš I ramsčio ir užkaišė atsivėrusias skyles II ramstyje, tarp jų ir nederlingų žemių finansavimui. Dabar, kai mes surinkome keliasdešimt tūkstančių parašų po peticija, kad norime nuo 2020 m. gauti bent jau panašias išmokas kokias gauna kitų ES šalių ūkininkai, Europos Komisija oficialiu raštu atsakė, kad Lietuvai didesnių išmokų nereikia, nes ir esamų išmokų ji pagal paskirtų nepanaudoja: juk 2017 m. nusprendė dalį tiesioginėms išmokoms skirtų lėšų perkelti į kitas programas. Tai buvo lemiama ir pati didžiausia klaida, kokią tik ministerija galėjo padaryti“, – kalbėjo A. Macijauskas. Jis pridūrė, kad jei šiandien nebus priimti protingi ir kardinalūs sprendimai, tai čia visi lygiai taip pat sėdės ir 2023 m., ir spręs tas pačias problemas.

Kaimo reikalų komiteto narys, Seimo pirmininko pavaduotojas Remigijus Žemaitaitis stebėjosi: „ Kas ten darosi su žemės ūkio ministru ir jo komanda? Ar jūs ten visi džiazuojate? Negi tai, ką mes susitarėme prieš metus, vėl keičiama?“

Reziumuodamas diskusiją A. Stančikas ragino ŽŪM skubiai kviestis žemdirbių asociacijas, peržiūrėti susitarimus, viską suderinti su socialiniais partneriais ir informuoti KRK, kas nuveikta. „Pradėti dirbti reikia kuo greičiau, jau šiandien, kad netektų prieš tautą raudonuoti. Sugrįšime prie šio klausimo kovo pradžioje“, – tvirtino KRK pirmininkas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai