Vilnius. Žemdirbiams, nusprendusiems atsisakyti ūkininkavimo, siūloma nuo 2027 m. palengvinti iš valstybės išsinuomotos žemės perleidimą šeimos nariams. Vis dėlto ūkininkai įspėja apie galimas landas ir piktnaudžiavimą. 

Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) siūlymu tokių ūkininkų sutuoktiniai, partneriai, tėvai, vaikai bei anūkai privalėtų turėti ne tik profesinį pasirengimą ūkininkauti, bet ir ūkininko pažymėjimą. Tokiu atveju ūkininkas jiems galėtų perleisti valstybinės žemės nuomos teises.  

Pasak ŽŪM Melioracijos, žemės ūkio žemės ir infrastruktūros departamento direktorės Auros Šalugienės, svarbu tai, kad pataisos leis iš valstybės išnuomotą žemę perleisti tik tada, kai bus perleidžiamas ir ūkininkauti atsisakančio žmogaus ūkis.

„Perleidžiant statinius arba kitą nekilnojamą turtą galėtų būti perleidžiama ir iš valstybės nuomojama dirbama žemė (...) Kad neprasidėtų spekuliacija, nuomos vienos negalėsi perleisti. Būtinai turi būti perduodamas ir kitas nekilnojamas turtas arba jo dalis“, – BNS aiškino A. Šalugienė.

„Pavyzdžiui, perleidžiant anūkams statinius ar kitą nekilnojamąjį turtą galėtų būti perleidžiamos ir nuomos teisės. Tačiau tokiu atveju, jei turtas yra perduodamas tik vienam iš teisę turinčių asmenų, valstybinės žemės nuomos teisės negalės būti perduodamos kitam asmeniui. Nes iš esmės jisai nevykdo jokios veiklos“, – pridūrė ji. 

Pasak ŽŪM atstovės, beveik nepasitaiko atvejų, kad ūkininkas turėtų tik nuomojamą žemę: „Valstybinės žemės nuomos teisė kaip atskiras objektas negalėtų būti perleidžiama siekiant išvengti piktnaudžiavimo ir spekuliacijos atvejų.“

Tokias Žemės įstatymo pataisas dar svarstys Vyriausybė, o paskui balsuos Seimas. 

Žemdirbių atstovams abejonių kelia proceso skaidrumas ir galimybė žemę perduoti sutuoktiniui, partneriui, tėvams, įtėviams.

„Būtų šiek tiek keista, jeigu vaikai pradėtų tėvams žemes atiduot. Tai tikslas gi ne tas. Kodėl tada leidžiame tėvams atiduot? Ar čia nėra sudaroma terpė padaryt, kad tos žemės pradėtų vaikščioti, ar ne? Tai idėja yra gera, keliamas tikslas jauniesiems, bet kai žiūriu sąlygas pačias, kyla abejonių“, – sako Lietuvos jaunųjų ūkininkų ir jaunimo sąjungos vicepirmininkas Vytautas Buivydas.

Ministerija sako, kad dabartinė tvarka yra kliūtis šeimos ūkių kartų kaitai – ūkininkai, nusprendę nebeūkininkauti ir perleidę savo ūkį ar jo dalį šeimos nariams, turi nutraukti valstybinės dirbamos žemės nuomos sutartį, o ūkio perėmėjas, norėdamas toliau naudotis šiais sklypais, privalo iš naujo inicijuoti jų nuomą.

Pasak ŽŪM, atsiranda rizika prarasti ūkį perleidusio šeimos nario nuomotą žemę, nes ji gali būti išnuomota kitiems ūkininkams.

ŽŪM duomenimis, vasario d. 40 metų ir jaunesnių ūkininkų buvo beveik 14,2 tūkst., vyresnių, bet dar nesulaukusių pensinio amžiaus – 44,4 tūkst., jau esančių pensijoje – 25,8 tūkst.

„Šie skaičiai atskleidžia, kad ūkininkų bendruomenėje dominuoja vyresnio amžiaus žmonės, o jaunųjų ūkininkų dalis yra palyginti mažesnė. Atsižvelgiant į tai, tikėtina, jog būtent vyresnio amžiaus ūkininkai dažniau pasinaudotų galimybe perleisti valstybinės žemės nuomos teisę savo šeimos nariams“, – komentare BNS tvirtino ŽŪM.