Basf A1 01 02 24 Basf 01 02 24 m1
Agropolitika
Nustatomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos glumina savininkus Papildyta

Vilnius. Dalis žemės savininkų per pastarąjį mėnesį gavo pranešimus apie tai, kad sklypuose nustatomas specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Nemažai suglumusiųjų – ką su kuo daryti? Dalis iškart konstatuoja, kad žemėlapiai klaidina ir prašo juos tikslinti.

Maždaug 300 tūkst. Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos (VSTT) išsiųstų laiškų su informacija žemės savininkams praėjusios savaitės parlamentiniame Kaimo reikalų komitete ne kartą įvardyti kaip dovanėlė žmonėms prieš šventes.

Prisiminus situaciją dėl pievų atkūrimo ir tuomet šventiniu laikotarpiu žmones pasiekusius Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) laiškus, retoriškai svarstyta, kad galbūt įstaigos nusprendė palenktyniauti – kas išsiųs daugiau.

Bioversija m7 2024 02 22

Ne vienas Seimo narys tai įvardijo kaip žmonių erzinimą ir sąmyšio kėlimą, juolab kad apie natūralių pievų žemėlapius ūkininkai kalbėjo su aplinkos ministru Simonu Gentvilu dar rugsėjį.

Dabar tiek Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba, tiek Aplinkos ministerija sako, kad nustatyti natūralių pievų ir ganyklų, pelkių ir šaltinynų žemėlapius ir pranešti apie atsiradusias specialiąsias žemės naudojimo sąlygas juos įpareigoja teisės aktai, parengti dar ankstesnės Vyriausybės.

Pasak posėdyje dalyvavusio aplinkos ministro Simono Gentvilo, jei kažkam yra noras nesilaikyti įstatymo, visada galima jį keisti, bet šiuo metu jį reikia vykdyti. Taip pat, jo teigimu, netrukus Seimui bus pateiktos teisės aktų pataisos, numatančios, kas galima ir kas ne tose teritorijose, tada visi norintieji galės teikti siūlymus ir koreguoti.

Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos direktorė Agnė Jasinavičiūtė teigė, kad tuos, kuriems kyla klausimų, konsultuoja Tarnybos specialistai, darbuotojai Lankytojų centruose.

„Žmonės gavę registruotą laišką neturi visiškai jokio termino, per kurį gali reaguoti: gali tai padaryti už mėnesio, ar pusės metų – vis tiek tas atvejis vertinamas, analizuojama situacija, prireikus bus važiuojama į vietą tikrinti dar kartą. Ateityje bus galima atlikti tų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų žemėlapio pakeitimus, jei tam yra argumentai“, – sakė ji.

Konstatuoja jau įvykusį faktą

Vis dėlto kol kas laiškus gavę asmenys, anot parlamentarų, neranda atsakymų, kreipiasi į savivaldybių ar seniūnijų žemės ūkio skyrių specialistus, tačiau informacijos stinga ir jiems. 

Pasak Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjo Gedimino Vaičionio, savivaldybių specialistus užplūdo žemdirbiai su klausimais, kaip interpretuoti laiškus. Anot jo, specialistai buvo pasiryžę be papildomo užmokesčio konsultuoti, kreipėsi į Aplinkos ministeriją prašydami surengti seminarą ar pan., tačiau tik praėjusią savaitę juos pasiekė informacija iš VSTT.

Žemdirbių, miško savininkų atstovai ne kartą kalbėdami kartojo, kad klaidų yra ir nemažai. „Jei 300 tūkst. laiškų išsiųsta apie nustatymo faktą, tai ne tik griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybinėmis institucijomis, bet ir labai neefektyviai naudojami ištekliai, nes klaidų daugybė“, – kalbėjo Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis.

Kalbėjusieji ne kartą kaip vieną iš proceso trūkumų pabrėžė tai, kad žemės savininkai laiškais informuoti apie jau įvykusį faktą, o ne derinant pasikeitimus.

„Iš diskusijos aiškėja, kad valstybės biurokratai pakankamai gerai dirba savo darbą, bet kaip jį priima eiliniai piliečiai?.. Jie tikriausiai žiūri labai paprastai – žino, kad Konstitucijoje nuosavybė yra šventa ir tai gali būti apribota, bet su sąlyga, kad tai bus teisingai atlyginta. (...) Procesas toli nuėjęs, bet ar suvaldytas – klausimas. Ar valstybė yra pajėgi prisiimti naujus įsipareigojimus, kai be skolinimosi negali užtikrinti biudžeto?“ – retoriškai klausė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius.

Tai, kad problemų gali kilti ir tiems, kurie žemę buvo išnuomoję, kalbėjo ir Lietuvos grūdų augintojų asociacijos vadovas Aušrys Macijauskas.

Anot jo, dabar, dėl pasikeitusių veiklos sąlygų, ūkininkams ta nuomojama žemė gali tapti nebereikalinga, tad nuoma bus nutraukta, nuomotojas liks be pajamų, o pačiam jam kreiptis kompensacijų bus galimai sudėtinga.

„Turtas taps bevertis, žmonės praras pinigus, kompensacijų gauti negali ir negalės. Labai lengva ranka nusavinama 170 tūkst. ha žemės“, – sakė jis.

Aplinkos ministerija vykdo Žemės ūkio ministerijos įsipareigojimus?

Aplinkos ministras S. Gentvilas atsakydamas A. Macijauskui teigė, kad jis atstovauja augalininkystei, vis dėlto gyvulininkystė tokiose teritorijose bus įmanoma. Jis teigė, kad, nors gavę laiškus žmonės įsivaizduoja, kad viskas bus uždrausta, tačiau taip nėra, ribojamos tik kai kurios veiklos.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu kalbama apie procesą, kurį apims daug institucijų, nors dabar susiduriama tik su VSTT laiškais, tačiau bus ir energetikų, dujų tiekimo įmonių, Kelių direkcijos pranešimų ir pan., nes specialiųjų viešojo intereso sąlygų yra daug.

Aplinkos ministras teigė pasigendantis Žemės ūkio ministerijos balso. „Atrodo, kad Aplinkos ministerija labai stipriai užsimojusi. Klaidas pripažįstame, tikrai galėjo būti geresnis sukirtimas su miškų kadastro duomenimis, deklaravimo duomenimis, taisysime, tą tikrai pripažįstame, bet jūs tikrai geriau žinote, kad Lietuva Žemės ūkio ministerijos vardu yra įsipareigojusi turėti virš 100 tūkst. ha pievų.

Šiuo atveju specialiosios sąlygos registruojamos 75 tūkst. ha pievų, tai reiškia, kad mes net nepasiekiame to, ką ŽŪM yra įsipareigojusi atkurti. Mes galime stabdyti procesą, bet ką darys ŽŪM su savo įsipareigojimais? Mes dirbame tam, kad ŽŪM įvykdytų savo įsipareigojimus, jau nekalbant apie aplinkosauginius – paukščių mažėjimą, bioįvairovę ir t. t.“, – aiškino S. Gentvilas.

Kokia veikla tokiose teritorijose negalima?

Nors įstatymą žadama taisyti ir tikslinti, kokia veikla natūralių pievų, ganyklų, pelkių, šaltinynų teritorijose draudžiama, šiuo metu tai irgi yra apibrėžta.

Kaip rašoma Valstybinės saugomų teritorijos tarnybos puslapyje, natūralias pievas ir ganyklas draudžiama suarti, sausinti arba kitaip keisti jų žolynų būklę ir sudėtį, užsodinti želdiniais ar įveisti mišką.

Natūralioms pievoms ir ganykloms palaikyti reikalingas reguliarus šienavimas arba ganymas, sumedėjusios augmenijos šalinimas ar retinimas. Šalinant sumedėjusią augaliją būtina atsižvelgti į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.  

Atskirai išskiriamos Europos Bendrijos svarbos buveinės 6530 Miškapievės ir 9070 Medžiais apaugusios ganyklos, kuriose savaime auganti sumedėjusi augalija turėtų būti tvarkoma, kad būtų užtikrintas šių buveinių ilgalaikis išlikimas ir gera būklė. 

Natūralių pievų ir ganyklų taip pat nedraudžiama aptverti. Ganant gyvulius ir šienaujant rekomenduojama vadovautis ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo reikalavimais. 

Nustatytose pelkėse ir šaltinynuose draudžiama sausinti teritoriją, keisti šaltinynų hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą, išskyrus atvejus, kai įstatymų nustatyta tvarka, atlikus poveikio aplinkai vertinimą, tai leidžiama. 

Taip pat pelkių ir šaltinynų negalima paversti ariamąja žeme, miško naudmenomis, užsodinti želdiniais. Išskyrus tam tikrus atvejus, negalima sukurti paviršinių vandens telkinių.

Šiose teritorijose leidžiama šienauti ir šalinti arba retinti medžių ir krūmų, jeigu tokia veikla nesuardo pelkių ir apypelkių augalinės dangos, nesikerta su saugomų rūšių ir buveinių apsaugos tikslais, taip pat, kai atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai.

Šalinant sumedėjusią augaliją taip pat būtina atsižvelgti į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus. 

Kai kurių tipų žemapelkėse ir šlapynėse, įtrauktose į pelkių ir šaltinynų teritorijas, galimas ekstensyvus ganymas.

***

Kaip portalui manoūkis.lt patvirtino Aplinkos ministerija, Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimo projektas jau yra parengtas ir artimiausiu metu bus teikiamas Vyriausybei.

Jame teikiami pasiūlymai dėl saugomų rūšių ir buveinių apsaugos sustiprinimo. Projektą svarstydamas Seimas turės galimybę įtraukti naujus pakeitimus ir apsispręsti dėl poreikio koreguoti natūralių pievų ir pelkių teritorijoms taikomų apribojimų turinį.

Kaip aiškina Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresn. patarėja Justina Čunderova, didžiausi žemėnaudos pokyčiai vyksta tarp pievų ir dirbamos žemės: per paskutinius 3 metus ariamosios žemės plotas Lietuvoje išaugo 26,2 tūkst. ha. Jos teigimu, dažniausiai dirbamos žemės plotai didėja natūralių pievų ir ganyklų sąskaita. 

„Pievų pavertimas dirbama žeme yra rimta problema, nes tai daro žalą biologinei įvairovei ir lemia augančius šiltnamio dujų išmetimus. Intensyviai dirbami laukai yra nepalanki terpė natūralioms rūšims, dažnai jie tinkami tik auginamiems kultūriniams augalams.

Esant tokia situacijai, kai pievų, kurios ypač svarbios bioįvairovės palaikymui, ekosistemų stabilumui, ekologinėms funkcijoms pastaraisiais metais Lietuvoje drastiškai mažėja ar jų būklė prastėja, Aplinkos ministerija laikosi pozicijos, kad natūralių pievų apsauga negali būti silpninama“, – teigia J. Čunderova.

Pasak jos, ekosistemos būklės įvertinimui visoje Europos Sąjungoje yra naudojamas kaimo paukščių indeksas, kuris leidžia patikimai įvertinti žemės ūkio daromą įtaką biologinei įvairovei kaimiškose teritorijose. Šio indekso stebėsenos duomenys rodo, kad per pastaruosius 20 metų agrariniame kraštovaizdyje paukščių gausa sumažėjo daugiau nei per pusę, o rūšių nykimo mastai nuolat spartėja. Blogėjančios įprastų rūšių būklės tendencijos yra vienas iš požymių, rodančių ekosistemos būklės prastėjimą.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos duomenimis, šiuo metu yra gauta apie 1200 paklausimų, susijusių su natūralių pievų ir pelkių teritorijų nustatymu ir parašymu suteikti daugiau informacijos apie nustatytas teritorijas. 64 atvejais priimti sprendimai tenkinti savininkų prašymus ir koreguoti žemėlapius. Dar 16 atvejų planuojami patikrinimai vietovėje. 

„Dažni atvejai, kai žemės sklype specialioji pievos sąlyga galiojo ir iki žemėlapio patvirtinimo, tačiau nepaisant galiojusių draudimų vykdant ūkinę veiklą pieva ar pelkė buvo sunaikinta ir prašoma tokią teritoriją išimti iš patvirtinto žemėlapio.

Svarbu pažymėti, kad patvirtinti pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai gali būti keičiami pagal aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro patvirtintą žemėlapių rengimo tvarką“, – rašoma Aplinkos ministerijos atsakyme portalui manoūkis.lt.

Autorius: Asta Laukaitienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kokių priemonių imatės dėl užmirkusių žieminių pasėlių?
Visos apklausos