Norai dėl anglies dioksido – nerealūs
2019-06-19
Galingas kombainas per dieną sunaudoja daugiau kaip pusę tonos degalų

Vilnius. Vyriausybei svarstant, ar pritarti kai kurių Europos šalių iniciatyvai pereiti prie klimatui neutralios ekonomikos iki 2050-ųjų, ūkininkai perspėja dėl nerealių lūkesčių.

Vyriausybės pasitarimas rengiamas likus dienai iki Europos Sąjungos viršūnių susitikimo, kuriame bus sprendžiama, ar įsipareigoti iki 2050 metų iki nulio sumažinti grynąjį išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

Kai kurie Lietuvos ūkininkai ir vežėjai nerimauja, kad priemonės anglies dioksidui mažinti gali pakirsti jų konkurencingumą, jei nebus pakankamos paramos transformuoti ūkio sektorius.

Atsižvelgdamos į šiuos nuogąstavimus, Ekonomikos, Žemės ūkio ir Susisiekimo ministerijos nenori prisijungti prie iniciatyvos. Tuo metu Aplinkos ir Energetikos ministerijos siūlo, kad Lietuva prisidėtų prie siūlomo plano.

Kad panaikintų taršą, šalys turėtų daugiau investuoti į anglies dioksido sugavimo ir saugojimo technologijas, elektrifikacijas ir alternatyvas iškastiniam kurui, taip pat skatinti vartotojus keisti savo įpročius.

Kaštai kelia nerimą

Lietuvos ūkininkai ir vežėjai sutinka, kad anglies dioksido išmetimą reikia mažinti, bet perspėja, jog pertvarkos pareikalaus didelių investicijų.

Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkas Raimundas Juknevičius sako, kad bus sudėtinga užtikrinti, jog energija žemės apdirbimui, derliaus priežiūrai ir nuėmimui būtų gaminama neišskiriant CO2 dujų.

„Nematau galimybių, neįsivaizduoju kaip tai galėtų įvykti iki 2050 metų. Visą technikos parką pakeisti paprastai užtrunka ne vieną dešimtmetį“, – BNS sakė jis.

Pasak jo, šiuo metu dar nėra sukurta technologijų pilnai pakeisti dyzelinį kurą. „Galingas kombainas per dieną sunaudoja daugiau kaip pusę tonos degalų. Tai labai didelis kiekis energijos. Technologija nesukurta, kad būtų pagaminti tokie akumuliatoriai, kurie leistų dirbti panašų laiko režimą“, – sakė R. Juknevičius.

„Suprantame, kad reikia judėti link to, kad planeta toliau nešiltų, nes dėl klimato kaitos žemės ūkis labai nukentės. Iš kitos pusės, politikų priedermė yra išsikelti tikslus, o juos įgyvendinti ne taip paprasta“, – pridūrė jis.

Naująjį klimato kaitos tikslą labiausiai remia Prancūzija, po ilgų svarstymų neseniai tam pritarė ir Vokietija. Rytų Europos šalys su Lenkija priešakyje nenori įsipareigoti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išskyrimo, jei nesulauks paramos reformuoti nuo anglies daug priklausomą ekonomiką.

Klimatologai sako, kad dėl klimato kaitos vasaromis Lietuvoje karščio bangos tampa vis dažnesnės ir intensyvesnės, keičiasi kritulių pobūdis – dažniau pasitaiko liūtys ir po jų sekantys sausros laikotarpiai, dažniau pasitaiko viesulai.

BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai