„Naivu tikėtis, kad permainos žemės ūkyje vyks remiant tik pelkių atkūrimą“
2021-04-28

Kaunas / Vilnius. Lietuvos ūkininkų sąjunga LŪS), susipažinusi su Vyriausybės parengtu Ekonomikos gaivinimo priemonių plano projektu „Naujos kartos Lietuva“, kuris buvo pateiktas derinimui su visuomene, reiškia didelį žemdirbių susirūpinimą dėl atsainaus valdžios požiūrio į strateginę Lietuvos šaką – žemės ūkį.

„Žemės ūkis šiandien stovi pirmose gretose kovoje su klimato kaitos padariniais ir jam keliami ypatingai dideli uždaviniai, tačiau deramo mūsų šalies politikų dėmesio nesulaukia“, – teigiama šalies Vyriausybei adresuotame LŪS rašte „Dėl Lietuvos  ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plano projekto“.

Žemės ūkio komisaras irgi ragina stiprinti sektorių

Linas agro mob 21 04 01+ Bioversija 21 04 30

ES žemės ūkio komisaras Janusz`as Wojciechowski`s (Janusz Wojciechowski) jau ne kartą viešai ūkininkams yra sakęs, kad valstybių narių Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planuose (EGADP, arba angl. RRF) Europos Komisija nori matyti priemones, skirtas stiprinti žemės ūkį.

„Tai buvo mano asmeninė iniciatyva planuojant ES atsigavimo fondą, kad žemės ūkis privalomai būtų įtrauktas į šalių narių rengiamus Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės planus. Į pagalbą sektoriui atremti visus keliamus iššūkius turi būti pasitelkti visi įmanomi fondai, nukreipiami sustiprinti žemės ūkį.

Ypatingai tai svarbu sektoriui įgyvendinant Žaliojo kurso strategijos „Nuo lauko iki stalo“ iškeltus uždavinius, perorientuojant vietos rinką“, – dar kartą balandžio 22 d. akcentavo ES žemės ūkio komisaras, dalyvavęs vienos didžiausių žemdirbių organizacijų COPA-COGECA (kurios nare yra LŪS) narių vadovų susirinkime.

Jis pridūrė, kad Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) fondo tikrai neužteks ambicingiems ES tikslams, kurie iškelti žemės ūkiui, pasiekti ir pereiti sektoriui reikalingą transformaciją.

LŪS primena, kad Lietuvos BŽŪP fondas yra vienas mažiausių ES, tuo tarpu visuomenės reikalavimai žemės ūkiui griežtėja tokiu pat mastu kaip visoje ES. Su kiekvienu finansiniu laikotarpiu vis didesnė BŽŪP dalis yra nukreipiama ne ekonomikos šakai plėtoti ir vystyti, bet aplinkosaugos problemoms spręsti.

Naujuoju 2023-2027 metų  finansiniu laikotarpiu Lietuvos Kaimo plėtros fondas, kuriame užkoduojamos žemės ūkio šakos modernizavimo kryptys ir paskatos priemonės, sumažintas 15 proc., ir 40 proc. jo turės būti nukreipta aplinkos apsaugai.

Būtina naudoti visų fondų deramą dalį

Norint, kad Lietuvos žemės ūkyje įvyktų proveržis, būtų sėkmingai vykdoma žalioji ir skaitmeninė transformacija plačiąja apimtimi, neeliminuojant jokio dydžio žemės ūkio subjektų, būtina naudoti visų turimų fondų deramą dalį. „Tikrai naivu tikėtis, kad savaime vyks fantazuojamos permainos be paskatų ir atsparumo didinimo įrankių“, – rašoma LŪS kreipimesi į aukščiausią šalies valdžią.

Pasak ūkininkų organizacijos, klaidinga manyti, kad žemės ūkio sektorius nenukentėjo nuo COVID -19 pandemijos, ir kad jo transformacijos žaliajai pertvarkai pakaks tik BŽŪP fondo su minimaliu galimu nacionaliniu prisidėjimu.

Mūsų šalyje sparčiai traukiasi pieno ūkiai, Lietuva neapsirūpina reikiamais mėsos, daržovių produktais, yra visiškai priklausoma nuo importo. Todėl šokiruojančiai atrodo Lietuvos Vyriausybės pasirinktas prioritetas – Atsigavimo fondo lėšomis finansuoti pelkių atstatymą ir visiškai ignoruoti ženklią pridėtinę vertę kuriantį, pajamas šalies biudžetui generuojantį sektorių.

Pasak ūkininkų, pelkių atstatymas nepadarys šalies ekonomikoje jokio proveržio, jei ir toliau bus leidžiama užsienio kapitalui naikinti Lietuvos iškasenas – durpynus (jų, deja, turime ribotą kiekį), dideliais kiekiais eksportuojant durpes.

Reikia balanso tarp aplinkosaugos ir gamybos

LŪS teigimu, reikalingas sveikas visų ramsčių – ekonominio, socialinio ir aplinkosaugos – balansas.

Ūkininkų organizacija konstatuoja, kad Lietuvos žemės ūkiui tikslai iškelti labai dideli. Jei nebus įtrauktų ilgalaikių ir transformuojančių investicijų į žemės ūkį, tai turės rimtų neigiamų pasekmių ateinančiam dešimtmečiui ir vėliau...

„Nederėtų pamiršti, kad ES visuose strateginiuose dokumentuose kalbama apie tvarią plėtrą: tvarią gamybą ir vartojimą, tvarias maisto sistemas, tvarų ekonomikos augimą. Tačiau, atrodo, kad pamirštama, kokią plačią reikšmę turi pati sąvoka. Tvarumas nėra tik aplinkos apsauga. Tai – subalansuota socialinė, ekonominė, kultūrinė ir ekologinė plėtra. Tuo tarpu viename iš svarbiausių Lietuvos ekonomikos atsigavimo ir atsparumo didinimo priemonių plane eliminuojamas žemės ūkis, kuris realiai atliepia visas tvarios plėtros dimensijas“, – teigiama LŪS rašte.

Kreipėsi į aukščiausiąją šalies valdžią

LŪS raštą „Dėl Lietuvos  ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonių plano projekto“, kurį pasirašė Sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius ir kuriame raginama nenusisukti nuo žemės ūkio, išsiuntė ne tik šalies Vyriausybei, bet ir Seimo Kaimo reikalų komitetui, Finansų, Žemės ūkio bei Aplinkos ministerijoms.

Primename, kad iki šios savaitės pirmadienio vyko RRF plano, kurį sudaro net 187 puslapiai, derinimas su visuomene. Lietuvos Vyriausybė buvo numačiusi RRF planą pateikti Europos Komisijai balandžio paskutinėmis dienomis. Tačiau antradienį Seime finansų ministrė Gintarė Skaistė pareiškė, kad planą EK ketinama pateikti gegužės viduryje. Pasak jos, per šį laiką planas bus toliau derinamas tiek viduje, tiek su Europos Komisija. 

Beje, planą peržiūrėti ir nukelti jo tvirtinimą prašė ir kai kurios kitos visuomeninės organizacijos bei politikai. Pavyzdžiui, Pilietinę visuomenę iš Lietuvos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete atstovaujantis Kęstutis Kupšys teigia, kad Lietuvos RRF pateikimo datą reiktų perkelti į gegužę. Tiek nevyriausybinės organizacijos (NVO), tiek ir kiti socialiniai ir ekonominiai partneriai turės daugiau laiko įsigilinti ir pateikti kokybiškesnius pasiūlymus, kuriuos valdžios institucijos galėtų įvertinti ir turėtų laiko atsižvelgti.

„Ne veltui prašėme rodyti visą planą, kad ir juodraštinį jo variantą, nes turime matyti, kokios priemonės kokioms sritims yra skirtos. Juk skaitmenizacija, žalioji pertvarka, galimi mokesčių keitimai ir kitos temos yra horizontalios, eina per visus sektorius. Nepaisant mūsų prašymų, mes gaudavome tik plano fragmentus. Planą rengiant pajungtas visas valstybės institucijų aparatas, o mes tokių pajėgumų neturime. Įsigilinimui reikia daugiau laiko“, – spaudos pranešime pirmadienį teigė K. Kupšys.

„Matydami aktyvų socialinių ekonominių partnerių įsitraukimą (į plano aptarimą – BNS), nusprendėme pasinaudoti galimybe planą pateikti kiek vėliau ir šį laiką išnaudosime tolesniam plano derinimui, reakcijai į pastabas ir pasiūlymus bei neformaliam pakeitimų susiderinimui su EK“, – antradienį Seime sakė G. Skaistė. 

MŪ, LŪS, BNS inf.

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate virtualius renginius: posėdžius, seminarus, konferencijas, kt.?
Orai