Mėšlo tvarkymo reikalai toliau kaitina aistras
2021-04-26

Vilnius. Žemės ūkio viceministras Donatas Dudutis, pakvietęs pieno sektoriaus dalyvius aptarti mėšlo laikymo reikalavimų, prašė emocijas atidėti į šalį, tačiau jų išvengti vis tiek nepavyko.

„Ar bent vienas reikalavimus ruošęs valdininkas yra dalyvavęs mėšlavežyje?“ – klausė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis. Viceministrui jis rėžė, kad draudimais ŽŪM vadovybei bus sunku įvykdyti Vyriausybės programą.

ŽŪM rengia įsakymo Nr. D1-755/3D-844 „Dėl mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Šis praėjusios kadencijos aplinkos ir žemės ūkio ministrų priešpaskutinę darbo dieną (2020 m. gruodžio 9 d.) pasirašytas įsakymas žemdirbiams sukėlė šoką –  pagal jį nuo šių metų lapkričio 15 d. laukuose mėšlas negali būti laikomas draudžiamuoju tręšti laikotarpiu. Diskusijų kėlė ir kai kurie kiti reikalavimai.

RVAC 21 09 30

Gavę buvusios valdžios „dovanėlę“, dabar viską sustatyti į savo vietas turi naujieji ministerijos vadovai. Viceministras D. Dudutis pabrėžė, kad jie bando palengvinti tirštojo mėšlo tvarkymo ir laikymo sąlygas ir pakeisti nelogiškus buvusios valdžios sprendimus. Naująjį aprašą rengė ŽŪM Augalininkystės ir agrarinės aplinkosaugos skyriaus specialistai.

Į kai kuriuos socialinių partnerių pasiūlymus ŽŪM atsižvelgė, tačiau daugiau jų buvo atmesta. Tiesa, diskusijos dar nesibaigė ir žemdirbių organizacijos ginklų dėl mėšlo laikymo taisyklių dar nesudėjo.

Ar reikės laukuose daryti „apkasus“?

Didžiausią triukšmą sukėlusio taisyklių pakeitimo, kuriuo būtų uždrausta tirštąjį mėšlą apskritai laikyti laukuose, neliks. Tačiau lieka kitų klausimų – kaip, kur ir kiek mėšlo galima laikyti. Apie tai irgi karštai ginčytasi, o klausimo svarbą rodė daugiau kaip 50 nuotoliniame posėdyje dalyvavusiųjų žmonių.

Mėšlo laikymo aikštelė iš visų pusių turi būti apjuosiama ne žemesniu kaip 50 cm aukščio žemių pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį srutos neištekėtų už jo ribų. Pasak J. Sviderskio, galimam tinkamai laikomo mėšlo nutekėjimui sulaikyti pakanka 20 cm aukščio pylimo, o šiuolaikinei žemės dirbimo ir derliaus nuėmimo technikai reikalingi lygūs laukai, todėl nėra reikalo dirbtinai kurti dirvos paviršiaus nelygumus, nekalbant apie 50 cm aukščio siekiančius „apkasus“.

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) taip pat pateikė savo pastabas, kad netikslinga reikalauti 50 cm žemės pylimu apjuosti rietuves. Rietuvėje prie tvarto žemės pylimas gal ir yra logiškas sprendimas, tačiau lauko rietuvėje, kai ji formuojama šaltuoju metų laiku, kai žemė yra įšalusi, neįmanoma iš žemių suformuoti žemės pylimo. Galbūt tai turėtų būti tam tikras šiaudų sluoksnis, sulaikantis srutų ištekėjimą. Kraštutiniu atveju, žemės pylimas, juosiantis rietuvę, turi būti 30 cm.

50 cm aukščio pylimui prieštaravo ir Lietuvos žemės ūkio taryba (LŽŪT), Žemės ūkio rūmai (ŽŪR), Lietuvos vidutinių pieno ūkių asociacija (LVPŪA), tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, vadovaujantis Pažangaus ūkininkavimo taisyklėmis ir patarimais (antrasis papildytas ir pataisytas leidimas, 2007 m.). J. Sviderskis ŽŪM specialistams rėžė, kad dabar reikėtų vadovautis daug naujesniu Geros žemdirbystės praktikos kodeksu (2019 m.) ir „nereikės grįžti prie senų nuostatų.“

Ministerija nelinkusi atsižvelgti ir į siūlymą mėšlą rietuvėse laikyti ne ilgiau kaip 12 ar net 24 mėnesius – kol kas lieka galioti 6 mėn. terminas.

Rietuvės gali būti įrengiamos tik laukuose, kurie bus tręšiami. Tirštojo mėšlo kiekis rietuvėse negali viršyti tam laukui tręšti leidžiamo panaudoti mėšlo kiekio. LVPŪA kėlė klausimą, kaip bus su besiribojančiais laukais, kuriuos skiria kelias ar kitas bloko numeris – ar būtina kiekviename lauke įrenginėti atskiras rietuves? ŽŪR taip pat bandė įrodyti, kad galimybė mėšlą laikyti viename sklype, tačiau juo aprūpinti ir gretimus ar besiribojančius sklypus, ženkliai sutaupytų žemės ūkio subjektų žmogiškuosius ir materialiuosius išteklius.

LVPŪA taip pat prašė išaiškinti, kaip keisis tirštojo mėšlo laikymo sąlygos tiems ūkininkams, kurie neturi tręšimui skirtų laukų, o mėšlą kaupia ir parduoda.

ŽŪM sutiko atsisakyti taisyklių punkto, kad tirštojo mėšlo laukuose draudžiamuoju tręšti laikotarpiu negali laikyti asmenys, laikantys daugiau nei 50 sąlyginių galvijų. Buvo atsižvelgta į visų socialinių partnerių išsakytą pastabą, kad toks reikalavimas – nelogiškas, nes ne sąlyginių galvijų skaičius, o jų laikymo būdas lemia susidarančio tirštojo mėšlo kiekį. Be to, LŽŪBA duomenimis, apribojimų, siejamų su gyvulių skaičiumi, nėra nė vienoje ES valstybėje.

Ūkininkams paliks laiko dalyvauti investicinėse programose

LŽŪT kategoriškai nesutinka su įsakymo teiginiu, kad paskleistas ant ariamos žemės mėšlas ir (ar) srutos turi būti įterpiamos į dirvožemį kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 4 valandas nuo paskleidimo. Siūloma palikti ankstesnį įsakymo variantą, kad paskleistas ant ariamos žemės mėšlas ir (ar) srutos turi būti įterpiamos į dirvožemį (suariama ar sukultivuojama) kaip įmanoma greičiau, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paskleidimo.

Tačiau ŽŪM aiškina, kad į aplinkos orą iš mėšlo ir srutų išsiskiriantis amoniako kiekis ir nemalonūs kvapai tręšimo metu priklauso nuo to, per kiek laiko jos įterpiamos į dirvą. Todėl siekiant mažinti iš žemės ūkio sektoriaus į aplinkos orą išmetamo amoniako kiekį ir kartu šio teršalo skleidžiamus nemalonius kvapus, didinti organinių trąšų maistinių medžiagų įsisavinimą, nuo 2024 m.dideliems ūkiams (tręšiantiems 30 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų) pagal ES direktyvą nurodytas mėšlo ir srutų įterpimo į dirvą laikas - 4 val. nuo paskleidimo, paliekant galimybę taikyti nurodytas įterpimo laiko išlygas.

Kai yra tręšiama ne daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų, mėšlas ir srutos turi būti įterpiamos ne vėliau kaip per 24 valandas nuo paskleidimo.

Asmenys, tręšiantys ne daugiau kaip 30 ha žemės ūkio naudmenų, tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi naudoti ištaškymo, išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas. Asmenys, tręšiantys 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų, tręšimui skystuoju mėšlu ir (ar) srutomis turi naudoti išlaistymo ar tiesioginio įterpimo į dirvą technologijas, jeigu netaikomos kitos moksliškai pagrįstos amoniako išsiskyrimą į aplinką mažinančios priemonės.

Ministerija pažadėjo atsižvelgti į LŪS, LVPŪA prašymą pavėlinti šio reikalavimo taikymą iki 2027m. sausio 1 d., sudarant sąlygas ūkininkams dalyvauti investicinėse programose mėšlo kaupimo vietoms parengti ir sutvarkyti.

Nors diskutuojant emocijų ir aštresnių pasisakymų netrūko, viceministras D. Dudutis stengėsi suvaldyti aistras, pažadėjęs toliau gilintis į mėšlo laikymo niuansus ir kvietė toliau teikti pasiūlymus ir diskutuoti.

MŪ inf.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip motyvuojate savo ūkio darbuotojus?
Orai