Basf A1 2024 05 28 Basf m1 2024 05 28
Agropolitika
Laisvą valstybinę žemę žemdirbiams siūloma nuomoti dar dvejus metus
Asociatyvi manoūkis.lt nuotr.

Vilnius. Laisvą valstybinę žemę nuo gegužės siūloma leisti laikinai naudoti tik tiems ūkininkams arba įmonėms, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos. Jeigu jie atsisakytų toliau ją dirbti, tuomet ją galėtų gauti kiti žemės ūkio produkcijos gamintojai.   

Tokioms Žemės įstatymo pataisoms pritarė Kaimo reikalų komitetas, o jei pakeitimus priims Seimas, laikina išimtis galiotų iki 2026 m. sausio. Tikimasi, kad per tą laiką bus spėta suformuoti laisvos valstybinės žemės sklypus. 

Pasak žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko, dabar visos valstybinės dirbamos žemės nuomos sutartys nutrūkusios, nes nuo šių metų sausio miestuose ir miesteliuose esanti valstybinė žemė, nesuplanuota valstybės reikmėms, perduota savivaldybėms, kurios dabar negali be aukciono išnuomoti šios žemės, nes nesuformuoti sklypai.   

Bioversija 2024 04 26 m7

Pasak ministro, greitai formuoti sklypus sunku dėl susikaupusių matininkų darbų, savivaldybių ir NŽT specialistų apkrovų.  

„Todėl prašoma laikinos teisės savivaldybėms“, – teigė ministras.  

Pasak jo, priimant įstatymą dėl valstybinės žemės perleidimo savivaldai nebuvo tikimasi, kad tiek daug miestuose ir miesteliuose atsiras dirbamos žemės – apie 2 800 ha ir 1 000 pareiškėjų.    

Komitete dirbantis Kęstutis Mažeika abejojo, ar numatomo laikotarpio – dvejų metų – užteks sklypams suformuoti. 

Vienhektarių yra kelios dešimtys tūkstančių – apie 60 tūkst. (...), o sakoma, kad matininkai užimti, tai ar per metus bus spėta susitvarkyti?“ – svarstė K. Mažeika.

Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas kaimo ir teritorijų planavimo klausimais Gediminas Vaičionis  pabrėžė, kad daug neįteisintos, o likusios valstybei žemės yra miesteliuose.   

„Gauname signalų iš savivaldybių, kad ir miesteliuose yra problema“, – teigė G. Vaičionis.  

Aplinkos viceministrė Monika Juodvalkė teigė įžvelgianti rizikų, kad nustačius išimtis žemė gali būti naudojama neskaidriai, todėl ji siūlė tokią išlygą taikyti tik miestuose esančiai dirbamai valstybinei žemei, o ją nuomotis leisti tik anksčiau dirbusiems ir tai deklaravusiems žmonėms. 

Liberalas Juozas Baublys su tuo nesutiko: „Nemanau, kad Aplinkos ministerija prisiimtų atsakomybę už apaugusias piktžolėmis miesto sklypus. Kas mokės padidintą mokestį? Norime, kad ūkininkai žemę naudotų, mokėtų mokesčius ir gautų naudą“.    

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis siūlė Seimui leisti savivaldybėms perimti anksčiau žemėtvarkos tarnybų sudarytas sutartis dėl valstybės dirbamos žemės nuomos ir pratęsti jas, kol bus suformuoti sklypai.   

„Jeigu bus išnuomojamas konkurso būdu, ne vienas ūkininkas, pavyzdžiui, Klaipėdos miesto savivaldybėje nelaimės tų konkursų, kai ateis statybininkai su didelėmis piniginėmis“, – prognozavo jis.   

Kai valstybinės žemės sklypai bus suformuoti, juos bus galima įsigyti aukcionuose.  

Šaltinis: BNS
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kaip vertinate dabartinę savo ūkio finansinę padėtį?
Visos apklausos