Agritechnica 21 11 15 Rovaltra-mobili-virsuje
Agropolitika
K. Navickas pateikė atsakymus į žemdirbiams aktualius klausimus

Vilnius. Žemės ūkio ministerija išplatino pranešimą, kuriame pateikiami ministro Kęstučio Navicko atsakymai į 19 klausimų dėl situacijos šalies žemės ūkyje. Šie klausimai buvo gauti iš Seimo narių bei Žemės ūkio tarybos.

„Bet kuris naujas ministras pirmuosius metus vykdo savo pirmtakų projektus, todėl dauguma klausimų bei teiginių, nors ir pagrįsti, yra ilgalaikės žemės ūkio politikos pasekmė. Labai vertinu tai, kad man tenka atsakomybė planuoti būsimos finansinės perspektyvos priemones. Tai – svarbus dokumentas, kuris, be abejonės, sulaukia daug dėmesio ir aistrų“, – pranešime sakė žemės ūkio ministras K. Navickas.

Pateikiame ministro atsakymus iš kelis žemdirbiams aktualius klausimus.

Dimedium 21 11 03+ Bioversija 21 12 30

Kodėl ES valstybėms narėms rengiant savo BŽŪP strateginius planus, organizuojant išsamias ir skaidrias konsultacijas su ekonominiais ir socialiniais partneriais, LR žemės ūkio ministerija tik imituoja konsultacijas ir diskusijas su žemdirbių savivalda dėl naujojo BŽŪP priemonių? Kiek siūlymų iš žemdirbių savivaldos buvo sulaukta ir kiek buvo atsižvelgta?

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija rengia BŽŪP strateginį planą, o diskusijos su partneriais pradėtos nuo pat plano rengimo pradžios. Į konsultacijas dėl šio plano ministerija partnerius kviečia pagal konkrečią temą ar sritį.

Rengdama Strateginį planą, ŽŪM 2019-2021 m. organizavo kelias dešimtis viešų diskusijų – konsultacijų. Be šių viešų konsultacijų buvo vykstama arba dalyvaujama nuotoliniu būdu ir atskirų asociacijų pasitarimuose.

Nuo rugsėjo vyko dar apie 20 atskirų diskusijų dėl Ekoschemų modelio, kuris yra Strateginio plano dalis, su Žemės ūkio rūmais, Lietuvos grūdų augintojų asociacija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru, Lietuvos kiaulių augintojų asociacija, Vaisių ir daržovių augintojų asociacija, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos neariminės žemdirbystės asociacija, Lietuvos žemės ūkio rūmais, Lietuvos žemės ūkio taryba, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkais ir kitais. Diskusijos ir susitikimai vyksta ir šiuo metu.

Su socialiniais partneriais įvertinome, kad visi GAAB‘ai neviršija Europos Komisijos reikalavimų, radome kompromisus dėl vandens apsaugos juostų prie melioracijos griovių, augalų kaitos, daugiamečių pievų ir ganyklų išsaugojimo, kraštovaizdžio elementų ariamoje žemėje.

Ūkininkų pasiūlymai – žolinė danga sodų tarpueiliuose, pievų priežiūra įtraukiant ekstensyvų ganymą, posėlis, įsėlis, tarpinės kultūros ariamoje žemėje bei kiti jau yra įtraukti į ministerijos rengiamas ekoschemas.

Kodėl ir kokiu teisiniu pagrindu Žemės ūkio ministerija perleidžia aplinkosauginių žemės ūkio priemonių kūrimo kompetencijas Aplinkos ministerijai, tokiu būdu iššaukdama žemdirbių nepasitikėjimą ir priešiškumą šių priemonių atžvilgiu, kai būtų galima sėkmingai išnaudoti šalies žemės ūkio ir mokslo potencialą bei konkurencines galimybes?

Klimato kaitos valdymo politika ir yra Aplinkos ministerijos kompetencija, tačiau ŽŪM lygiateisiais pagrindais dalyvauja susijusių priemonių kūrime bei derinime ir aktyviai ieško ūkininkams palankiausių sprendimų.

Žemės ūkio ir aplinkos ministrai pasirašė memorandumą, siekdami sustiprinti dviejų ministerijų bendradarbiavimą ir kompetencijas agroaplinkosaugos srityje.

Agroaplinkosaugos priemones kuria kartu abi ministerijos, nuosekliai bendradarbiaudamos su mokslo įstaigomis. Todėl išnaudojamas ne tik žemės ūkio, bet ir aplinkosaugos bei kitų sričių mokslo potencialas.

Kodėl Žemės ūkio ministerija deramai neatstovauja Lietuvos žemės ūkio interesams prisitaikymo prie klimato kaitos ir poveikio klimatui mažinimo? Kodėl vengiama įsijungti į ŠESD'o emisijų iš žemės ūkio vertinimą? Kodėl ignoruojami konstruktyvūs socialinių partnerių pasiūlymai dėl nacionalinės apskaitos metodikos sukūrimo?

Seimas Nacionalinę klimato kaitos valdymo darbotvarkę patvirtino šią vasarą, o tarpinstitucinės diskusijos prasidėjo sausį. ŽŪM visais derinimo etapais teikė pastabas darbotvarkės rengėjams. Darbotvarkėje žemės ūkio sektoriui numatyti mažiausi tikslai, palyginti su kitais sektoriais.

Nacionalinėje klimato kaitos valdymo darbotvarkėje žemės ūkio sektoriui keliamas tikslas ŠESD mažinti 11 proc. iki 2030 m., palyginti su 2005 m., yra mažiausias iš visų Lietuvos sektorių. Bendras nacionalinis tikslas visiems sektoriams kartu siekia 25 proc. Be to, dalį šių įsipareigojimų bus galima dengti anglies absorbcijų sprendiniais, tokiais, kaip durpžemių ir šlapynių atkūrimas, kuriems skirta 16 mln. eurų iš RRF fondo.

Žemės ūkio ministerija aktyviai dalyvauja visuose su klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo jai susijusiuose politikos formavimo procesuose, kur atstovauja tiek žemės ūkiui, tiek plačiajai visuomenei.

Nacionalinę ŠESD apskaitą vykdo ir ataskaitas rengia Aplinkos ministerija kartu su pavaldžiomis institucijomis, pirmiausia – Aplinkos apsaugos agentūra. Nacionalinėje klimato kaitos darbotvarkėje ŽŪM iniciatyva buvo įtrauktas uždavinys „vėliausiai iki 2025 m. sukurti ir pradėti taikyti ŠESD apskaitos sistemą ūkių lygiu“, taip įsipareigojant šį klausimą spręsti intensyviau. Šiuo metu jau pradėti parengiamieji darbai siekiant įgyvendinti šį uždavinį, įskaitant esamų duomenų vertinimą ir metodologijos kūrimą.

Kodėl Lietuvoje iki šiol nėra numatytas pakankamas finansavimas Žaliojo kurso įgyvendinimui, o iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės žemės ūkiui lėšų iš viso nebuvo skirta?

Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiam planui finansuoti iš viso yra numatyta 4,2 mlrd. eurų, iš jų privalomiems įsipareigojimams siekiant Žaliojo kurso (už aukštesnių nei privaloma agroaplinkosauginių praktikų taikymą, taip pat aplinkosaugos ir klimato tikslams) – 1,24 mlrd. eurų. Šiuo metu su socialiniais partneriais vyksta diskusija, kaip šios lėšos bus paskirstomos.

ŽŪM žemės ūkio perorientavimui į tvarų ūkininkavimą iš Atsigavimo fondo (RRF) siekė gauti 124 mln. Eur. Buvo planuojamos investicijos dirvožemio valdymo sistemos sukūrimui, pažangių technologijų gyvulininkystėje plėtrai, pelkių (durpžemių) atkūrimui bei paviršinių vandens telkinių būklės gerinimui.

Sprendimą dėl lėšų skyrimo priėmė Vyriausybė – pasirinkome prioritetus, kuriems reikia esminės transformacijos, kad ilgalaikėje perspektyvoje būtų sukuriama didesnė pridėtinė vertė, pavyzdžiui, švietimą.

Be to, žemės ūkio sektoriui atsivėrė kitos papildomo finansavimo galimybės. Viena tokio Vyriausybės sprendimo priežasčių yra ta, kad žemės ūkis turi kitą programą – Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonę (EURI), kurioje Lietuvos žemės ūkiui numatyti 139,9 mln. Eur. Vis dėlto, daliai ŽŪM iniciatyvų buvo pritarta – 16 mln. Eur skirta RRF priemonei „ŠESD absorbcinių pajėgumų didinimas“ (šlapynių atkūrimui).

Investicijos į pelkių ir šlapynių atstatymo priemones sudarys sąlygas pasiekti žemės ūkio sektoriui keliamus klimato neutralumo tikslus, absorbuojant ŠESD emisijas. Jeigu šios priemonės nebūtų, reikėtų diskutuoti apie „žaliojo“ dyzelino akcizų didinimą.

Be to, iš naujojo Europos Sąjungos Modernizavimo fondo Lietuvai skirta 8 mln. eurų neariminės žemdirbystės plėtrai, siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą Lietuvos žemės ūkyje. Šias lėšas Lietuva turėtų gauti dar šiemet.

Kodėl pesticidų ir trąšų mažinimui pasiekti nenumatytas joks finansavimas, iš kokių lėšų bus finansuojama Vyriausybės programoje numatyta ekologinių ūkių plėtra?

Žemės ūkio ministerijos rengiamame Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 m. strateginiame plane ekologinių ūkių plėtra didžiąja dalimi bus finansuojama BŽŪP lėšomis, jas kofinansuojant nacionalinėmis.

Apie 10 proc. viso 2023–2027 m. finansinio voko – 405 mln. Eur – bus skirti ekologiniam ūkininkavimui plėtoti. Iš jų 327 mln. Eur – ekologiniam ūkininkavimui (iš Kaimo plėtros lėšų) ir 78 mln. Eur – perėjimui į ekologinį ūkininkavimą (iš tiesioginės paramos lėšų).

Kokiomis priemonėmis bus skatinamas gyvulininkystės sektorius?

Be tiesioginių išmokų už deklaruotas žemės ūkio naudmenas, gyvulininkystė remiama per susietąją paramą – išmokos skiriamos už mėsinius galvijus, pienines karves, avis ir ožkas.

Per 2014-2020 m. laikotarpį susietajai paramai buvo skirta per 400 mln. Eur, iš kurių gyvulininkystės sektoriui atiteko daugiau nei 280 mln. Eur. 2023-2027 m. laikotarpiu gyvulininkystės sektorių remiant susietąja parama planuojama skirti 336,3 mln. Eur – 68 proc. daugiau nei praeitame laikotarpyje.

Kaip ir dabartiniame laikotarpyje, taip ir naujuoju 2023-2027 m. laikotarpiu planuojama mokėti pereinamojo laikotarpio nacionalinę paramą. Ši parama mokama tiesioginių išmokų forma už karves žindenes, pieną, ėriavedes ir bulius. Iš viso 2023-2027 m. gyvulininkystės sektoriui remti planuojama skirti apie 120 mln. Eur nacionalinės paramos.

2023-2027 m. investicijoms į žemės ūkio valdas ir perdirbimą (įskaitant finansines priemones) yra planuojama skirti apie 350 mln. Eur, kurių didžioji dalis taip pat planuojama gyvulininkystės sektoriui. Taip pat planuojamos ir kitos kaimo plėtros programos (jaunųjų ūkininkų įsikūrimas, smulkiųjų ūkininkų rėmimas ir kt.), kuriuose gali dalyvauti tiek gyvulininkystės, tiek augalininkystės krypties ūkiai.

Pereinamuoju 2021-2022 m. laikotarpiu gyvulininkystės sektoriui yra numatyta daugiau nei 100 mln. Eur investicinės paramos.

Kodėl, pasibaigus didžiausiam leistinam ES pereinamajam laikotarpiui, kuris tęsėsi net trejus metus, Jūs atsisakėte bendrauti su Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija (LNŽNA), bet susitikote su Žemės ūkio rūmų atstovais? Susitikime buvo nuspręsta 9 milijonus eurų nenašioms žemėms skirtas lėšas išskirtinai paskirti geroms žemėms, taip padarydamas didelę žalą ūkininkams. Žemės ūkio ministre, iki šiol neatsakėte, kodėl taip pasielgėte su 20 tūkstančių žemdirbių ir per visus metus nė karto nesiteikėte susitikti su LNŽNA, tokiu būdu ignoruodamas visus žemdirbius?

Lėšos vietovėse, išskirtose pagal gamtinių kliūčių intensyvumą (remiantis vidutiniais seniūnijos žemės našumo balais), mažinamos ar perskirstytos nebuvo, o išmokų dydžiai, nustatyti Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje ir patvirtinti žemės ūkio ministro 2015 m., nesikeitė nuo 2018 metų ir iki 2021 m. išliko tokie patys.

Nuo programos laikotarpio pradžios (2014 m.) iki 2021 m. lėšų suma, skirta įsipareigojimams pagal priemonę ūkininkaujantiems vietovėse, kuriose esama didelių gamtinių kliūčių, didėjo. Tam, kad būtų užtikrintas šių vietovių finansavimas, į Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programą papildomai buvo perkelta 50 mln. Eur iš tiesioginių išmokų voko, prie jų papildomai pridedant 42,4 mln. Eur nacionalinio finansavimo. Tokiu būdu šioms žemėms finansuoti suformuotas net 416,5 mln. Eur biudžetas, t. y. net 18 proc. visų kaimo plėtros lėšų. Kvietimams teikti paraiškas 2020 m. skirta paramos suma – 45 mln. Eur, o 2021 m. – 47 mln. Eur.

Pagal ŽŪM inf. 

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kuri ekoschemų priemonė jums būtų priimtiniausia?
Visos apklausos