Vilnius. Seimo Kaimo reikalų komitetas šiandien svarstė situaciją, susidariusią dėl COVID-19 plitimo prevencijos Lietuvos kailinių žvėrelių ūkiuose ir nuostolių kompensavimo mechanizmo.

Reakciją sukėlė praėjusią savaitę Jonavos rajono bendrovės „Danmink“ audinių ūkyje nustatytas koronavirusas, dėl ko šioje savivaldybėje pirmadienį įvesta ekstremalioji situacija, leisianti numatyti kompensacijas už audinių naikinimą.

Koronavirusas praėjusios savaitės pabaigoje patvirtintas ir Radviliškio rajono ūkio „Šiaurės lapė“ dviem darbuotojams. Čia laikytos 50 tūkst. audinių numarintos jau penktadienį, bet ne dėl koronaviruso plitimo, o dėl įprasto proceso – žvėreliams sulaukus reikiamos brandos. Koks bus sveikų „Danmink“ audinių kailiukų likimas, VMVT sprendimas dar nepriimtas.

Seimo KRK narius apie padėtį audinių ūkiuose, kokių imtasi priemonių, kad būtų sustabdytas viruso plitimas ūkiuose, supažindino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis.

Seimo KRK narys Jonas Baublys teiravosi, ar audinėse esantis virusas gali mutuoti ir pereiti atgal žmonėms. Pasak M. Masiulio, tokių įrodymų, kad virusas galėtų mutuoti tiek, kad jo nebeveiktų dabar kuriami skiepai, nėra: „Naujausi moksliniai tyrimai nerado įrodymų, kad virusas mutuotų iki tokio laipsnio, taip greitai, kad turėtų įtakos vakcinos veiksmingumui. Kad nuramintume visuomenę, izoliatų iš audinių genomo tyrimas vyks PSO laboratorijoje.“

Kopenhagos universitetinėje ligoninėje dirbanti Žmogaus patogeninių bakterijų ir virusų genomikos mokslininkė, Kopenhagos universiteto doktorantė Miglė Gabrielaitė posėdyje pasidalijo įdomiomis žiniomis, kiek audinėse esantis virusas pavojingas žmonėms.

„Ar Lietuvoje audines užkrečia žmonės, ar žmones audines, nežinome, nes dar neatlikta DNR sekoskaita. Tačiau pagal danų atliktus tyrimus galima aiškiai pasakyti, kad audinės gali užkrėsti žmones“, - kalbėjo mokslininkė.  

Pasak jos, Danijoje vienos nuo kitų užsikrėtė iki 90 proc. audinių, laikomų ūkiuose. Ar tai labai pavojinga, sunku pasakyti. „Kol kas danų nusekvenuotos sekos rodo, kad esančios mutacijos nekeičia viruso sukeliamos ligos eigos ir, panašu, neturėtų didelės įtakos vakcinų veiksmingumui.

Tačiau labai svarbu tai, kad virusai audinėse mutuoja greičiau, tikėtina, dėl naujo selektyvaus šeimininko spaudimo. Dėl to pagreitėjusi evoliucija, dideliais kiekiais mažu atstumu laikomos audinės, yra evoliucijos bomba, kurios mes negalime prognozuoti. Negalime sakyti, kad tai sukels naujas epidemijas, bet turime žinoti, kad tokia galimybė egzistuoja“, - aiškino M. Gabrielaitė.

Jos teigimu, virusų mutacijų iš esmės bijoti nereikia – jie mutuoja visada ir visur, tai yra normalu, bet leisti tam vykti nuolatos kitame negu žmogus šeimininke, yra papildomas pavojus: „Leidimas užsikrėsti audinėms ir persirgti nebūtinai yra išeitis, nes Danijos pavyzdys parodė, kad audinės gali užsikrėsti pakartotinai, taip sukdamos dar vieną evoliucijos ratą. Ir išsiplėtęs viruso šeimininkų ratas prives prie to, kad to viruso mes niekada negalėsime eliminuoti iš žmonių populiacijos. Jeigu leisime atsirasti gyvūniniam viruso šeimininkui, ateityje galime turėti papildomų problemų.“

Žemės ūkio ministerijos viceministras Egidijus Viskontas teigė, kad kuriamas kailinių žvėrelių augintojų dėl pandemijos patirtų nuostolių mechanizmas. Pirminiais paskaičiavimais, tam gali prireikti nemažiau kaip 24 mln. Eur, dar 2 mln. – ūkių dezinfekcijos ir valymo darbams. Bet tai jau bus naujos ministerijos vadovybės prerogatyva.

Apibendrindamas padėtį, Seimo KRK narys Andrius Vyšniauskas teigė, kad situacija dėl galimo viruso mutavimo kelia nerimą, ją būtina atidžiai stebėti. Taip pat jis žada kalbėti su naująja ŽŪM vadovybe, kaip jie įsivaizduoja kompensavimo mechanizmą ir galvoti ne tik apie ūkių savininkus, bet ir apie tą tūkstantį darbuotojų, kurie dirba šalies audinių fermose ir galbūt nukenčia dėl prastovų ar darbo praradimo, pajamų netekimo. Klausymus pratęsti jis siūlo pradėjus dirbti naujai ŽŪM vadovybei.

MŪ inf.