Vilnius. Lietuvai svarbus tiesioginių išmokų suvienodinimas visiems Europos Sąjungos (ES) žemdirbiams yra ilgalaikė bendrijos ambicija, tačiau nėra aišku, kada tai bus įgyvendinta, sako už ES biudžetą atsakingas eurokomisaras Giunteris Otingeris (Guenther Oettinger).

„Priartinti naujas bendrijos nares ir jų žemės ūkį prie Europos Sąjungos finansavimo vidurkio yra ilgalaikė ambicija. Norint turėti tikrą ir teisingą konkurenciją, finansavimas visiems Europos žemdirbiams turi būti vienodas", - Seime žurnalistams ketvirtadienį sakė G. Otingeris .

Anot jo, nors ES jau juda link tiesioginių išmokų suvienodinimo, tačiau nėra aišku, kada tai įvyks.

„Kryptis yra aiški, bet laiko klausimas - atviras. Mes šia kryptimi žengiame žingsnis po žingsnio", - sakė Lietuvoje darbo vizitu viešintis eurokomisaras.

Lietuvos ūkininkai nuo įstojimo į ES naudojasi tiesioginėmis išmokomis pagal Bendrąją žemės ūkio politiką, tačiau jos yra žymiai mažesnės, nei Vakarų Europos šalių ūkininkams.

ES viduje svarstoma, kad ateinančioje finansinėje perspektyvoje po 2020 metų tiesioginės išmokos galėtų būti finansuojamos iš iš nacionalinių biudžetų. Šiuo metu tiesioginės išmokos yra 100 proc. finansuojamos iš ES biudžeto, todėl finansavimo tvarkos pasikeitimas didintų krūvį Lietuvos biudžetui.

Šis pasiūlymas gali būti dar skausmingesnis visam Lietuvos žemės ūkiui, jei šalims būtų leista kofinansavimą didinti savo nuožiūra. Pavyzdžiui, vietoje minimalaus 15 proc. kofinansavimo žemdirbio tiesioginei išmokai, šalis pridurtų 30 procentų. Tokiu būdu stiprius biudžetus turinčios valstybės galėtų savo žemdirbiams padėti labiau nei kitos valstybės.  

Lietuva iš Bendrosios žemės ūkio politikos 2014-2020 metais turėtų gauti 5,070 mlrd. eurų, iš kurių 3,394 mlrd. eurų skirta tiesioginėms išmokoms. 2007-2013 metais iš BŽŪP gauta 3,869 mlrd. eurų, iš kurių 2,049 mlrd. eurų buvo tiesioginės išmokos.

BNS inf., facebook paskyros nuotr.