Šienapjūtė Žemaitijoje pradėta lauko diena
2021-06-02

Klaipėda. Praėjusią savaitę Klaipėdos r. ūkininkų Aušros ir Mindaugo Žąsyčių ūkyje pradėtas šiųmetis pašarų ruošimo sezonas. Startą šienapjūtei davė ūkininkų laukuose Vainiotiškės k. surengta bendrovės „Dotnuva Baltic“ lauko diena.

Nepaisant dažno lietaus visą gegužę ir net renginio dieną dangumi slenkančių tamsių debesų, bendrovės atstovams ir gausiai susirinkusiems ūkininkams ši lauko diena buvo tikra šventė, nes surengta po ilgų karantino metų, kai nevyko jokie renginiai, stipriai apriboti buvo ir gyvi susitikimai. Į lauko dieną kvietė iš toli matomas ir renginio vietą rodantis po dangų sklandantis milžiniškas aitvaras.

Tardamas sveikinimo žodį įmonės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis atkreipė dėmesį į tai, kad Žemaitija – išskirtinis mūsų šalies regionas, kurio laukuose gausiai ganosi gyvuliai, būtent čia laikoma ir daugiau kaip pusė visos šalies melžiamų karvių.

„Šie šeimos ūkiai yra labai didelė atrama visam šalies žemės ūkiui. Nors nuolat girdime kalbas apie tvarumą, žaliąją kryptį, tačiau aišku viena – gyvulininkystės ar mišrus ūkis buvo ir bus reikalingas. Visa Europa siekia, kad šie ūkiai išliktų pelningi ir sėkmingi, tad tikiu, kad Žemaitija ir toliau puoselės tas geras tradicijas“, – sakė D. Valaitis, pabrėždamas Žemaitijos svarbą ir įmonei „Dotnuva Baltic“.

Bendrovės „Dotnuva Baltic“ vykdantysis direktorius Dangis Valaitis pažymėjo, kad Žemaitija – ne tik šalies žemės ūkiui, bet ir įmonei labai svarbus regionas, kuriame daug gyvulininkystę puoselėjančių šeimos ūkių

Lauko dienoje bendrovė „Dotnuva Baltic“ pristatė naujas ir laiko patikrintas žoliniams pašarams ruošti skirtas Kverneland mašinas: skirtingų tipų pakabinamas ir prikabinamas šienapjoves, su plaušintuvais ir be jų, šienapjovių junginius našesniam darbui užtikrinti, taip pat vartytuvus, grėblius.

Lauko dienos žvaigždė buvo pastovios kameros ritinių presas-vyniotuvas Case IH RB 545, puikiai supresavęs net labai šlapią iš vakaro nupjautą ir paliktą vysti, tačiau naktį stipriai sulytą žolę. Pašarų ruošimo techniką traukė ir jų galimybes demonstravo įvairių serijų ir modelių Case IH traktoriai.

Lenktyninių automobilių sprendimai šienapjovėse

Naujausia Kverneland šienapjovių gamos mašina – pakabinama šienapjovę 3332 MT su plaušintuvu, kuri išsiskiria unikalų pievos paviršiaus kopijavimą užtikrinančia nestandartine naujos konstrukcijos pakaba. Pasak įmonės pašarų ruošimo technikos eksperto Romualdo Mankevičiaus, šienapjovėse montuojama keturtaškė lankstinė pakaba – lenktyninių automobilių priekinės važiuoklės techninis sprendimas.

Pakabinama šienapjovė Kverneland 3332 MT išskirtinė keturtaške lankstine pakaba, kuri užtikrina gerą kopijavimą dirbant bet kokiomis sąlygomis. Demonstruojamos masės skleidimo galimybės: kairėje – masė suguldyta į pradalgę, dešinėje – skleidžiama per visą šienapjovės darbinį plotį

„Kuo ši pakaba ypatinga? Šienapjovės pjovimo mechanizmas pakabintas ant 4 traukių, lanksčiai prikabintų prie fiksuoto laikančiojo rėmo. Būtent šis techninis sprendimas leidžia sklandžiai kopijuoti paviršių pjaunant žolę įvairiomis sąlygomis dideliu greičiu, nes užtikrina pastovų pjovimo mechanizmo slėgį į pievos paviršių“, – į konstrukcinius šienapjovės išskirtinumus atkreipė dėmesį įmonės atstovas.

Jo teigimu, naujoji pakaba maksimaliai apsaugo visą pjovimo mechanizmą, nes, sutikus kliūtį, šienapjovė visu darbiniu pločiu atitraukiama atgal ir paskui automatiškai grąžinama į darbinę padėtį.

Kaip ir visose Kverneland šienapjovėse, ant pjovimo sijos montuojami apvalios formos pjovimo diskai. Pasak R. Mankevičiaus, būtent diskų, kurie sukasi 3 000 aps./min. greičiu, forma apsaugo juos nuo susidūrimo su akmenimis.

Deformacijų dėl akmenų išvengia ir pusiau standus laisvos eigos plaušintuvas, kurio dengiamosios plokštės priekinė ir galinė dalys reguliuojamos dviem atskiromis svirtimis, plokštę priartinančiomis arba atitolinančiomis nuo plaušintuvo pirštų.

„Kai žolė drėgna ir jauna, nereikia jos labai žaloti, tai plokštę reikia atitraukti, taip pat ir pjaunant, pvz., liucerną, kad kuo mažiau lapelių būtų nubarstyta. Reguliavimas aktualus ir renkantis žolės skleidimo tipą – pjaunant į pradalgę galima naudoti vieną padėtį, žolės masę skleidžiant – kitą. Beje, žolės masę skleisti visame nupjautame plote siūloma esant drėgnesnėms sąlygoms arba norint nenaudoti vartytuvo“, – pastebėjo specialistas, pridurdamas, kad praplatinti pradalgių formuotuvus ir nuleisti skleidimo mentes ypač lengva ir neužima daug laiko.

Inovatyvi ritinių gamybos technologija

Lauko dienos dalyviams pristatyta ritininė pašarų ruošimo technologija. Ritiniai gali būti presuojami su diržiniais kintamos kameros, taip pat su pastovios kameros presais. Darbams paspartinti siūloma ritinio-vyniotuvo kombinacija – laukuose demonstruotos mašinos Case IH RB 545 galimybės. Nors presuota šlapia žolė arba, kaip juokavo R. Mankevičius, vanduo su žole, savo darbą ši mašina atliko pavyzdingai.

Apžvelgdamas svarbiausius preso-vyniotuvo Case IHRB 545 mazgus, pašarų ruošimo technikos ekspertas Romualdas Mankevičius atkreipė dėmesį į standartinės įrangos paketą, kuriame ne tik 20 smulkinimo peilių, bet ir du rišimo aparatai, leidžiantys pasirinkti, su kuo rišti ritinį – tinkliuku ar specialia plėvele

Presą sudaro 2,1 m rinktuvas ir 20 smulkinimo peilių, kurie jau yra standartinėje komplektacijoje. Nors paprastai dirbti su visais 20 peilių ekonomiškai neapsimoka dėl didesnio galios ir degalų poreikio, tačiau idealu naudoti jų grupes po 10 peilių, taip negaištant laiko peiliams galąsti. Svarbu ir tai, kad kiekvieno ritinio gamyba pradedama švariais nuvalytais peiliais – jie automatiškai įtraukiami ir vėl išstumiami kas kartą išstumiant ritinį iš kameros.

„Presavimo kameroje yra 18 presavimo volų ir ritinių galus laiko ne guoliai, o iš specialaus lydinio pagamintos įvorės, nuolat tepamos centrinės tepimo sistemos. Gamintoja joms suteikia 3 m. arba 10 tūkst. ritinių garantiją“, – sistemos ilgaamžiškumą pabrėžė R. Mankevičius, pridurdamas, kad ir pakeisti įvores nėra brangu, nes viena jų kainuoja iki 20 eurų.

Presą nuo užsikimšimo saugo dvi sistemos. Viena jų – nuleidžiamas masės tiekimo dugnas, kita – iš kabinos hidrauliškai valdoma sankaba, kuri atjungia užsikimšusį tiekimo mechanizmą nuo presavimo kameros. Paprastai užsikimšimo tikimybė padidėja, kai pastovioje kameroje baigiamas formuoti ritinys, o masė renkama iš storesnės pradalgės. Atjungus masės tiekimo mechanizmą, presavimo kameroje ritinys surišamas ir išstumiamas ant vyniojimo stalo. Kabinoje vėl įjungus hidrauliškai valdomą sankabą, tiekimo mechanizme esantis „kamštis“ be jokių trikdžių pastumiamas į tuščią kamerą.

Net ir šlapią žolę pastovios kameros ritinių presas-vyniotuvas presavo nepriekaištingai

„Išskirtinė ši mašina ne tik 20 peilių, bet ir dviem rišimo aparatais standartinėje įrangoje, t. y. ritinį galima aprišti tiek tinklu, tiek specialia 1,4 m plėvele, kuri mažiau tempiasi, nėra tokia lipni, kaip presavimo, todėl masę labiau suspaudžia. Paprastai ritinį reikia apvynioti šešiais sluoksniais plėvelės. Mūsų preso atveju užtenka keturių sluoksnių, nes ritinys 2,5 karto surišamas plėvele. Taip taupoma ir plėvelė, ir pinigai“, – pastebėjo pašarų ruošimo technikos ekspertas. Jo teigimu, ritinį vynioti 6 plėvelės sluoksniais siūloma tik gaminant pašarus žirgams, siekiant išvengti jų pradūrimo, nes šie ritiniai sukami iš gerokai sausesnės masės.

Pirmiausia būtinas tinkamas žolynas

Prieš renkantis techniką pašarams ruošti, svarbus vaidmuo tenka ir tinkamam žolynui. Renginyje dalyvavęs ir noriai ūkininkus konsultavęs už pašarinių žolių sėklas atsakingas bendrovės vadybininkas Vilmantas Petrauskas pabrėžė, kad norint produktyvaus ir maistingo žolyno bet ko bet kur sėti negalima.

„Pirmiausia ūkis turi įsivertinti situaciją ir poreikius, t. y. koks dirvožemis, kokį pašarinių žolių mišinį geriausia jame sėti, atsižvelgiant į tai, kam žolynas bus skirtas – ganymui, pjovimui ar mišriam naudojimui“, – aiškino V. Petrauskas.

Universalus klasikinis pašarinių žolių mišinys – Dotnuva 21. Tai 1996 m. sukurtas ir nuolat derlingesnėmis veislėmis tobulinamas mišinys, tinkamas vidutinio tipo dirvožemiams. „Šio mišinio pagrindas – baltieji ir raudonieji dobilai. Taip pat įdėta šiek tiek pievinės miglės, nes žolynas naudojamas ir ganyti, daugiametės svidrės – cukraus ir angliavandenių šaltinio. Baziniai mišinio ingredientai - ilgaamžiškumą užtikrinantys tikrieji eraičinai ir pašariniai motiejukai", - trumpai universalų pašarinių žolių sėklų specialistas.

Beje, Dotnuva 21 mišinys prieš ketverius metus buvo pasėtas ir pievoje, kurioje vyko lauko diena. Klaipėdos r. pieno ūkio savininkas Mindaugas Žąsytis juokavo, kad žolynas dar natūraliai pasipildė „lietuviška medvilne“ – kiaulpienėmis. Atsižvelgiant į našumą, ūkininkas pievas ir ganyklas, mat visi ūkio gyvuliai šiltuoju sezonu ganomi, atnaujina kas 5–7 metus.

„Gerai, kad Lietuvoje yra viena gera firma, kuri prekiauja viskuo, ko tik ūkiui reikia: nuo sėklų, iki žemės ūkio technikos ar fermų įrangos. Šaunus kolektyvas, gera techninio aptarnavimo bazė, operatyvus serviso paslaugų tiekimas. O tai ūkininkams svarbiausia, nes nėra technikos, kuri negenda“, – sakė nuo 2007 m. su bendrove „Dotnuva Baltic“ bendradarbiaujantis ūkininkas.

Mato pieno ūkio perspektyvą

Maždaug prieš tris dešimtmečius nuo 5 karvių ir 18 ha ūkį pradėję kurti Žąsyčiai šiuo metu melžia beveik 100 holšteinizuotų Lietuvos juodmargių, dar tiek pat augina prieauglio – visas ūkyje atvedamas telyčaites pasilieka bandai atnaujinti ir plėsti, dalį buliukų parduoda, dalį – augina mėsai.

Dirba ūkininkai apie 300 ha žemės. Didžiąją dalį naudmenų sudaro pievos ir ganyklos, sėja tik 25 ha kukurūzų, iš kurių gamina silosą, ir šiek tiek grūdinių kultūrų gyvuliams šerti. Iš žolynų Žąsyčiai ruošia šienainio ritinius. Per sezoną susuka apie 3 000 šienainio ir dar apie 500 šieno ritinių. Pasak Mindaugo, ši technologija, palyginti su šienainio gamyba tranšėjose, ūkiui yra patogesnė dėl kelių priežasčių, viena jų – ne vienoje vietoje esančios pievos.

„Tranšėją uždaryti reikia per tris dienas, tad tam reikia daug jėgos, technikos, o su ritiniais lengviau – vieną dieną gali sudoroti vieną, antrą dieną – kitą lauką. Be to, supresuotus ritinius nebūtina tą pačią dieną parvežti į ūkį“, – ritininės pašarų ruošimo technologijos privalumus vardija ūkininkas.

Klaipėdos r. ūkininkai Mindaugas ir Aušra Žąsyčiai vis dar plečia pieno ūkį, nes didžiulė jų atrama ne tik 3 darbuotojai, bet ir vaikai: sūnus Simonas ir dukra Monika, tik kol kas mažajam Gabrieliui dar ūkio reikalai nelabai rūpi

Planuoja Žąsyčiai melžiamų karvių bandą plėsti iki 140 karvių – tiek numatyta vietų 2017 m. rekonstruotoje fermoje, kuri aprūpinta nauja modernia įranga. Melžimo aikštelę, guoliavietes, kilimus, mėšlo šalinimo transporterius, net langų žaliuzes pieno ūkio savininkai įsigijo iš bendrovės „Dotnuva Baltic“. Naujausias pirkinys – 16 m3 talpos pašarų maišytuvas-dalytuvas Siloking, gerokai paspartinęs ir pagerinęs pašaro paruošimo ir išdalijimo darbus.

„Dėl mažų pieno supirkimo kainų teko dalyvauti ne vienoje akcijoje, dabar kainos šiek tiek stabilizavosi, nes yra pieno trūkumas, tad galima kentėti. Nepaisant to, matome pieno ūkio perspektyvą, nes maisto visada reikės, žmonės valgyti norės, kažin ar natūralius produktus sugebės pakeisti laboratorijose išgautas pienas ir mėsa. Tad šia mintimi ir vadovaujamės dirbdami, o optimizmas kaime ypač svarbus, nes kitaip nieko nepasieksi“, – įsitikinęs M. Žąsytis.

Pasak jo, didžiulį stimulą plėsti ūkį ir neprasti optimizmo suteikia šeima, taip pat 3 darbuotojai. Ypač ūkininkas džiaugiasi vyriausio sūnaus Simono, įstojusio mokytis veterinarijos į Vilniaus kolegiją, pagalba ir užsidegimu įsitraukti į ūkininkavimą. Nemažai ūkyje padeda ir abiturientė dukra Monika, kuri, esant reikalui, ir traktoriumi važiuoja, ir prie gyvulių nueina, ir karves pamelžia. Tik štai jaunėlis Gabrielius kol kas labiau prie kompiuterių nei prie ūkio darbų ar gyvulių linksta...

Užsakymas Nr. 10548

Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14 +NMA

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Į ką dažniausiai investuojate ūkio uždirbtą pelną?
Orai