Dimedium 22 05 01 Dimedium 22 05 01
Verslo informacija
Kuo skiriasi kviečių dryžligės ir lapų septoriozės plitimo ypatumai Lietuvoje

Žieminiai kviečiai Baltijos regione yra svarbiausia kultūra, kuri užima didžiausius auginamus plotus. Viena iš priežasčių, kodėl neišnaudojamas visas veislės potencialas ir užauginami mažesni derliai, nei tikimasi, yra ligos.

Gera žinia ta, kad ligų plitimą pasėlyje galime kontroliuoti. Kaip efektyviai tai padaryti, lemia pasirinkti sprendimai. Taigi, dėl to daug dėmesio yra skiriama būtent žieminių kviečių ligų tyrimams ir tinkamų apsaugos priemonių paieškoms.

Kompanija „Bayer“ nuo 2013 m. vykdo ligų monitoringą Lietuvos ir Latvijos GEP sertifikatus turinčiuose institutuose ir bandymų stotyse. 2013–2021 m. Lietuvoje ir Latvijoje buvo atlikti 186 bandymai žieminių kviečių pasėliuose.

Fungicidais nepurkštuose variantuose kelis kartus per sezoną buvo vertintas ligotas lapų plotas. Apskaitos atliktos ant penkių atskirų lapų. Nustatyta, kad dažniausiai pasitaikanti liga yra kviečių dryžligė, toliau eina lapų septoriozė.

Septoriozės paveiktas lapas

Miltligę ir rūdis taip pat gerai pažįsta mūsų regiono ūkininkai, tačiau miltligės plitimas dažnu atveju yra labiau siejamas su veislės jautrumu ar pertręšimu azoto trąšomis. Rūdys dėl klimato sąlygų pas mus paprastai didelių nuostolių neatneša.

Kviečių dryžligė ir lapų septoriozė

Išanalizavus monitoringo rezultatus nustatyta, kad dryžligė (1031 atvejis 186 bandymuose) yra beveik tris kartus dažniau pasitaikanti žieminių kviečių liga  nei septoriozė (388 atvejai 186 bandymuose). Tai galima paaiškinti ligų sukėlėjų biologija. Abi ligos plinta tvyrant panašiai temperatūrai, kai yra drėgmės, tačiau lantentinis periodas gerokai skiriasi.

Kad kviečių dryžligės požymiai išryškėtų ant lapų, po apsikrėtimo dažnu atveju pakanka vos kelių dienų. Tuo tarpu lapų septoriozės požymiai išryškėja per dvi savaites nuo užsikrėtimo, o dažnu atveju, jei temperatūra yra žemesnė nei optimali, šis laikotarpis pailgėja. Todėl naujai atsiradusius kviečių dryžligės požymius neapsaugotame pasėlyje pastebime gana anksti pavasarį, kol žieminiai kviečiai dar nespėja pradėti bamblėti.

Dryžligės ir septoriozės paveiktas lapas

Gana dažni atvejai, kad dryžligė, iki pradedant skleistis vėliaviniam lapui, jau būna pažeidusi apie 5 proc. lapų ploto. Iš apačios į viršų kylanti liga yra sunkiau suvaldoma, ir net stiprūs fungicidai, panaudoti vėliavinio lapo tarpsniu, dažnu atveju nebegali parodyti geriausio rezultato. Norint kuo ilgiau išsaugoti žalius viršutinius lapus, reikia pasirūpinti gera apatinių lapų apsauga ir taip užkirsti kelią ligai plisti nuo pat augimo sezono pradžios.

Pasitaiko, kad, populiarinant produktus, remiamasi Danijos mokslininkų gautais rezultatais. Žinoti, kas vyksta kaimynystėje yra labai naudinga, tačiau, išanalizavę 2013–2021 m. fungicidais neapdorotų žieminių kviečių ligų plitimo rezultatus, pastebėjome, kad Danijoje situacija skiriasi nuo Lietuvos laukų.

Per tą patį aštuonerių metų laikotarpį Danijoje kompanija „Bayer“ atliko 127 bandymus žieminiuose kviečiuose. Rezultatai parodė, kad Danijoje pagrindinė liga yra septoriozė (734 atvejai 127 bandymuose), tuo tarpu dryžligė aptinkama labai retai ir gana vėlai. Panašus dryžligės ir septoriozės plitimo santykis yra ir Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje.

Matydami, kad kviečių dryžligė yra dažniausia ir anksčiausiai pasirodanti liga mūsų pasėliuose, ūkininkams renkantis fungicidus rekomenduojame pagrindinį dėmesį atkreipti, kaip veiksmingai produktai saugo pirmiausia nuo dryžligės.

Apsauga nuo septoriozės ir kitų ligų taip pat svarbi, nes jei produktas veiksmingai veiks tik vieną ligos sukėlėją, tuomet kita liga apkrės sveiką lapo dalį – gamta tuščios vietos nepripažįsta. Geriausi yra tie produktai, kurie sudaryti iš kelių ir skirtingai veikiančių veikliųjų medžiagų. Tokie fungicidai ligų sukėlėjus naikina skirtingais būdais ir užkerta kelią atsparioms grybų populiacijoms vystytis.

Šaltiniai: Lietuvos žemdirbystės institutas, Latvia University of Lifescience and Technology ir „GEP unit, Bayer SIA“ 

Šaltiniai: „AgroLab“, Aarhus University, VKST ir „Bayer“ bandymai; 2013–2021 m. 

Užsakymo Nr. 10878
Gudinas - mobilioji apacia 21.03.14

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Taip pat šia tema skaitykite
Skaitomiausios naujienos
Verslo informacija
Apklausa
Ką manote apie rengiamą interpeliaciją žemės ūkio ministrui Kęstučiui Navickui?
Visos apklausos