Kaunas. Biologinė įvairovė dažnai siejama su gamtosauga, tačiau klimato kaitos akivaizdoje jos svarba ūkiui tampa aktuali ne tik ekologiniu, bet ir ekonominiu požiūriu. Tą atspindi ir žydinčių augalų juostos, kurios gali tapti veiksminga ūkininkavimo dalimi.

Apie žydinčių augalų juostų naudą ir tai, kaip jos gali prisidėti prie ūkio ekonominio tvarumo, pasakoja Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto Žolių selekcijos skyriaus mokslininkai dr. Eglė Norkevičienė ir dr. Vaclovas Stukonis.

Kaip biologinė įvairovė gali tapti ūkininkų sąjungininke kovojant su klimato kaita?

E. Norkevičienė. Biologinė įvairovė ūkyje suteikia daug naudos: gerina dirvožemio kokybę, padeda kontroliuoti kenkėjus natūraliais būdais, skatina apdulkinimą, užtikrina atsparumą klimato kaitai ir prisideda prie tvaraus derliaus. Tai leidžia ūkininkui dirbti išmintingai – ne prieš gamtą, o su ja.

Mokslas neretai tik po daugelio metų atranda, kad anksčiau nereikšmingais laikyti organizmai turi lemiamą įtaką ekosistemos pusiausvyrai. Taip kai kurios grybų rūšys pasirodė būtinos augalų šaknų mitybai.

V. Stukonis. Apie biologinės įvairovės naudą bendrąja prasme kalbėti nereikėtų. Ji tiesiog yra – norime to ar ne. Pavyzdžiui, vilkas gyvulių laikantiems ūkininkams dažniausiai yra žalingas, bet augalininkams ar sodininkams yra pageidautinas gyvūnas, nes išgaudo gana daug graužikų, mažina kanopinių žvėrių, kurie padaro nemažai žalos pasėliams, populiaciją. Taigi vienos biologinės įvairovės rūšys vieniems ūkiams yra labai naudingos, o  kitos – labiau „žalingos“.

Vienas iš būdų padidinti biologinę įvairovę ūkiuose – įrengti žydinčių augalų juostas. Koks jų vaidmuo? Kiek vietos reikėtų joms skirti, kad turėtų apčiuopiamą poveikį?

E. Norkevičienė. Dirbamuose laukuose šias juostas tikslingiausia įrengti šalia melioracijos griovių, lauko keliukų, kalvų viršūnėse, reljefo pažemėjimuose ir pan. Šiose vietose įrengus tokius žolynus, pavyktų išspręsti keletą problemų: padidėtų įvairių lygmenų vietinė biologinė įvairovė (augalų, dirvožemio bestuburių, vabzdžių, moliuskų, paukščių, smulkiųjų žinduolių ir kt.), pagerėtų dirvožemio struktūra ir sumažėtų erozija, su žemės ūkio augalų kenkėjais būtų kovojama natūraliais būdais, sumažėtų vandens tarša, pagražėtų kraštovaizdis, būtų skatinamas visuomenės kūrybiškumas ir lavinamas gamtinės estetikos suvokimas.

Daugiametės žydinčios juostos yra stabilesnės ir ilgaamžiškesnės nei vienmečiai mišiniai. Tikslinga tokius žolynus įsėti šalia kaimyninių laukų ar atskirų žemės savininkų laukų ribų. Geriausia, kad juostos būtų nepertraukiamos arba sujungtos koridoriais, kad tarpusavyje jungtų buveines. Toks jų išdėstymas ne tik padidintų kraštovaizdžio mozaikiškumą, bet ir formuotų gamtinį karkasą rūšių migracijoms, praturtintų biologinę įvairovę, sumažintų vėjo ir vandens eroziją dirbamuose laukuose.

Įvairūs mokslo šaltiniai ir kitų šalių praktika rodo, kad mažiausias žydinčių juostų plotis, galintis turėti teigiamą poveikį apdulkintojų populiacijoms, ypač vabzdžiams, yra 1–3 metrai. Optimalus plotis – 6–12 metrai, nes tokio pločio juostos suteikia daugiau buveinių įvairesnėms rūšims (ne tik vabzdžiams, bet ir paukščiams, smulkiems žinduoliams). Svarbu, kad žydinčios juostos sudarytų bent 5–10 proc. viso lauko ploto.

V. Stukonis. Žydinčių augalų juostos tikrai padidina biologinę įvairovę. Tai lemia ne tik pasėti augalai, bet ir jų privilioti kiti organizmai: vabzdžiai, paukščiai, kiek mažiau žinduoliai, moliuskai, grybai ir kt. Žydinčių augalų juostos ypač svarbios monokultūrų plotuose. Kiekviename atskirame ūkyje jų turėtų būti nevienodai. Labiausiai jų reikia prie griovių, laukų ribų, pavienių medžių ir akmenynų. Manau, jų turėtų būti ir prie sodybų.

Svarbiausia žydinčių augalų juostos nauda – jos yra augalų apdulkintojų buveinė, smulkiosios faunos mitybinė bazė. Žydinčias pievas galima panaudoti ir kaip ornamentinius vaistažolių išteklius. Jos kraštovaizdžiui suteikia gyvybės. Ypač svarbus jų vaidmuo saugant vandens telkinius nuo cheminės taršos ir pan.

Kokios dažniausios klaidos daromos įrengiant žydinčių augalų juostas? Ko ūkininkams reikėtų vengti?

E. Norkevičienė. Renkantis žolių rūšis prioritetą derėtų teikti kraštui būdingoms rūšims. Nereikėtų vadovautis principu „žydinti juosta dėl vaizdo“. Svarbus ne tik estetinis vaizdas, rūšių kompozicija, bet ir pasirinktų augalų kilmė. Tokiu būdu išvengiama svetimo genofondo taršos, mažėja svetimžemių augalų invazijų tikimybė, sudaromos palankesnės mitybinės sąlygos vietiniams vabzdžiams, kurie yra prisitaikę gyventi ir misti mūsų krašto augalais.

Labai svarbu laikytis šienavimo kalendoriaus, pavyzdžiui, vieną kartą sezono pabaigoje, arba taikyti pakopinį šienavimą, paliekant dalį žydinčių augalų visą sezoną, taip išsaugomos ant jų gyvenančios apdulkintojų lervos. Reikėtų leisti juostoms žydėti iki sėklų.

Dažnai skubame nesusimąstydami, kokią žalą gali sukelti mūsų veiksmai aplinkai ir gyvajam pasauliui. Tad ūkininkavimas su pagarba gamtai – tai brandžios atsakomybės išraiška. Kiekvienas mūsų sprendimas laukuose kartu yra ir sprendimas dėl ateities.

V. Stukonis. Apie konkrečias klaidas neturime informacijos, bet dažniausia galima klaida – parenkamos netinkamos augalų rūšys. Kiekviena vietovė yra unikali, tad ir kraštovaizdžio elementų apželdinimas turėtų būti parinktas individualiai. Dabar tai Lietuvoje padaryti labai sunku, nes nesukurta reikalinga bazė. Pageidaujamų augalų sėklos Lietuvoje nedauginamos, o pirkti viską iš užsienio įmonių yra labai brangu. Nusipirkti augalų sėklų mišiniai ne visada tinka Lietuvos klimato sąlygomis.

Kokie argumentai leidžia biologinės įvairovės išsaugojimą ūkiuose vertinti kaip investiciją, o ne kaip papildomas sąnaudas?

E. Norkevičienė. Kuriant daugiau ekosisteminių paslaugų ūkyje, mažinamos žemės ūkio produkcijos gamybos sąnaudos. Tai reiškia, kad didinamas derlingumas pritraukiant apdulkintojus, mažinamas cheminių priemonių poreikis, nes sudaromos natūralios buveinės naudingiems vabzdžiams ir kitiems natūraliems kenkėjų naikintojams.

Ekologinę ar biodinaminę kryptį pasirinkę ūkiai gali savo produkciją parduoti brangiau, nes vis daugiau vartotojų vertina tuos, kurie prisideda prie gamtos apsaugos. Daugelyje ES šalių, taip pat ir Lietuvoje, veikia agrarinės aplinkosaugos programos, kurios teikia paramą už biologinės įvairovės priemonių taikymą.

Biologinės įvairovės ir ekonomikos derinimas yra ne tik įmanomas – jis skatinamas ir gali būti pelningas. Vis dėlto reikia suprasti, kad ši nauda dažniausiai atsiskleidžia ilgalaikėje perspektyvoje. Tai reikalauja planavimo, tačiau suteikia dividendų: sveikesnę aplinką, tvaresnį žemės naudojimą ir geresnį įvaizdį.

Daugelis ūkininkų tikisi, kad taikant biologinės įvairovės principus nauda atsiras per vieną sezoną. Svarbu suprasti ir priimti tai kaip ilgalaikę investiciją, kurios grąža didėja laikui bėgant.

V. Stukonis. Dažniausiai biologinė įvairovė ne mažina, o didina pelną. Sėklininkystės ar daržininkystės ūkiuose žydinčiose juostose gyvenantys vabzdžiai apdulkina ir ūkininkų auginamus augalus, tad padidėja jų derlius. Iš žydinčių pievų augalų galima pasigaminti gero komposto, susirinkti vaistažolių, nusipinti verbų ir pan. Į visa tai reikėtų žiūrėti kūrybiškai. Nereikėtų keikti biologinės įvairovės, nes ir mes patys esame jos dalis – protingiausia Žemės rūšis.