Kaunas. Sąlygos žemės ūkio augalams žiemoti šiuo metu yra įprastos ir palankios, tačiau prognozuoti, kaip pasėliams seksis toliau, dar ankstoka, teigia LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vyr. mokslo darbuotoja Jūratė Ramanauskienė.

Pasak jos, reali situacija bus aiški tik pavasarį, kai bus galima realiai įvertinti, kaip augalai peržiemojo.

Vis dėlto žiemkenčiai 2026-uosius pasitiko geros būklės. Tam palankios buvo ir rudens sąlygos. „Kalbant bendrai, ruduo buvo palankus augalams vystytis, drėgmės pakako, jie sudygo, žiemkenčiai įsikrūmijo. Dabar juos dengiantis sniegas irgi yra tarsi apsauga nuo per didelio šalčio“, – pabrėžia mokslininkė.

Jos teigimu, vertinant dabartinę situaciją, žiemkenčiams didelių pavojų kol kas nematyti. Vis dėlto ji priduria, kad dar neaišku, kaip ateityje gamta viską surėdys.

Pasėliams palanku ir tai, kad atšalimas neužklupo staiga. „Dabartinis šaltukas nėra baisus, galbūt mes tik nuo jo atpratome. Jis atėjo palaipnsiui – nebuvo vieną dieną teigiama temperatūra, o kitą jau – neigiama, tarkime, –10 °C. Tad augalai spėjo priprasti, o sniego danga jiems dar palengvina dalią. Be to, augalai grūdintis po truputį pradeda jau rudenį“, – paaiškina J. Ramanauskienė.

Kai kuriuose Lietuvos rajonose, ypač vakariniuose, susiformavo didelės pusnys ir sniego yra gerokai daugiau nei kitur. Jam ištirpus, laukuose bus daugiau drėgmės. Ar tai gali sukelti problemų?

 „Priklausomai nuo įšalo storio, dirvožemio drėgnumui tai turi įtakos. Dabar sniego storis yra gana nemenkas, tad tikėtina, kad labai didelis įšalas nesusiformuos.

Pagal dabartinę situaciją galima tik spėlioti, kad pavasarinis sniego vanduo ilgai dirvos paviršiuje neužsilaikys ir pavyks išvengti pasėlių išmirkimų“, – paaiškina J. Ramanauskienė.

Tiesa, išlieka pavasarinio pelėsio plitimo rizika. Ji didėja tuomet, kai sniegas užkloja dar neįšalusį dirvožemį. „Sniego danga kenkia, kai drėgnai užsninga ant dar neįšalusios žemės.

Gruodžio pabaigoje šaltukas jau daug kur buvo šiek tiek pakandęs žemę, ji jau buvo šiek tiek sustingusi. Jeigu kai kur sniegas padengė dar ne visai įšalusį dirvožemį, gali padidėti pavasarinio pelėsio išplitimo rizika. Vis dėlto tikrąją situaciją matysime pavasarį“, – paaiškina mokslininkė.

O ši liga gali pridaryti išties daug žalos. Pašnekovė pasakoja, kad vienais metais jai teko matyti visą pavasarinio pelėsio sunaikintą žieminių kvietrugių lauką.

Ji taip pat priduria, kad tam, ar pavasarinis pelėsis pasireikš, įtakos turi ir augalų veislių atsparumas, sėjos norma ir jos laikas, sėjomaina, priešsėlis, sėklos kokybė, taip pat rudenį, prieš augalams ruošiantis žiemoti, vyravę orai ir pan. Vis dėlto didžiausią įtaką daro aplinkos sąlygos ir tai, ar jos palankios patogenui vystytis.

Kalbėdama apie galimą nepalankiausią scenarijų, specialistė pabrėžia, kad žiemkenčiams pavojingiausia būtų, jeigu prasidėtų staigus atšilimas ir jis tęstųsi ilgesnį laiką. Mat tokiu atveju augalai gali pradėti vegetuoti, o vėliau, staiga sugrįžus šalčiams be sniego dangos, – nušalti.

„Būna tokių atvejų, kai pavasarį atšąla ir iki –10 °C, tada augalai nukenčia – jie tiesiog nušala“, – teigia J. Ramanauskienė.

Taigi, žiemkenčiai 2026-uosius pasitiko geros būklės, dabar jiems žiemoti sąlygos yra įprastos ir palankios. Vis dėlto tik artėjant pavasariui bus aišku, kokia tikroji situacija.