Varšuva / Vilnius. Pastaruoju metu Lenkijoje ryškiai auga susidomėjimas mėšlu ir kitomis natūraliomis trąšomis, o pagrindinė to priežastis – gerokai pabrangusios mineralinės trąšos. Apie tai 2026 m. gegužę rašė Lenkijos žemės ūkio spauda, analizuodama mėšlo rinkos kainas ir paklausą.

Ūkininkai, baigiantis pavasarinei sėjai, jau pradeda kaupti mėšlo atsargas būsimiems žiemkenčių pasėliams, nes natūralios trąšos tampa ekonomiškai patrauklesne alternatyva brangiems mineraliniams produktams.

Poznanės gyvybės mokslų universiteto profesorius Tomasz Piechota aiškina, kad kuo aukštesnės mineralinių trąšų kainos, tuo aktyviau ūkininkai domisi mėšlu. Ypač išaugęs susidomėjimas vištų mėšlu, nes jame gausu azoto ir jis gali iš dalies pakeisti brangias azotines trąšas. Vis dėlto specialistai perspėja, kad paukščių mėšlą reikia naudoti atsargiai, nes dėl didelės amonio azoto koncentracijos jį lengva perdozuoti ir pažeisti augalus.

Pabrėžiama, kad mėšlo vertė šiandien vertinama ne tik pagal maisto medžiagas. Vis daugiau dėmesio skiriama organinei medžiagai ir dirvožemio būklei. Natūralios trąšos gerina dirvos struktūrą, humuso kiekį, drėgmės kaupimą ir biologinį aktyvumą – savybes, kurių mineralinės trąšos nesuteikia. Dėl to mėšlas daugeliui ūkių tampa nebe šalutiniu gyvulininkystės produktu, o strategiškai svarbia tręšimo priemone.

2026 m. gegužės pabaigoje Lenkijoje vidutinės palaido mėšlo kainos buvo tokios: galvijų mėšlas kainavo apie 60 zlotų už toną (~14 Eur/t), kiaulių ir paukščių – apie 70 zl/t (~16 Eur/t), arklių – apie 90 zl/t (~21 Eur/t).

Per vieną mėnesį dauguma kainų dar pakilo: galvijų ir paukščių mėšlas pabrango apie 5 zl/t, kiaulių – apie 10 zlotų už toną. Nors pokytis atrodo nedidelis, ūkininkams tai reikšminga, nes mėšlas naudojamas dešimtimis ar net šimtais tonų. Pavyzdžiui, 5 zlotų pabrangimas perkant 100 tonų reiškia apie 120 eurų papildomų išlaidų.

Tendencijos Lietuvoje

Panašios tendencijos vyrauja ir Lietuvoje. Viešų oficialių mėšlo kainų skelbimų nėra daug, nes prekyba dažnai vyksta tiesiogiai tarp ūkininkų. Vis dėlto pagal 2025–2026 m. skelbimus galima matyti, kad palaido mėšlo kainos Lietuvoje yra panašios kaip Lenkijoje: galvijų mėšlas kainuoja apie 10–20 Eur/t, arklių – apie 15–30 Eur/t, vištų – apie 20–40 Eur/t.

Galutinę kainą stipriai lemia transportavimo atstumas, drėgnumas, perpuvimo lygis ir tai, ar įskaičiuotas pristatymas. Dažnai pats mėšlas nėra brangus, tačiau daug kainuoja logistika.

Vis dėlto ne visi mėšlo pardavėjai jaučia augančią paklausą. Kauno regione ketverių metų senumo kompostuotą galvijų ir arklių mėšlą parduodantys prekybininkai sako, kad nors kaina beveik nesikeičia jau ne vienus metus, pirkėjų mažėja. Už kubinį metrą kompostuoto mėšlo jie šiuo metu prašo apie 40 eurų.

„Kaina nepasikeitusi gal kokius penkerius metus, tačiau pirkimai sumažėję, žmonės mažiau perka. Anksčiau daugiau pirkdavo vyresnio amžiaus žmonės savo daržams, dabar karta keičiasi – jaunimas labiau puoselėja pievas nei daržus“, – pasakoja pardavėjai.

Jų teigimu, nors savikaina didėja, kainų kelti neleidžia mažėjanti paklausa. Mėšlas daugiausia superkamas iš žirgynų ir kompostuojamas prieš pardavimą.

Organinės trąšos modernėja

Tuo metu dalis ūkininkų organines trąšas bando pritaikyti modernesniam ir patogesniam naudojimui. Leliūnuose (Utenos r.) ekologinį mėsinės galvijininkystės ūkį puoselėjantis Mindaugas Kinderis iš gyvulių mėšlo gamina granules. Pasinaudojęs ES parama, ūkininkas įsigijo kompostavimo ir granuliavimo įrangą ir šiuo metu granules naudoja savo pievoms bei ganykloms tręšti.

Pasak jo, susidomėjimas organinėmis trąšomis didėja kartu su mineralinių trąšų kainomis.

„Niekada pats nenaudojau mineralinių trąšų, tačiau, manau, organinės daug geriau dirvožemiui. Stipriai išaugusios mineralinių trąšų kainos turėtų dar labiau padidinti susidomėjimą organinėmis trąšomis“, – sako M. Kinderis.

Ūkininkas atkreipia dėmesį, kad tradicinį mėšlą naudoti sudėtingiau nei mineralines trąšas – reikia daugiau technikos, darbo ir tikslaus laiko parinkimo. Be to, netinkamai naudojant dalis azoto prarandama.

„Jei mėšlo neužari per kelias valandas po paskleidimo, dalis azoto tiesiog išgaruoja. Granuliavimas naudojimą supaprastina – azotas tampa lėčiau veikiančios formos ir taip greitai neprarandamas“, – aiškina jis.

Vis dėlto ūkininkas pabrėžia, kad organinių trąšų pasiūlą Lietuvoje riboja mažėjantis gyvulių skaičius. Jo teigimu, net ir augant susidomėjimui, didelio mėšlo pertekliaus rinkoje nėra.

Be palaido mėšlo, Lietuvoje vis plačiau naudojamas granuliuotas mėšlas, paprastai skirtas sodams, daržams bei mažesniems ūkiams. Tokių produktų kainos gerokai didesnės – nuo maždaug 250 iki 750 eurų už toną. Taip yra todėl, kad granuliuotas mėšlas džiovinamas, termiškai apdorojamas, presuojamas ir fasuojamas. Nors jis daug brangesnis, jo reikia gerokai mažesnių normų.