Kaunas / Pasvalys / Kelmė. Šis ruduo prasidėjo sausais orais, tad ūkininkai skubėjo išnaudoti drėgmės likučius dirvoje ir ankstino žieminių kviečių sėją.

Vėliau atėję lietingi periodai žemės paviršių neblogai sudrėkino, tačiau gilesniuose sluoksniuose iki šiol jaučiamas drėgmės trūkumas.

Kauno rajono ūkininkas Juozas Staliūnas žieminiams kviečiams šiemet skyrė 200 ha. „Kai sėjome kviečius, buvo baimės, gal gali dėl sausros nedygti. Bet netrukus pasėliai gavo lietaus ir sudygo gerai“, – sako ūkininkas.

Pasak J. Staliūno, dabar pasėliai atrodo neblogai, tik neramina tai šen, tai ten nugeltę ploteliai.

„Toks vaizdas, kad tose vietose kviečiai užmirko. Atrodytų paradoksas – drėgmės pertekliaus giluminiuose sluoksniuose tikrai nėra, tačiau paviršiuje laikosi nesusigėręs vanduo, telkšo balutės. Matyt, melioracija neveikia taip, kaip norėtųsi“, – svarsto ūkininkas.

Planuoja pasėliuose naikinti piktžoles

Dabar jo planuose – nupurkšti žiemkenčių pasėlius nuo piktžolių. Kadangi kviečiai sėti palyginti anksti, rugsėjo pradžioje, tai pasėlyje spėjo pridygti nemažai piktžolių, kurias būtina naikinti herbicidais.

„Jei tikėtume orų prognozėmis, tai šiemet numatomas pats šilčiausias koks bebuvo lapkritis. Tai reiškia, piktžolių nesunaikinus laiku, jos peraugs, ir dėl to bus bėdų. Blogai ir tai, kad augdamos piktžolės sunaudos daug maisto medžiagų, o javams jų gali pritrūkti“, – sako J. Staliūnas.

Pasak jo, viena didžiausių problemų, trikdančių žemdirbio darbą, – patikimų prognozių nebuvimas. Tikslios orų prognozės – vienas svarbiausių įrankių, leidžiančių tiksliai planuotis darbus augalininkystės ūkiuose. J.Staliūno teigimu, jis nuolat seka net kelis tinklalapius, kur skelbiamos orų prognozės, bet neretai juose pateikiama prieštaringa informacija, kuri galutinai sujaukia protą.

„Mikaldos pranašystės turbūt tikslesnės būdavo, negu dabartinės orų prognozės, kurios sudaromos pasitelkus pačią moderniausią įrangą. Nereikia mums tų gražių orų pranešėjų – reikia tikslių orų prognozių, nes tai esminis dalykas planuojant darbus augalininkystės ūkiuose“, – sako Juozas Staliūnas

„Prieš kurį laiką pranašavo, kad orai atvės ir subjurs. Puolėme kasti cukrinius runkelius, kad galėtume įvykdyti įsipareigojimus pristatyti juos laiku į fabriką Kėdainiuose. Dabar staiga prognozės jau pasikeitė – pranašaujama, kad tęsis geri ir šilti orai. Tai reiškia, kad runkeliai galėjo sėkmingai augti ir skubėti jų nukasti tikrai nevertėjo“, – paskubėjęs gailisi J. Staliūnas.

Paprastai runkelius kasti ūkininkas pradėdavo rugsėjo 15–19 d., o šiemet, dėl fabriko modernizavimo darbų, šakniavaisių perdirbimo sezonas pasislinko tolyn į rudenį ir pirmieji runkeliai J. Staliūno ūkyje buvo nuimti praėjusį šeštadienį, spalio 19 dieną. Paskutinius runkelius pagal planą jis turi pristatyti į fabriką sausio pabaigoje.

„Tad jei norite sužinoti, koks buvo šis runkelių auginimo sezonas, skambinkite man vasario 1 dieną“, – nuo išankstinių komentarų susilaiko J. Staliūnas.

Jei lepina gamta, tai smaugia valdžia

Pasvalio rajono ūkininkas Vilhelminas Janušonis džiaugiasi gražiai žaliuojančiais žieminių kviečių pasėliais, kurie šiemet jo ūkyje užima 150 ha plotą.

„Mūsų rajone buvo žemdirbių, kurie kviečius sėjo rugpjūčio 25 dieną, tai tada dirvos buvo dar sausokos. Aš išlaukiau optimalių agronominių terminų – sėją pradėjau rugsėjo 3–4 dienomis, tai bėdų dėl sausros jau nebuvo. Kaip tik laiku lietus palynojo, kviečiai sudygo gerai. Šiaip rudenį niekada nėra tokios baimės dėl dirvų sausumo kaip pavasarį“, – sako V. Janušonis.

Jis priduria, kad kasmet stengiasi pasėti žieminius kviečius optimaliu terminu – rugsėjo 5–20 dienų laikotarpiu, bet ne visada tai pavyksta dėl per šlapių dirvų: pernelyg įmirkusiuose Pasvalio moliuose sėjos darbų geriau nepradėti, kur kas apdairiau yra išlaukti geresnių sąlygų.

Žieminių rapsų V. Janušonis nesėja jau daugiau negu dešimt metų – nuo tada, kai 2005/2006 metų žiema pražudė absoliučiai visus rapsų pasėlius. „Per dideli nuostoliai buvo, kad vėl rizikuočiau“, – tarsteli ūkininkas.

„Gamta šį rudenį mums palanki, svarbu, kad valdžia netrukdytų dirbti“, – sako Pasvalio rajono ūkininkas Vilhelminas Janušonis

V. Janušonis sako, kad nors šio rudens orai žemdirbiams palankūs, bet širdyje jam neramu dėl valdžios sprendimo didinti pelno mokestį.

„Pamatė, kad kaimas truputį atsitiesė, ir jau ruošiasi smaugti. Visai kaip prie Lenino – juk lengviausia atimti iš prakutusių mužikų. Nevertina, kad mes remiame bendruomenių veiklą, geranoriškai prisidedame prie kelių būklės gerinimo – greideriuojame, valome sniegą ir t. t.

Agroverslo liūtai ir paprasti žemdirbiai suplakti į vieną. Bijome su geresniu automobiliu važiuoti ar kostiumą apsirengti, kad nesukeltume visuomenės pasipiktinimo. Mano a. a. senelis sakydavo: „Prie septynių santvarkų gyvenau – nė viena nieko nedavė. Ką užsidirbau, tą ir turėjau. Tai – tikra tiesa“, – nuoskaudą išliejo V. Janušonis.

Pernykštis ruduo žieminių augalų pasėliams augti buvo labai palankus, o šis truputį prastesnis dėl drėgmės stygiaus, todėl daug kur augalai atrodo šiek tiek silpnesni, negu buvo pernai

Apie tarpinius pasėlius ir šalnų poveikį

Kai kurie ūkininkai sako pastebėję, kad žieminiai kviečiai šiemet prasčiau dygo pasėti po garstyčių, augintų kaip tarpiniai pasėliai. Šiemet tarpiniuose pasėliuose augintos garstyčios išaugino itin didelę žaliąja masę, spėjo sužydėti, o kai kur ir ankštaros jau pradėjo formuotis.

Žemdirbiai teigė girdėję, kad Prancūzijoje žemdirbiai jau vengia tarpiniams pasėliams rinktis garstyčias būtent dėl to, kad išaugindami didelę masę, šie augalai iš dirvos pasiima daug drėgmės ir tada jos pritrūksta po jų pasėtiems kviečiams.

LŽŪKT Kelmės biuro augalininkystės konsultantas Juozas Zaturskas svarsto, kad vargu ar tokie nuogąstavimai turi realų pagrindą.

„Visų pirma, mums nereikėtų sekti prancūzų taikomomis technologijomis, nes ši šalis yra gerokai piečiau ir joje tikrai būna sausiau, – sako J. Zaturskas. – Be to, šis auginimo sezonas buvo toks sausas, kad net ir po daugiamečių žolių kviečiai dygo sunkiai. Vadinasi, nebūtinai dėl prasto dygimo galima kaltinti garstyčias“, – aiškina konsultantas.

LŽŪKT Kelmės biuro augalininkystės konsultantas Juozas Zaturskas sako, kad optimaliu laiku pasėti žieminių kviečių pasėliai šiuo metu jau yra pasiekę krūmijimosi tarpsnį

Konsultantas sako, kad Kelmės rajone dauguma žieminių kviečių jau pradėję krūmytis ir pasėliai atrodo tikrai neblogai. Tik pavieniai vėlyvos sėjos pasėliai yra silpnesnio išsivystymo – juose dauguma augalų turi tik po 3 lapelius.

Įmonės „Žemdirbių konsultacijos“ direktorius Ernestas Petrauskas, apibendrindamas teigia, kad pernykštis ruduo žieminių augalų pasėliams augti buvo labai palankus, o šis truputį prastesnis dėl drėgmės stygiaus, todėl daug kur augalai atrodo šiek tiek silpnesni, negu buvo pernai.

„Galima spėti, kad kartosis pernai metų scenarijus – žiema prasidės tik per Kalėdas. Blogiausia būtų, jei pradėtų smarkiai šalti be sniego dangos ir susidarytų gilus įšalas – tada pavasarį kyla pavojus sutrūkinėti augalų šaknims. Neretai taip ir būna – rapsai gerai peržiemoja, bet neatlaiko permainingų pavasario pradžios orų“, – sako E. Petrauskas.

Jo požiūriu, labai gerai, kad šį rudenį jau buvo vienas šalnų etapas – tai sudaro sąlygas augalams grūdintis. Kiekvienas šaltukas skatina cukrų kaupimąsi augaluose, o tai gerina žiemojimą. „Kol kas šalnų buvo per mažai, galėtų iki žiemos dar keli šalčių etapai būti, tai būtų tik į naudą – augalai pasitiktų žiemą tinkamai pasirengę“, – sako E. Petrauskas.

Ryškus šio sezono bruožas – drėgmės trūkumas. Dirvos drėgmė 10–30 cm gylyje ir dabar daugelyje rajonų nesiekia 25 proc., nors paprastai rudenį būdavo 35 proc. drėgnumas. Ypač sausa šalies dalyje nuo Kauno į Šiaurės Rytų pusę, ten ir vasarą pritrūko lietaus, o štai daugelyje vakarinių rajonų papildomai palijo 1-2 kartus, ir tai buvo tiesiog išganinga, pasėliai galėjo atsigauti.

Sausra ypač kirto tiems laukams, kur nesureguliuotas pH, kur trūko fosforo ir kalio, kur lengvas žvyringas podirvis – ten pasėliai faktiškai mirė viduryje auginimo sezono. Situaciją pablogino ir tai, kad per retuose pasėliuose saulės spinduliai kone dvigubai daugiau įkaitina žemę palyginti su pasėliais, kur augalų žalioji masė užstoja žemės paviršių nuo tiesioginių saulės spindulių.

„Kalbant apie šį rudenį dar laukiančius darbus javų pasėliuose, patarčiau susinaikinti piktžoles, nes rudenį tai padaryti daug lengviau ir paprasčiau negu pavasarį“, – pataria E. Petrauskas.

Rapsuose jau daugelis du kartus naudojo augimo reguliatorius, o ar reikia stabdyti žieminių kviečių augimą?

„Vakaruose įprasta praktika naudoti augimo reguliatorius žieminiuose kviečiuose rudenį. Jei būtų įmanoma tiksliai nuspėti orus ir žinotume, kad dar mėnesį laikysis šiluma, o visi kviečiai pasėlyje jau būtų pasiekę krūmijimosi tarpsnį, tai gal ir vertėtų naudoti augimo reguliatorius. Bet jei išpurkšime reguliatorių ir po trijų dienų dėl atvėsusių orų vegetacija sustos, tai iš tokio purškimo nebus jokios naudos. Kadangi orų niekas negali tiksliai nuspėti, tai ir nuo konkrečių rekomendacijų susilaikysiu“, – sako E. Petrauskas.

MŪ inf.