Žemdirbio sėkmė – tarsi loterija
2019-01-02
„Gerų, derlingų ir sveikatingų visiems Naujųjų metų“, – linki Pakruojo rajono ūkininkas Gediminas Ališauskas

Pakruojis. Gediminas Ališauskas jau tris dešimtmečius ūkininkauja pačiame Pakruojo rajono pakraštyje, savo senelių žemėje Striukų kaime. Ką tik pasibaigę 2018-ieji ūkininkui nebuvo nei labai geri, nei labai prasti – žemdirbio žodžiais, vidutiniai.

„Nuo pat pavasario trūko lietaus. Sausra rapsų derlių nukirpo per pusę, kviečių – kokiais 20–25 proc. pamažino“, – netektis skaičiuoja ūkininkas. Žieminių rapsų ūkyje prikulta vidutiniškai apie 2 t/ha, kviečių – šiek tiek per 5 t/ha. Gerais metais žieminių rapsų pavykdavo prikulti po 5 t/ha.

Paguoda po prastoko sezono buvo labai sklandi rudeninė sėja, kuri ėjo tarsi iš pypkės – 700 ha plotą žieminiais kviečiais ir rapsais suspėta užsėti netgi keliomis dienomis anksčiau negu buvo planuota. 150 ha palikta vasariniams augalams. Žalinimo užskaitai pernai Gediminas laikė juodąjį pūdymą, o 2019-aisiais metais planuoja sėti baltąsias garstyčias. Tai ir žemę atgaivinantys, ir jos fitosanitarinę būklę gerinantys augalai.

Vaderstad 12 05

Iš viso G. Ališauskas dirba 850 ha. Nuosavos žemės dalis kol kas dar nesiekia 50 proc. 2018-aisiais ūkininkas savo nuosavybės dalį papildė tik 7 ha – įsigijo iki tol daug metų dirbtą nuomojamos žemės plotą.

Išankstinės sutartys leidžia ir išlošti, ir pralošti

Visas 2018-ųjų derlius jau seniai parduotas, tik fiziškai dar tebėra ūkyje – nemaža dalis saugoma grūdų saugykloje. Kaip ir kasmet, taip ir pernai ūkininkas didžiąją derliaus dalį pardavė pagal išankstines sutartis. Kadangi kulta mažiau, negu planuota, tai taip išėjo, kad faktiškai visas derlius buvo parduotas iš anksto. Šiek tiek pralošta dėl kainos, bet, pasak ūkininko, dėl to labai nervintis neverta – čia juk loterija. Išloši – puiku, praloši – nieko nepadarysi, su šiokiais tokiais pralaimėjimais žemdirbiui tenka susitaikyti vos ne kasmet.

Technikos parkas sukomplektuotas, tačiau kasmet daugiau ar mažiau investuojama į naujus padargus. Štai ir pernai ūkininkas įsigijo germinatorių, kultivatorių ir akėčias. „Kultivatorių pirkau mažąjį, 4 m darbinio pločio, toks man reikalingas laukų pakraščiams, žemei aplink stulpus gražiai apdirbti“, – paaiškina žemdirbys. Akėčių Einböck efektyvumu jau spėjo įsitikinti praėjusį pavasarį: atsinaujinus vegetacijai akėjo žieminius kviečius. Akėjimas ne tik sunaikina išdygusias ir bedygstančias piktžoles, bet ir stabdo drėgmės išgaravimą iš dirvožemio. „Labai sveika akėčiomis „pakutenti“ pasėlius“, – patikina ūkininkas.

Ūkyje jau sukurta visa reikalinga infrastruktūra, stovi 2008 m. vasarą pastatyta 3 000 t talpos suomiška „Mepu“ grūdų saugykla, su visa reikalinga įranga: valomosiomis, džiovykla, svarstyklėmis. Kiekvienas iš šešių po 500 kubinių metrų talpos bokštų užpildomi ir iškraunami visiškai automatizuotai – visiems darbams koordinuoti čia pakanka vieno žmogaus. O iš viso ūkyje nuolat dirba 10 darbuotojų – patikimi žmonės, savo srities profesionalai, nesikeičia jau daug metų ir tuo ūkio šeimininkas labai didžiuojasi.

Erdvioje sodyboje – trijų kartų pėdsakai

Erdvioje Gedimino sodyboje yra ne tik modernių statinių, bet ir ne vieną dešimtį metų skaičiuojančių pastatų – gerokai apgriuvęs dar senelio statytas tvartas su aiškiai matoma data –1929 m., greta 1933 m. statytas rūsys, už jo – 1936 m. kiaulidė. Iš tremties Sibire (ten gimęs ir Gediminas) 1960 m. grįžę tėvai iš molio nusidrėbė trobą, kur visa šeima gyveno.

Neblogai išsilaikiusiame 1940 m. statytame kluone Gediminas įrengė muziejų, kurio viena dalis skirta karo temai, o antra – ūkininko gyvenimui. Pastarojoje saugoma sena rankomis stumdoma žolių sėjamoji, paprastos konstrukcijos, bet labai patogus įnagis batams nusiauti, gausi pasagų kolekcija. Čia prisiglaudė ir mamos iš Sibiro parsivežta spintelė, kaimynės audimo staklės, rankinė mėsos kapoklė, mediniai lagaminai, su kuriais vyrus išleisdavo į armiją; smetoniški iš vieno medžio gabalo išlenkti vežimo ratai, rankinis gateris medienai pjauti, naščiai, įnagis šienui pešti ir daugybė kitų daiktų.

Kieme galima apžiūrėti ir ne tokius senus žemės dirbimo padargus, tačiau jie šiuolaikinės modernios technikos kontekste atrodo tarsi iš akmens amžiaus. Ūkininkavimo pradžioje Gediminas iš tikrųjų pats dirbo su arkliu tempiamu griebtuvu, arė arklu, o ir vikšrinis traktorius – tiksliai toks, su kuriuo teko važiuoti atliekant praktiką.

Akmenyse slypi ir grožis, ir tvirtybė

Ūkininkas Gediminas Ališauskas garsėja ne tik kaip moderniai dirbantis ir gerus derlius sugebantis išauginti žemdirbys, bet ir kaip didelis lauko akmenų mylėtojas, kuriantis iš riedulių didybe užburiantį pasaulį.

Kuriuos metus tiksliai būtų galima laikyti akmenyno kūrimo pradžia, sodybos šeimininkas jau neatsimena. Akmenų šiose žemėse niekada netrūko. Iki šiol Gediminas stebisi, kad lygioje vietoje, daug metų dirbamame lauke po žiemos ima ir išdygsta milžiniško dydžio kelias tonas sveriantis riedulys. „Tai kaip tokį paliksi lauke? Tenka tempti į pakraštį, o jei jau pajudini iš vietos, tai ne taip sunku ir iki sodybos nugabenti“, – sako Gediminas.

Sodybos viduryje iš akmenų sukomponuota įspūdingo dydžio mandala, skirta gerajai energijai pritraukti. Dėliojant mandalą kruopščiai laikytasi visų sudėtingų matematinių skaičiavimų, kad ji nuolat pasikrautų teigiama energija.

Riedulių erdvioje sodyboje tiek, kad suskaičiuoti jau nebeįmanoma. Gediminas to ir nedaro – jam svarbiausia būsena, apimanti akmenų apsuptyje. Tvirtybės, ramybės ir pastovumo – šiandieniniame pasaulyje taip pasigendamų vertybių. „Gerų, derlingų ir sveikatingų visiems Naujųjų metų“, – linki Pakruojo r. ūkininkas Gediminas Ališauskas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate žemdirbių protesto akcijas (kryžių statymo, traktorių važiavimo ir kt.)?
Orai