Lietuvoje vynuogininkystė ir vyno gaminimas dar nėra labai stipriai išplėtotas, tačiau užsiimančiųjų  šia veikla jau yra tikrai nemažai. Šią kryptį skatina ir Europos Sąjunga (ES), siūlydama naudotis investicine parama.

Iki liepos 2 d. vyninių veislių vynuogių augintojai ir iš šių vynuogių vyną gaminančios įmonės kviečiamos teikti paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. Strateginio plano sektorinę intervencinę priemonę „Investicijos į vyno sektorių“.

„Intervencinė priemonė „Investicijos į vyno sektorių“ siekia sukurti aukštą pridėtinę vertę vyno sektoriuje, nes skatinama tvari, konkurencinga ir inovatyvi gamyba. Priemonė padeda vynuogių augintojams ir verslams vystytis, o kartu prisideda prie kaimo plėtros ir aplinkosaugos tikslų įgyvendinimo. Sukuriamos sąlygos modernizuoti vyno gamybos procesus, įsigyti naują įrangą, plėtoti perdirbimo infrastruktūrą.

Lietuvoje auginama žaliava (vynuogės) perdirbama į aukštesnės vertės produktus (vyną), taip išlaikant daugiau vertės šalies viduje, o moderni ir konkurencinga vyno gamyba gali atverti naujas rinkas užsienyje.

Taip pat atsiranda galimybės sukurti naujas darbo vietas kaimo vietovėse, paskatinti turizmą ir regionų plėtrą. Skatinama investuoti į efektyvesnius resursus, taip mažinant poveikį aplinkai. Vynuogynai, kaip daugiamečiai želdiniai, prisideda prie dirvožemio apsaugos ir biologinės įvairovės palaikymo“, – sako Žemės ūkio ministerijos Maisto pramonės ir kokybės skyriaus vyriausioji specialistė Agnė Digaitienė.

Lietuvos nacionalinės vyndarių asociacijos prezidentas Kėdainių r. auginantis vynuoges Ernestas Aušvicas apgailestauja, kad kol kas vyndariai dar vangiai naudojasi šia parama.

„Pernai organizavome seminarą plačiau aptarti šią intervencinę priemonę. Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovai asociacijos nariams pristatė paramą, smulkiau paaiškino įvairius niuansus. Tad Asociacijos nariai tinkamai informuoti. Nors parama nėra didelė, bet galima įsigyti presą ar geresnį traiškytuvą, etikečių klijavimo aparatą ar pan.“, – komentuoja E. Aušvicas, ateityje neatmetantis galimybės ir pats pasinaudoti šia parama.

Parama padėjo įsigyti etikečių klijavimo įrangą

Tarp Priekulės ir Drevernos Klaipėdos r. įsikūrusios vyno daryklos savininkas Vytautas Dabašinskas pernai pasinaudojo priemonės „Investicijos į vyno sektorių“ parama.

Jis jau devynerius metus gaminą vyną pagal seną, paveldėtą iš senelių receptą. V. Dabašinskas turi Tautinio paveldo sertifikatą, asortimente – septynių aromatų tradiciniai vynai: agrastų, juodųjų serbentų, raudonųjų uogų, aviečių, rožinis vaisių, šermukšnių ir svarainių. Vyras dalyvauja ir čempionatuose, jo vynas, žymimas „Memelio vyno“ etikete Lietuvos ir Baltijos šalių vyno čempionatuose pelnė prizinės vietas.

Seniai svajojęs gaminti ir vynuogių vyną, vyninės savininkas įveisė, pasak jo, eksperimentinį vynuogyną, kad galėtų atsirinkti tinkamiausias vyninių veislių vynuoges. V. Dabašinskas džiaugiasi, kad ryžosi teikti paraišką.

„Mums reikėjo etikečių klijavimo įrangos. Tiesa, ji kainavo brangiai – 30 tūkst. eurų, pagal priemonę gausime apie 10 tūkst. eurų. Popieriniai reikalai užima nemažai laiko, bet NMA darbuotojai labai geranoriškai padeda ir pataria, – apie dalyvavimą projekte kalba V. Dabašinskas. – Gal būtume patys dar atidėlioję, bet pamatėme paramos projektą ir nutarėme, kad reikia dabar.“

Lietuvoje vyno sektorius dar tik formuojasi

Žemės ūkio ministerijos vyriausioji specialistė A. Digaitienė realiai žiūri į mūsų vynuogininkų ir vyndarių potencialą, įvardija, kad Lietuvoje nėra gilių vyno vartojimo tradicijų kaip kai kuriose kitose šalyse, taip pat naujiems gamintojams gali būti sunku įsitvirtinti tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose.

„Įgyvendinat šią priemonę rizikų gali atsirasti kaip ir bet kurioje kitoje priemonėje žemės ūkyje, pvz., dėl nepalankių klimato sąlygų derlius gali būti neprognozuojamas. Taip pat įtakos gali turėti faktas, kad Lietuvoje vyno sektorius dar tik formuojasi, todėl trūksta patyrusių specialistų, technologų, rinkodaros ekspertų, kaimo vietovėse ūkininkai gali turėti gerų žemės ūkio žinių, bet stokoti verslo ar eksporto patirties“, – sako ŽŪM specialistė.

Vis dėlto ji tiki, kad ši žemės ūkio šaka gali sėkmingai vystytis, o prie to prisidės ir parama. Be to, priemonė atitinka bendrosios žemės ūkio politikos principus, kaip ir kitose Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų Strateginio plano priemonėse skatinamas tvarumas. Siūloma investuoti į modernią, energiją taupančią ir mažesnį poveikį aplinkai darančią įrangą, tvariai tvarkyti vynuogynus, optimizuoti gamybos procesus.

Kas gali pretenduoti į paramą?

Paramos dydis skaičiuojamas atsižvelgiant į tinkamas finansuoti projekto išlaidas, didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 10 tūkst. eurų.

Didžiausias paramos intensyvumas – 40 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų sostinės regione ir 50 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione.

Pagal sektorinę intervencinę priemonę remiamos šios veiklos:

• vyninių vynuogių veislių pirminė gamyba (investicijos, reikalingos vynuogių auginimui, derliaus nuėmimui, saugojimui ir tvarkymui (iš esmės nekeičiant produkto savybių);
• vyno gamyba (investicijos, reikalingos vynuogių perdirbimui ir vyno gamybos infrastruktūrai).

Dėl paramos kviečiami kreiptis vyninių vynuogių veislių augintojai, vyno gamintojai arba šių abiejų kategorijų atstovai.

Paraiška gali būti teikiama kartu su partneriu (-iais), kuris (-ie) užsiima ar planuoja užsiimti vyninių vynuogių veislių pirminės gamybos ir (ar) vyno gamybos iš Lietuvoje išaugintų vyninių vynuogių veislių veikla, dalyvaus įgyvendinant ir (ar) finansuojant projektą ir atitiks bendrąsias tinkamumo sąlygas, reikalavimus bei tinkamumo kriterijus, nurodytus priemonės įgyvendinimo taisyklėse.

Su partneriu iki paraiškos pateikimo turi būti pasirašyta jungtinės veiklos sutartis, sudaryta laikantis pagrindinių geros partnerystės principų. Sutartį būtina pateikti kartu su paraiška.

Remiamos skirtingos investicijos. Viena kryptis – pastatų ar priestatų statyba, rekonstravimas, kapitalinis remontas, modernizavimas siekiant tai pritaikyti vynuogių pirminei gamybai ir vyno gamybai.

Kita kryptis – vyno gamybai reikalingos investicijos, pavyzdžiui, vynuogių perdirbimo ar vyno išpilstymo į butelius ir ženklinimo įrenginiai ir mechanizmai.