Vaistažolių auginimas - niša šeimos ūkiams
2012-09-06

Kaunas, rugsėjo 6 d. Vaistinių augalų auginimas galėtų būti ta niša, kurioje savo veiklą plėtotų smulkūs šeimos ūkiai. Nors Lietuvoje yra puikios sąlygos daugeliui vaistinių augalų auginti, tačiau didžioji dalis vaistažolių produkcijos yra importuojama: iš kasmet mūsų šalyje perdirbamos beveik 900 tonų vaistinės augalinės žaliavos 65 proc. įvežama iš kitų šalių.

„Stulbinantys skaičiai, rodantys, kokiais kiekiais į Lietuvą įvežama vaistinių ir prieskoninių augalų, rodo, kad mes neišnaudojame savo galimybių. Turime visas sąlygas vaistažolininkystei plėtoti - tinkamą dirvožemį, klimatą, neužterštą aplinką", - sako Aleksandro Stulginskio universiteto, VDU Kauno botanikos sodo, Slėnio „Nemunas" bei Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vykdomo bendro projekto vadovas prof. Algirdas Raila.

Dojus agro 19 09 10

Lietuvos šeimos ūkių sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis

Lietuvos šeimos ūkių sąjungos pirmininkas Vidas Juodsnukis priminė, kad Lietuvoje yra tik apie 2 proc. labai stambių ūkių, o likusieji - smulkūs, kurių priskaičiuojama per 100 tūkstančių. „Dar ne visi smulkūs ūkiai yra atradę savo nišas. Galbūt tokio pobūdžio renginiai padės jiems susiorientuoti", - viliasi V. Juodsnukis, atkreipdamas žemdirbių dėmesį į tai, kad 2014-2020 m. laikotarpiu ES parama kaip tik ir bus orientuota į alternatyvias veiklas, į žemės ūkio produkcijos perdirbimą.

Kaip pasirinkti, kokias vaistažoles auginti

Prieš nusprendžiant, kokias vaistažoles galima būti auginti ūkyje, reikėtų pasitarti su specialistais. Pirmiausia, vaistiniai augalai turi būti adaptuoti mūsų klimato sąlygomis. Mokslininkai įspėja, kad perkant vaistinių augalų sėklas iš pietinių šalių, galima patirti didžiulių nuostolių, nes augalai gali neištverti mūsų žiemų. „Štai kad ir toks pavyzdys - vaistinis šalavijas Kauno botanikos sode auginamas ir tiriamas nuo 1927 m., tačiau kai pasitaiko šalta ir besniegė žiema, net iki 30 proc. augalų neišgyvena. Jei jau šitiek metų Lietuvoje augantys augalai neištveria, tai ką bekalbėti apie naujai įvežtus", - įspėja VDU Kauno botanikos sodas Vaistinių augalų mokslo sektoriaus vedėja Ona Ragažinskienė.

Kad augalui augti tiktų mūsų klimato sąlygos, svarbu ir kitu aspektu - reikia, kad augale spėtų susikaupti reikiamas veikliųjų medžiagų kiekis. Kiek ir kokių veikliųjų medžiagų turi būti vaistinių augalų žaliavoje, tiksliai apibrėžiama Europos farmakopėjoje, o griežtų standartų neatitinkanti žaliava yra tiesiog bevertė. „Manyčiau, levandų ar raudonėlių pramoniniam perdirbimui mes neauginsime, nes mūsų krašte trūksta saulėtų dienų ir augalai nesukaupia tiek eterinių aliejų, kiek turėtų", - sako O. Ragažinskienė.

VDU Kauno botanikos sodas Vaistinių augalų mokslo sektoriaus vedėja Ona Ragažinskienė

Žemdirbiui, nusprendusiam imtis vaistažolių auginimo, specialistai pirmiausia pataria labai gerai apgalvoti, kokius augalus auginti. Svarbiausi kriterijai, leidžiantys augalą laikyti perspektyviu, būtų tokie: pirmasis - kad augalas būtų kuo plačiau pritaikomas, antrasis - augalo amžius (geriau rinktis daugiamečius augalus, tada jų pasėlių nereikia atsėti kasmet). Trečiasis kriterijus - augalo produktyvumas (labai pravartu rinktis tokias vaistažoles, kurių derlių galima pjauti ne vieną kartą per sezoną). Ketvirtasis kriterijus - kad augalas kaip vaistinė žaliava būtų naudojamas visas (tai naudinga augintojui).

Pastarąjį kriterijų (ir visus kitus) puikiai atitinka rausvažiedė ežiuolė (echinacea purpurea (L.) Moench). Ir jos šaknys, ir žolė, ir žiedai turi gydomųjų savybių. Pasaulyje iš rausvažiedės ežiuolės gaminami 78 pavadinimų vaistiniai preparatai. Rausvažiedės ežiuolės augaluose kaupiasi alkilamidai, polisacharidai, baltymai, lektinai, kavos rūgšties dariniai - cikoro rūgštis, eterinis aliejus, raugai. Preparatai iš šio augalo bakteriocidiškai ir bakteriostatiškai veikia gramteigiamas ir gramneigiamas bakterijas. , yra efektyvi priemonė odos, ginekologinių, urologinių, onkologinių ligų ir kraujo užkrėtimo atvejais.

VDU Kauno botanikos sode atliekami perspektyvių vaistažolių - purpurinės ežiuolės ir paprastosios sukatžolės - auginimo ir vaistinės žaliavos ruošimo tyrimai

Perspektyvi Lietuvos ūkiuose būtų ir paprastoji sukatžolė (Leonurus cardiaca L.) - tai daugiametis žolinis augalas. Sukatžolių preparatai ramina nervų sistemą, mažina kraujospūdį, lėtina širdies ritmą, plečia širdies vainikines kraujagysles. Vartojama esant širdies neurozėms, hipertonijai, sutrikus širdies ritmui. „Sukatžolės gali būti vartojamos vietoj valerijono, jos turi labai stiprų raminamąjį poveikį - 4-5 kartus stipresnį negu valerijonai", - paaiškina O. Ragažinskienė.

Žaliava ruošiama tik tinkamu laiku

Sukatžolių žaliava (antžeminė augalo dalis) renkama žydėjimo pradžioje - birželio-liepos mėnesiais. Vėliau atželia atolas ir rudenį galima vėl nusipjauti žolę. Pjaunamos 30-40 cm ilgio stiebų viršūnės, kurios džiovinamos gerai vėdinamoje patalpoje arba džiovykloje 40-50 oC temperatūroje. Gerai išdžiovinta žolė turi būti žalios spalvos, labai karti, silpno kvapo.

„Rausvažiedės ežiuolės gali būti dauginamos ir vegetatyviniu, ir generatyviniu būdu, o sukatžolės - sėklomis. Jei žemėje auga dilgėlės, tai tokioje dirvoje puikiai augs ir sukatžolės", - paaiškina Kauno botanikos sodo Erika Šeinauskienė, iki smulkmenų išsinagrinėjusi vaistažolių auginimo agrotechniką

Rausvažiedžių ežiuolių žolė pjaunama vienąkartą per sezoną - masinio žydėjimo pradžioje, liepos viduryje - rugpjūčio pradžioje). Šaknys kasamos antrųjų arba trečiųjų auginimo metų rudenį (spalio mėnesį) arba ankstyvą pavasarį (balandžio pradžioje), prieš prasidedant vegetacijai. Žolė džiovinama gerai vėdinamoje patalpoje ar džiovykloje 40-45 oC temperatūroje, o šaknys nuplaunamos ir džiovinamos džiovykloje 45-50 oC temperatūroje. Šaknys džiūdamos markiai nudžiūsta - iš 10 kg šviežių šaknų gaunama 1,6-2 kg orasausės masės. Žolė nudžiūsta mažiau - iš 10 kg šviežios žolės lieka 2,0-2,5 išdžiūvusios žaliavos.

Vakar VDU Kauno botanikos sode buvo organizuota lauko diena besidomintiems vaistažolių auginimu

Vaistažolininkystė - netradicinė ir aplinkai palanki ūkininkavimo forma, didinanti užimtumą kaimo vietovėse ir konkurencingo ūkininkavimo plėtrą. „Vaistiniai augalai tokie pat seni kaip ir pati žmonija, bet dažnai žinios apie juos būna paviršutiniškos. Didžioji problema - sparčiai plintanti savigydos mada. Dažnai gydymąsi vaistažolėmis propaguoja žmonės, kurie yra labai toli nuo medicinos. Reikia visada atsiminti, kad didžioji dalis vaistinių augalų turi ir toksinį poveikį", - apie būtinybę turėti kuo daugiau žinių kalba Kauno botanikos sodo mokslininkė O. Ragažinskienė.

Amerikinė fitolaka rugsėjui atėjus sunokina juodas žvilgančia uogų kekes, kurios atrodo labai dekoratyviai, tačiau visos šio augalo dalys yra nuodingos

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate Lietuvos žemės ūkio plėtrą, atsižvelgdami į 15 metų narystę Europos Sąjungoje?
Orai