Kompetencijos ir savo srities išmanymas – ūkio sėkmės sąlyga. Kad ūkininkai įgytų naujausių ir aktualiausių žinių, nuo rugpjūčio 1 iki rugsėjo 30 d. skelbiamas paraiškų priėmimas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“.

Šiam paraiškų teikimo etapui skirta daugiau kaip 0,9 mln. Eur paramos lėšų (iš jų ne daugiau kaip 800 000 Eur sostinės regionui).

Paraiškas teikti gali mokslo ir studijų institucijos, profesinio mokymo įstaigos, kiti juridiniai asmenys, turintys licenciją vykdyti formalųjį profesinį mokymą ar turintys teisę užsiimti formaliuoju profesiniu mokymu toje srityje, pagal kurią ketina teikti paslaugas. Taip pat paraiškas gali teikti ir juridiniai asmenys, kurių pagrindinė veikla, nurodyta juridinio asmens steigimo dokumentuose, yra neformalus suaugusiųjų švietimas, ūkių konsultavimo paslaugos, moksliniai tyrimai, taikomoji veikla.

Projektas gali būti įgyvendinamas ir paraiška teikiama kartu su partneriais – asociacijomis, vienijančiomis fizinius ar juridinius asmenis, užsiimančius žemės ūkio, miškininkystės veikla.

Aktualiausios temos ir pareiškėjų patirtis

Atsižvelgiant į ankstesnių metų paraiškų rinkimo, vertinimo ir tvirtinimo etapų patirtį, taip pat vertinant projektų įgyvendinimo stebėsenos įžvalgas, pastebėta, kad patvirtinami projektai, kurių mokymų temos tarp pareiškėjų (mokymų organizatorių) kai kuriais atvejais kartojasi ar būna gan panašios, o dalis žemės ūkio subjektams aktualių tematikų lieka neįtrauktos. Todėl 2025 m. paramos paraiškoms rinkti atrinktos ir patvirtintos konkrečios aktualiausios mokymų temos, kurioms numatytas finansavimas.

Šiemet išskirtos tokios temos: užkrečiamųjų ligų profilaktika gyvulininkystės ūkiuose, biosaugos priemonių diegimas; aplinkai ir klimatui palankių ekologinių ir aplinkosauginių praktikų, skirtų tausoti vandenį, dirvožemį, mažinti ŠESD ir amoniako emisijas, saugoti bioįvairovę, puoselėti kraštovaizdį, didinti gyvūnų gerovę, įgyvendinimas; krizių valdymas siekiant didinti žemės ūkio sektoriaus atsparumą; rinkodaros ir skaitmeninės rinkodaros mokymai trumpųjų maisto tiekimo grandinių dalyviams; gamybos diversifikavimas, įskaitant galimybę perdirbti savo užaugintą produkciją ūkyje, siekiant didesnio ūkių atsparumo; žiedinės ekonomikos sprendimai žemės ūkyje. Išsamesnė informacija apie minėtas temas yra čia.

Vienai mokymų temai dėstyti bus patvirtinamas tik vienas projektas (vienas pareiškėjas (paraiška) – vienai mokymų temai), taip išvengiant temų dubliavimosi ir persidengimo, o taip pat užtikrinant, kad visoje šalies teritorijoje, nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, galutiniai naudos gavėjai gaus vienodą informaciją, galimai varijuojančią pagal atskirų regionų problematikos specifiškumą, kartu atitinkamai lanksčiai ir orientuotai parengiant mokymų programas. Viena mokymų tema projekte galės apimti keletą mokymų programų. 

Pareiškėjai turi turėti patirties, kuri susijusi su mokymo, mokslo sklaidos veikla ir (ar) ūkių konsultavimo paslaugomis žemės, maisto, miškų ūkio srityse (pagal tą sritį, pagal kurią ketina vykdyti projektą).

Lektoriai, vykdantys teorinės dalies mokymus, turi turėti mokymų temą atitinkantį aukštąjį išsilavinimą ir per paskutinius penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos turintys sukaupę ne trumpesnę kaip vienų metų šviečiamosios ar mokslo sklaidos veiklos patirtį, kuri būtų susijusi su numatomo mokomojo renginio turiniu.

Praktinius mokymus (pvz., susijusius su gamyba ar perdirbimu) gali vesti praktiškai dirbantys specialistai, per paskutinius penkerius metus sukaupę ne trumpesnę kaip 3 metų profesinės veiklos patirtį toje srityje, įrodytą dokumentais, arba turintys ne žemesnį kaip aukštąjį universitetinį (bakalauro kvalifikacinį laipsnį) arba jam prilygintą išsilavinimą ir per paskutinius penkerius metus iki paramos paraiškos pateikimo dienos turintys sukaupę ne trumpesnę kaip vienų metų (12 mėnesių) praktinio darbo patirtį toje srityje, pagal kurią ketina teikti paslaugas.

Sėkmė – smulkmenose

Priemonė „Mokymai ir žinių įgijimas“ nėra naujovė. Mokymus rengiančios įstaigos sėkmingai teikė paraiškas, o ūkininkai sėmėsi žinių ir ankstesniu paramos laikotarpiu.

Tuomet paraišką teikė ir VšĮ Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), siekusi ūkininkams suteikti aktualių žinių apie pievų, ganyklų įrengimą bei priežiūrą. Mokymų dalyviai taip pat buvo supažindinti su žolynų tvarkymo technologijomis, leidžiančiomis pasigaminti kokybiškų žolinių pašarų, užtikrinančiomis aukštą melžiamų karvių produktyvumą ir ūkio konkurencingumą.

Mokymus ūkininkams vedė LŽŪKT Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centro vyresnysis gyvulininkystės specialistas Vidas Tolevičius, jau devynerius metus dirbantis pašarų kokybės analizės ir šėrimo optimizavimo, žolynų ir dirvožemio vertinimo, žolyno produktyvumo gerinimo, reprodukcijos diagnostikos ir kitose srityse, taip pat aktyviai dalyvaujantis edukacijose, teikiantis konsultacijas ūkiams.

V. Tolevičius atviras – žolynų būklė daugelyje ūkių yra pakankamai prasta. Ir tie ūkiai, kurie nesiėmė priemonių įrengti perspektyvius, sausroms atsparius žolynus, greičiausiai turėjo pasitraukti iš gamybos, nes ji tapo nuostolinga.  

„Lietuvoje, jei priėmei sprendimą ir tavo pagrindinės pajamos yra iš gyvulių, tai reikia pačias geriausias žemes skirti pievoms įrengti, nes iš ten ateina pinigai. Jau daugelis supranta, pastebiu, kad ūkininkai investuoja.

Kitas aktualus dalykas – pašarų kokybė. Tai susiję su pašarų gamyba, technika, naujos kartos grėbliais. Tai yra priemonės, kurias turi nuolat naujinti, kaip pirštines. Šienavimo, pjovimo, grėbimo ir presavimo technika turi nuolat rotuotis“, – svarbiausius dalykus, kuriuos pabrėžia ir mokymuose, pasakoja V. Tolevičius.

Specialistas apibendrina, kad žolė ir jos paruošimas ūkiui itin svarbus, tad labai reikalingos ir žinios, kurios leidžia tai padaryti tinkamai.

„Apie pastatus, kukurūzus ir kt. pagalvokime vėliau – pirmiausia reikia išmokti įsirengti žolynus ir tinkamai tą žolę sutvarkyti, sandėliuoti. Esmė ir sėkmė slypi smulkmenose, o viena klaida dabar kainuoja visų metų pajamas“, – pabrėžia patyręs edukacijų rengėjas ir praktikas V. Tolevičius.

Paklaustas, ar daug ūkininkų pasirėmė jo žiniomis, nedvejodamas atsako, kad per visą Lietuvą tokių rastume tikrai daug. Ir dažniausiai tai yra pažengusių, toli inovacijų ir technologine prasme nuėjusių ūkių savininkai. 

Mokymai supurto gerąja prasme

Erlenda Turskienė, drauge su šeima jau kelis dešimtmečius valdanti mišrų ūkį Surviliškio kaime (Kėdainių r.) ir laikanti daugiau kaip 150 karvių, dalijasi, kad tokių specialistų, pasak jos, tikrų profesionalų, mokymai naudingi tiek jauniems, tiek ilgus metus ūkininkaujantiesiems. Ūkininkė pripažįsta, kad paklausęs tokių patyrusių specialistų tu tiesiog užsidegi jų idėjomis.

„Nuvažiuoji į jų mokymus ir supranti, kad nieko nežinai, nors, atrodo, stengiesi daryti taip, kaip reikia, – šypsosi ūkininkė. – Kita vertus, gauni spyrį, kad reikia tobulėti, nes, atrodo, kad pas mane viskas gerai ir gražu. Tačiau ūkininkas neturi taip galvoti. Ir aš iš tiesų taip negalvoju, tačiau kartais apima tokia tinginio būsena.“

E. Turskienė sako, kad būna, jog iš mokymų išeina susinervinusi. Tada atrodo, kad viską daro blogai, o pirma mintis – viską reikia kardinaliai keisti. Vis dėlto vėliau pergalvoja gautą informaciją. 

„Po mokymų praėjus kuriam laikui apmąstau, kad galima kai ką patobulinti, pakeisti. Pavyzdžiui, galvojant apie pašarus, padaryti dirvožemio tyrimus ir išsiaiškinti, kodėl kažkas neauga. 

Mokymai tarsi supurto ir tuomet pradedi galvoti, kokius žingsnius planuoti. Visko žinoti neįmanoma, tobulėti visada yra kur, tad mokymai įkvepia paieškoti savo silpnųjų grandžių ir jas taisyti. Jie padeda pamatyti, kur po mažą žingsnelį gali ką nors padaryti geriau“, – pasakoja ūkininkė.

Ji pabrėžia, kad ypač svarbūs mokymai apie besikeičiančius reikalavimus, pvz., ŠESD apskaita ūkiuose. Juk ūkininkas, įsitraukęs į savo tiesioginę gamybą, ne visada turi laiko ir galimybių nuolat sekti, kas pakeista, papildyta ar patobulinta.

„Jei tokios paramos mokymams nebūtų, reikėtų jų ieškoti patiems ir tai užimtų dar daugiau laiko, jie būtų mokami, o dabar galima pasinaudoti ir apgalvoti, kaip ką nors pritaikyti savo ūkyje“, – atvira E. Turskienė.

Mokymams tinka įvairios formos

Pagal Strateginio plano intervencinę priemonę „Mokymai ir įgūdžių įgijimas“ mokymus galima vykdyti įvairiai: gyvai arba nuotoliu būdu.

„Praktiniai mokymai turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. mokymo programos trukmės ir yra labai rekomenduotini, ypač kai mokymų tikslas – realiai perduoti įgūdžius (pvz., mokymų tema susijusi su gyvulininkyste, augalininkyste, tiksliuoju ūkininkavimu ar technologijų taikymu). 

Paramos paraiškoje nurodyta praktinė veikla suteikia projektui didesnę pridėtinę vertę ir didina tikimybę, kad projektas bus vertinamas kaip efektyvus“, – pabrėžia ŽŪM atstovai.

Nuotoliniai mokymai paprastai labiau tinka teoriniams dalykams, ypač kai dalyviai iš skirtingų vietovių. Kitas efektyvus būdas taupyti laiką ir užtikrinti kokybišką praktinių įgūdžių įsisavinimą – mišrūs mokymai (teorija nuotoliu, o praktika – gyvai).

Didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 150 000 Eur tinkamų finansuoti projektų išlaidų. Paramos intensyvumas – 100 proc. tinkamų finansuoti projekto išlaidų (išskyrus atvejus, kai prašoma mažesnio paramos intensyvumo).

Paramos dydis apskaičiuojamas mokymus baigusių dalyvių skaičiui taikant fiksuotuosius vieneto įkainius.

Daugiau informacijos apie priemonę www.nma.lrv.lt.