Šakiai. Pavyzdinis dviejų veterinarijos gydytojų Romos ir Arvydo Mockaičių puoselėjamas ūkis išsiskiria itin svarbiu aspektu – veršeliai čia neprarandami.

Kriūkų seniūnijos Patašių kaimo ūkininkų Mockaičių ūkis įkurtas pagal vakarietišką modelį. Tarp žaliuojančių tujų ir eglių įsitaisęs gyvenamasis šeimos namas yra šalia fermos ir ūkinių pastatų. Nuo namo iki fermos visi keliai ir takai betonuoti. O užmetus akį į fermą ir šalia jos besiglaudžiančius veršelių namelius galėtum pagalvoti, kad staiga atsidūrei Vokietijoje.

Tačiau nors vaizdas – vakarietiškas, atlygis už pieną – lietuviškas. O lietuviška pieno kaina, kaip žinia, yra mažiausia visoje ES. Tai yra didžiausias sopulys Mockaičiams, sukūrusiems ūkį nuo vienos iki 140 melžiamų karvių.

Šiuo metu Mockaičių ūkyje liko 120 melžiamų karvių, dar yra tiek pat prieauglio. Šeima dirba 550 ha, iš kurių 300 ha – nuosava žemė. Pašarams užtenka maždaug ketvirtadalio dirbamos žemės, visa kita skirta augalininkystei – Mockaičiai augina žieminius ir vasarinius augalus, tarp jų – rapsus. Ūkyje sukurtos 9 darbo vietos. Didelės darbuotojų kaitos nėra, tačiau ūkininkai pabrėžia, kad reikėjo sudaryti tokias sąlygas, jog darbuotojai nenorėtų išeiti.

Mockaičiai sukūrė modernų pieno ūkį

Užsitęsęs pieno sektoriaus sunkmetis varo į neviltį net ir tokius stiprius ūkininkus. R. Mockaitienė apgailestauja, kad jeigu reikėtų pradėti viską iš naujo, pienininkystės niekada nesiimtų. Ji jau net neatsimena, kada buvo normalios pieno kainos. Kažkada Roma pažiūrėjo 12 metų senumo sąskaitas – pieno supirkimo kaina buvo panaši. O kiek viskas pabrango, jau ir neverta kalbėti.

Tačiau, kol Mockaičiai karves laiko, tol jomis rūpinasi labai atsakingai ir skiria išteklių tiek, kiek reikia, taupyti net mintis nekyla. Be to, ūkyje išgyvena 100 proc. veršelių. Pasak ūkininkės, tai lemia geros laikymo sąlygos: „Aš jau išmokau užauginti sveiką veršelį. Viską lemia priežiūra ir girdymas.“ Problemos pradėjo mažėti, kai buvo įdiegtas automatinis veršelių girdymas ir įrengtos geros laikymo sąlygos gardeliuose lauke. Tik atvesti veršeliai individualiuose gardeliuose laikomi savaitę, silpnesni – iki dviejų, po to jie perkeliami į grupinius gardus po 14 veršelių ir pradedami pratinti prie automatinės girdyklos. Mockaičiai buvo vieni pirmųjų Lietuvoje, kurie pradėjo taip naujoviškai laikyti veršelius.

Veršeliams ūkyje sukurtos pačios geriausios laikymo sąlygos

Genetika – dar vienas kertinis ūkio akmuo. Lietuvos galvijų veisėjų asociacijai priklausanti R. Mockaitienė visada daug dėmesio skyrė karvių genetikai. Banda holšteinizuota, karvės nuo pat pradžių buvo sėklinamos holšteinų bulių sperma. „Visada žiūrėjau ne pigesnės, o kokybiškesnės spermos“, – pabrėžia ūkininkė.

Ūkyje apie 30 proc. yra žalųjų karvių. Jas R. Mockaitienė anksčiau sėklino su Švedijos, Olandijos žalmargių bulių sperma, o prieš porą metų pradėjo sėklinti su džersiais. Ūkininkė džiaugiasi, kad tie gyvuliai labai gražūs ir, svarbiausia, šių karvių pieno kokybė visai kita – riebumas būna net 7 proc. ir turi daug baltymų. Geriausias karves šiemet pirmą kartą ūkininkė sėklino seksuota džersių ir holšteinų sperma, nes pritrūko telyčių.  

Džersių primilžis nėra įspūdingas – apie 30 kg per dieną, apie 7 t per metus. Su holšteinų karvėmis, pasak Romos, nepalyginsi – per dieną šios duoda apie 50 kg pieno, 12–14 t per metus. Bendras ūkio produktyvumas – 9,6 t pieno iš karvės per metus.

Visą straipsnį skaitykite spalio mėn. žurnale „Mano ūkis“

MŪ inf.