Vilnius. Nuo gegužės 1 d. šalyje įsigalios grynųjų pinigų apvalinimo tvarka. Tai aktualu ir ūkininkams, kurie savo veikloje gauna pajamų ar patiria išlaidų atsiskaitydami grynaisiais pinigais. 

Tvarka bus taikoma mokantiems eurais už prekes ir paslaugas, įskaitant ir tuos atvejus, kai atsiskaitoma su žemės ūkio ir miškininkystės paslaugų teikėjais pagal paslaugų kvitus ar grąžinami pirkėjams grynieji pinigai už jiems nepatikusias prekes, nesuteiktas paslaugas.

Pagal naująją tvarką, galutinė mokėtina suma, atsiskaitant grynaisiais pinigais, bus apvalinama iki artimiausio 5 euro centų nominalo.

Kaip bus apvalinama?

Apvalinama bus tik bendra galutinė suma, o ne atskiros prekių ar paslaugų kainos. Jei atsiskaitoma negrynaisiais pinigais (bankiniu pavedimu, mokėjimo kortele ar kitomis elektroninėmis priemonėmis), apvalinimas nebus taikomas.

Lietuvos Respublikos Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymas nustato šias apvalinimo taisykles:

• jei galutinė suma baigiasi 1 arba 2 euro centais, ji bus apvalinama į mažesnę pusę iki 0 centų;
• jei galutinė suma baigiasi 3 arba 4 euro centais, ji bus apvalinama į didesnę pusę iki 5 centų;
• jei galutinė suma baigiasi 6 arba 7 euro centais, ji bus apvalinama į mažesnę pusę iki 5 centų;
• jei galutinė suma baigiasi 8 arba 9 euro centais, ji bus apvalinama į didesnę pusę iki 10 centų.

Kaip apvalinimas paveiks ūkininkų apskaitą?

Ūkininkams, tvarkantiems apskaitą supaprastintu būdu

Ūkininkai, kurie apskaitoje registruoja pirkimo ir pardavimo sumas, už kurias atsiskaitoma grynaisiais pinigais, turėtų jas registruoti vadovaudamiesi apvalinimo taisyklėmis.

Tai reiškia, kad pirkimo ir pardavimo sumos, jei už jas bus atsiskaitoma grynaisiais pinigais, apskaitoje turėtų būti registruojamos kaip bendra mokėtina suma, jau pritaikius apvalinimą.

Atsiskaitymai grynaisiais pinigais turėtų būti registruojami pagal gautuose ar išrašytuose grynųjų pinigų apskaitos dokumentuose nurodytas sumas, t. y. bendra mokėtina suma po apvalinimo.

Ūkininkams, tvarkantiems apskaitą dvejybinio įrašo būdu

Tvarkantiems apskaitą dvejybinio įrašo būdu, sumų apvalinimas turės įtakos ūkio pajamoms arba sąnaudoms. Norint tinkamai atvaizduoti apvalinimo skirtumus apskaitoje, svarbu juos registruoti atskirai –  kaip apvalinimo pajamas arba sąnaudas.

Dvejybinį įrašą taikantiems ūkininkams rekomenduojama papildyti ūkio sąskaitų planą specialiomis sąskaitomis apvalinimo sumoms registruoti:

• Kai prekės (paslaugos) yra parduodamos ir pirkėjai atsiskaito grynaisiais pinigais, rekomenduojama sąskaitų planą  papildyti pajamų 50X grupės sąskaita.
• Kai už ūkio reikmėms perkamas prekes (paslaugas) atsiskaitoma grynaisiais pinigais, sąskaitų planas gali būti papildytas bendrųjų ūkio sąnaudų 63X grupės sąskaita.

Svarbu pabrėžti, kad apvalinimo sumos nėra laikomos nei prekių, nei paslaugų verte ir neturėtų iškraipyti pagrindinių veiklos rezultatų.

Per ataskaitinį laikotarpį apskaitoje užregistruotų apvalinimo sumų rezultatai bus įtraukiami į šiuos pelno (nuostolių) ataskaitos straipsnius:

• Pardavimo pajamų straipsnį – dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais parduodant prekes (paslaugas).
• Bendrųjų ūkio sąnaudų straipsnį – dėl atsiskaitymų grynaisiais pinigais perkant prekes (paslaugas).

Žemės ūkio ministerija pranešime pateikia ir keletą pavyzdžių, iliustruojančių, kaip ūkininko apskaitoje turėtų būti registruojami apvalinimo atvejai:

1 pavyzdys (pardavimas):

Ūkininkas pardavė produkcijos už 30,02 Eur, o klientas atsiskaitė grynaisiais ir sumokėjo apvalintą sumą – 30,00 Eur. Šiuo atveju 0,02 Eur skirtumas laikomas apvalinimo sąnaudomis. Apskaitoje būtų registruojami šie įrašai:

Debetuojama sąskaita 272 (grynieji pinigai): 30,00 Eur

Debetuojama sąskaita 63X (bendrosios ūkio sąnaudos): 0,02 Eur

Kredituojama sąskaita 50 (pajamos iš produkcijos): 30,02 Eur

2 pavyzdys (pardavimas):

Ūkininkas pardavė produkcijos už 47,97 Eur, o pirkėjas sumokėjo 48,00 Eur. Šiuo atveju 0,03 Eur skirtumas laikomas apvalinimo pajamomis:

Debetuojama sąskaita 272 (grynieji pinigai): 48,00 Eur

Kredituojama sąskaita 50 (pajamos iš produkcijos): 47,97 Eur

Kredituojama sąskaita 50X (pardavimo pajamos): 0,03 Eur

3 pavyzdys (pirkimas):

Ūkininkas atsiskaitė grynaisiais pinigais už prekes ir sumokėjo 56,05 Eur vietoje 56,03 Eur, tad 0,02 Eur skirtumas fiksuojamas kaip sąnaudos:

Debetuojama sąskaita 20 (atsargos): 56,03 Eur

Debetuojama sąskaita 63X (bendrosios ūkio sąnaudos): 0,02 Eur

Kredituojama sąskaita 272 (grynieji pinigai): 56,05 Eur

4 pavyzdys (pirkimas):

Ūkininkas atsiskaitė grynaisiais pinigais už jam suteiktas reklamos paslaugas ir sumokėjo 570,00 Eur vietoje 570,02 Eur. Šiuo atveju 0,02 Eur fiksuojami kaip pajamos:

Debetuojama sąskaita 62 (pardavimo sąnaudos): 570,02 Eur

Kredituojama sąskaita 50X (pardavimo pajamos): 0,02 Eur

Kredituojama sąskaita 272 (grynieji pinigai): 570,00 Eur

Kas svarbu pildant apskaitos dokumentus

Finansinės apskaitos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 5 punktas yra papildytas nuostata, jog taikant Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymą, apskaitos dokumentuose (išskyrus PVM sąskaitas faktūras), be kitų privalomų rekvizitų, turi būti nurodoma:

• Apvalinimo suma (skirtumas tarp bendros mokėtinos sumos ir apvalintos sumos)
• Bendra mokėtina suma po apvalinimo.