Kaunas. Tai, kaip greitai pavyks užauginti kokybiškų daigų ar įvairių šiltnaminių daržovių, labai priklauso ir nuo šiltnamių šildymo efektyvumo. Ūkininkai sugalvoja įvairių šildymo būdų.

Balsupių kaime (Marijampolės r.) gyvenanti Almutė Biskienė su sūnaus šeima jau daugelį metų 9 a šildomuose šiltnamiuose augina pomidorų, agurkų, paprikų, baklažanų, įvairių kopūstų daigus ir gėles: surfinijas, pelargonijas, našlaites ir kt.

„Darbų sezoną pradedame jau vasario pradžioje, Tam, kad išaugintume kokybiškų sodinukų, jiems būtina užtikrinti optimalią temperatūrą. Seniau šiltnamius apšildydavome kūrendami malkomis, bet, išaugus jų kainai, šio kuro teko atsisakyti, nes išaugintų sodinukų didžiąją savikainos dalį sudarė šildymo išlaidos”, – sako A. Biskienė.

Pasak augintojos, prieš 5 metus sūnus pasiūlė kurui naudoti smulkintas medžių šakas, kurių netrūksta genint sodus, valant griovius ir pakeles. Investicijų neturėjo reikalingai įrangai įsigyti, todėl sūnus sukonstravo šakų smulkintuvą, kabinamą prie traktoriaus, kuriuo ir paruošia pigaus kuro. Šakas atiduoda aplinkinių gyvenviečių žmonės, išgenėję sodus, todėl tenka tik pasiimti arba apmokėti už jų atvežimą.

Prie traktoriaus prikabintas šakų smulkintuvas

Paskui A. Biskienės sūnus pritaikė ir patobulino krosnį „Kalvis“. Iš bunkerio skiedras sraigė tiekia į krosnį (degiklį), prie jos įtaisytas ventiliatorius padeda užtikrinti sėkmingą degimą. Šiltnamiams apšildyti dienai sunaudoja nuo 180 kg tokio kuro, atsižvelgiant į lauko temperatūrą.

Krosnis su bunkeriu ir ventiliatoriumi

Pasak augintojos, šį sunkų ir atsakingą darbą šiltnamiuose pavyko palengvinti ir atpiginti. Dabar šiltnamio temperatūrą daržininkė stebi išmaniuoju telefonu.

Panašiu būdu šildyti šiltnamį rengiasi ir Užpaliuose (Utenos r.) ūkininkaujantis Tautvydas Milys. Jis 3 a šildomame šiltnamyje augina daržovių ir gėlių daigus.

Šiemet kurui naudoja dar malkas, bet jau kitais metais statys naują krosnį, įsigys prie traktoriaus smulkintuvą ir kurui naudos smulkintas medienos šakas (vadinamuosius traškučius). Ūkininkas įsitikinęs – alternatyvus kuras bus gerokai pigesnis ir palengvins šiltnamio šildymą.

Pelai – alternatyvus kuras

Vietoj malkų ir akmens anglies, šiltnamiams ar kitoms patalpoms apšildyti gali pasitarnauti ir javų pelai.

Ūkininkai Sigita ir Nerijus Žilinskai iš Kunionių (Kėdainių r.) savo šiltnamiuose jau daugiau kaip 20 metų augina braškių sodinukus (500 m²) ir lietuvių akiai retus dekoratyvinius augalus – bambukus (1 000 m²). Šiltnamius apšildo neįprastu kuru – javų pelais.

Bunkeryje – javų kūlimo atliekos (pelai) ir ūkininko sukonstruota krosnis, kurioje jie deginami

Pelų sudėtyje yra išvalytų varpinių ir ankštinių javų atliekų: sėklų žvynelių, javų lapų dalelių, nevisaverčių grūdų, piktžolių sėklų. Be javų pelų, naudoja ir rapsų sėklų išvalas. Pasak ūkininko, tai labai pigus kuras, be to, nereikia rūpintis malkomis.

„Sukonstravau krosnį, kuri pritaikyta automatiniu režimu naudoti specifinį kurą – pelus. Iš traktoriaus priekabos į kuro bunkerį pripilame apie 4 m³ pelų, kurių pakanka dviem paroms apšildyti šiltnamius. Kuras į krosnį patenka automatiškai, sraige“, – patirtimi dalijasi ūkininkas.

Seniau šiltnamius šildė ir grikių lukštais, kurių atgabendavo ūkininkai iš Suvalkijos.

Šiltnamiuose iš metalinių vamzdžių išvedžiota šiluminė trasa, kuria teka šiltas vanduo. Nuo rudens iki pavasario šiltnamiuose augalams nuolat palaikoma 5 °C temperatūra, o vėliau – aukštesnė.

Kėdainiškis ūkininkas Arūnas Liubomirskis nuo rudens iki gegužės tam pritaikytose buvusios fermos patalpose želdina svogūnų ropeles. Patalpą seniau šildė malkomis ir akmens anglimi, o prieš 2 metus, pabrangus šiam kurui, pasirinko alternatyvą – pelus.

Pasak A. Liubomirskio, pastaruoju metu patalpą šildo krosnimi (100 kW galingumo), kurią pritaikė javų, rapsų ir pupų pelams kūrenti. Iš krosnies šiluma patalpoje paskleidžiama kaloriferiu. Visą parą kompiuteris automatiškai palaiko 18 °C šilumos. Vieno didmaišio (apie 300 kg) pelų pakanka 4 paroms apšildyti 1 000 m² plotą, kur auginami svogūnų laiškai.