Ūkininkas gilinasi į veislininkystės paslaptis
2020-04-14

Biržai. Prieš 15 metų nederlingiausiose ūkio žemėse Vabalninko seniūnijoje ūkininkas Audrius Stačkūnas apgyvendino mėsinius galvijus. Pramokęs juos auginti, ėmėsi veislininkystės.

Būdamas agronomu A. Stačkūnas gerai įvertino, kuriose žemėse labiau apsimoka ganyti galvijus nei sėti javus.Todėl ir įkūrė ekologinį mėsinių galvijų ūkį.

Pradėję nuo 19 veršingų limuzinų veislės telyčių ir buliaus, kuriuos atsivežė iš Vokietijos, pasiekė gerų rezultatų – dabar turi beveik 500 galvijų, iš jų 160 karvių žindenių. Didžioji dalis bandos – grynaveislė.

Linas Agro 20 08 03

Įgijus patirties, auginti galvijus lengviau

Pradžia buvo nelengva. Audrius pirko galvijus jų nematęs, tik girdėjęs nuomones. „Kai parsivežiau juos į ūkį, buvo visko – teko ir po miškus gyvulius gaudyti. Dabar viskas daug paprasčiau“, – šypteli ūkininkas.

Per 15 metų jis gerokai pažengė į priekį. Kasmet daugėjo žinių, supratimas, kaip auginti ir prižiūrėti galvijus, didėjo ir banda. „Kai pradedi pažinti gyvulį, jo psichologiją, kai žinai jo fiziologinius poreikius, auginti tampa lengviau. Vis dėlto visi Lietuvos mėsinių galvijų augintojai dar tik mokomės užauginti aukščiausios veislinės vertės gyvulius“, – pripažįsta ūkininkas.

Banda yra aukštos genetinės vertės, tačiau Audrius mano, kad, palyginti su Vakarais, tai tik pradžia. „Penkiolika metų mėsinės gyvulininkystės ūkiui – labai trumpas laikas. Mums reikia dar daug metų, kad galėtume lygiuotis į gilias tradicijas turinčius Vakarų Europos ūkius. Prancūzijoje gali parodyti gyvulio medalį, gautą 1886 metais. O Lietuvos vyriausiajam mėsinės gyvulininkystės ūkiui dar tik 20 su trupučiu metų“, – teigia augintojas.

Audriaus Stačkūno limuzinų veislės galvijai – nuolatiniai parodų Lietuvoje dalyviai

Už tai jį ir sudomino veislininkystė. Kaip Lietuvos ūkininkams užauginti, pavyzdžiui, aukščiausios veislinės vertės reproduktorių? Audrius supranta, kad kol kas Prancūzijos, Vokietijos ar net Čekijos lygio kainų už gyvulius Lietuvoje negaus, nes niekas ir neužaugina tokių bulių, kokius ūkininkai perka tose šalyse. Čekijos mėsinė galvijininkystė pažengusi daug toliau, nors plėtoti šį sektorių abi su Lietuva pradėjo vienu metu.

„Ūkininko tikslas užauginti gerą gyvulį, vykdyti atranką ir paranką, plėtoti veislininkystę, o visus su rinkodara, rinkomis susijusius darbus turi daryti asociacija ar net ministerija. Laukiame jų pagalbos“, – sako A. Stačkūnas, pridūręs, kad patys ūkininkai stengiasi, tikslingai mokosi, padedami Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) kviečia užsienio lektorius.

Vienas paskutiniųjų renginių buvo buliukų vedžiojimo mokymai, kuriuos savo ūkyje priėmė būtent A. Stačkūnas, o juos vedė Estijos ekspertas Targo Pikmetsas. „Jeigu norime eiti į priekį, dalyvauti parodose, turime mokėti paruošti gyvulius. Matome, kaip gyvuliai atrodo užsienio parodose ir aukcionuose, kaip jie ramiai vaikšto, vedami už pavadžio. Lietuvoje to dar nėra“, – svarsto ūkininkas.

Prie LMGAGA įkurtas Limuzinų klubas vienija bendraminčius, tobulėti siekiančius ūkininkus. A. Stačkūnas yra klubo Valdybos narys. Klubas turi nemažai planų, ypač veislininkystės, tuo klausimu itin aktyvus yra ir vienas labiausiai patyrusių šalies mėsinių galvijų augintojų, Limuzinų klubo pirmininkas Virginijus Stumbrys.

Veislei atrenka pačius geriausius

Veislinės bandos pagrindas – aukštos genetinės vertės reproduktorius. Audrius renkasi tik gerai įvertintus bulius pagal jam reikalingus veislinės vertės indeksus. „Žiūriu daugybę indeksų, vienas svarbiausių – veršiavimosi lengvumas, taip pat pieningumas, raumeningumas, nes vis dar eksperimentuoju. Žiūriu, kokie vieno ar kito buliaus palikuonys. Pavyzdžiui, vieną bulių iš Prancūzijos bandau norėdamas pakeisti eksterjerą – kad gyvuliai būtų ilgesni, nes vokiškos linijos limuzinai trumpesni. Ateityje bus galima lyginti, kokie vienų ir kitų privalumai ir trūkumai“, – apie veislinį darbą pasakoja ūkininkas.

Ūkyje yra po du bulius iš Prancūzijos ir Vokietijos, vienas pirktas Lietuvoje – iš V. Stumbrio ūkio. Visi reproduktoriai beragiai. Ūkyje dar yra likusių telyčių su ragais, bet jas stengiasi parduoti ir ateityje liks vien beragiai limuzinai.

Veislei paliekama 10 proc. bandos buliukų, kuriuos 14–18 mėn. amžiaus įvertina eksterjero vertintojai. Tada pagal įvertinimo balus ir sprendžiama, kurie buliukai lieka veislei, kurie – produkcijai. Visos grynaveislės limuzinų telyčios parduodamos veislei arba lieka ūkyje, jų išbrokuojama tik apie 10 procentų.

Veislei paliekama 10 proc. bandos buliukų, kiti skirti penėjimui

Veislinių gyvulių, ypač telyčių, paklausa Lietuvoje didelė – jų parduosi, kiek tik užauginsi. Bulius, pasak Audriaus, parduoti sunkiau, daug lemia kaina. „Dar ir dabar yra du gerai įvertinti ūkio buliai, bet jų kaina nemaža, tad ir parduoti sunkiau. Lietuvoje buliai tiek nekainuoja, kiek Prancūzijoje ar Vokietijoje, bet Lietuvoje paklausa mažesnė, labai ribota mūsų šalies rinka, didelę kainą ne kiekvienas augintojas gali mokėti“, – aiškina A. Stačkūnas.

Mėsos kokybė – aukščiausios klasės

Didžiąją dalį bandos galvijų, kurie netinka veislei, jis parduoda perdirbimo įmonėms, kai kada Šveicarijos rinkai pagal tarptautinį „Baltijos lankų jautienos“ projektą. Taip pat dalis skerdenų eksportuojamos į „OSI Austria“ įmonę – tai tik patvirtina aukštą A. Stačkūno jautienos kokybę.

Mėsą jis parduoda tik pagal skerdeną, nes jo jautiena išties kokybiška – iš paskutinių 30 parduotų galvijų pagal EUROP klasifikaciją 29 skerdenos buvo įvertintos U klase, viena – R raumeningumo klase. Apie dešimtadalis šio ūkio galvijų skerdenų paprastai įvertinamos netgi aukščiausiąja E klase, o tai jau didžiausio meistriškumo įrodymas.

Visą publikaciją skaitykite žurnale „Mano ūkis“

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios mintys / emocijos Jus aplankė sužinojus apie pasiektą ES susitarimą dėl didesnių tiesioginių išmokų?
Orai