Lazdijų r. / Radviliškio r. Lietuvoje daugėja pluoštinių kanapių ir kitų aliejinių augalų augintojų, kurie patys spaudžia aliejų ar kitaip perdirba užaugintą produkciją.

Lazdijų r. ūkininkai Giedrė ir Pavelas Jasiukaičiai savo ekologiniame ūkyje pluoštines kanapes pradėjo auginti dar 2015 m., ieškodami tvarių ir ekonomiškai perspektyvių augalų. Jie patys perdirba, spaudžia aliejų, bendrauja su vartotojais.

O štai Modesta ir Žygimantas Dijokai, ūkininkaujantys Radviliškio r. Daugėlaičių kaime įkurtame 400 ha šeimos ūkyje, tris dešimtmečius vystytą augalininkystės ūkį prieš ketverius metus pasuko nauja kryptimi ir papildomai pradėjo auginti aliejinius augalus, iš kurių spaudžia aliejų.

Kanapės – perspektyvūs augalai ekologiniame ūkyje

Pasak P. Jasiukaičio, nuo pat auginimo pradžios kanapės pasiteisino – tai kultūra, kuri puikiai tinka ekologiniam ūkiui, gerina dirvožemį ir turi labai plačias panaudojimo galimybes.

„Šiandien mūsų ūkis užima 40 ha, dirbame ekologiškai, laikydamiesi sertifikuoto ekologinio ūkininkavimo principų.

Kanapės užima svarbią vietą ūkyje, jų auginama iki 20 ha, tačiau daug dėmesio skiriame ir sėjomainai, todėl auginame ne tik kanapes, bet ir grikius, žirnius (baltyminius augalus), šakninius ridikus ir kitas dirvą gerinančias kultūras, užtikrinančias dirvožemio gyvybingumą ir tvarią, ilgalaikę ūkininkavimo kryptį“, – pasakoja Pavelas.

Jo teigimu,pavasarį pasėtos kanapės greitai sudygsta, vasarą intensyviai auga ir natūraliai stelbia piktžoles, todėl puikiai tinka ekologiniam ūkiui. Kanapės įtraukiamos į sėjomainą, dažniausiai po grūdinių ar ankštinių augalų, kurios ne tik nedegina dirvos, bet ir palieka ją purią bei švarią kitoms kultūroms.

Daugiausia dėmesio ūkininkas skiria dirvos paruošimui, tinkamam sėjos laikui ir drėgmės pusiausvyrai.

„Kalvotose dirvose ir ten, kur dirvožemis sunkesnis, kanapių sėklas tolygiai įterpiame tik su diskine sėjamąja“, – patirtimi dalijasi ūkininkas.

Per visą vegetacijos laikotarpį Jasiukaičiai kanapių visiškai netręšia, nors ir augina po žirnių ar kitų augalų, bet jų derlius dzūkiškoje žemėje mažesnis nei Joniškio r., kur dirvožemiai itin derlingi.

Kanapės vasarą nebijo sausrų, priešingai kuo daugiau saulės ir pakankamai drėgmės – tai idealios sąlygos joms augti.

„Nuimti derlių – vienas technologiškai sudėtingiausių etapų, todėl naudojame kanapėms pritaikytą kombainą, kuris leidžia saugiai ir efektyviai kulti sėklas, išvengiant problemų, kurių gali sukelti tvirtas kanapių pluoštas“, – atkreipia dėmesį P. Jasiukaitis.

Ūkininkai turi sėklų džiovinimo ir valymo įrangą, todėl visą procesą – nuo lauko iki paruoštos žaliavos – kontroliuoja patys.

Spaudžia aliejų, ruošia arbatą

Jasiukaičių ūkyje spaudžiamas šalto spaudimo kanapių aliejus, nedarant jokio cheminio poveikio.

Prieš spaudimą sėklos turi būti tinkamai paruoštos – jų drėgmė turi siekti 7–9 proc., todėl labai svarbus jas kruopščiai išdžiovinti ir laikyti.

Aliejus išgaunamas lėtai, žemoje temperatūroje, kad būtų išsaugotos visos biologiškai aktyvios medžiagos.

Aliejus natūraliai nusistovi, nėra agresyviai filtruojamas, tad galutinis produktas yra natūralus.

„Aliejų pakuojame į tamsaus stiklo butelius, dažniausiai 250 ir 500 ml talpos, kurie saugo nuo šviesos poveikio“, – sako ūkininkas.

Štai kokie produktai iš kanapių gaminami Jasiukaičių ūkyje

Produkcija tiekiama tiesiogiai vartotojams per elektroninę parduotuvę.

„Be kanapių aliejaus, gaminame ir kitus produktus: lukštentas kanapių sėklas, kanapių išspaudas, kurios puikiai tinka baltymingiems produktams ar pašarams ruošti, taip pat kanapių žiedų arbatą, kanapių baltymus“, – vardija P. Jasiukaitis.

Tvarus augintojo-gamintojo kelias

Pasak P. Jasiukaičio, kitose šalyse ūkininko, kuris yra ir augintojas ir gamintojas, modelis seniai pasiteisino. Pavyzdžiui, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje ištisos kartos išlaiko vynuogynus, alyvmedžių plantacijas, riešutų ir sėklinių kultūrų ūkius.

Pasak pašnekovo, šie ūkiai išlieka iš kartos į kartą ne todėl, kad augina daugiausia, o todėl, jog juose ir auginama, ir perdirbama. Jie kuria produktą su istorija, identitetu ir verte. Ūkininkas ten – ne žaliavos tiekėjas, o kūrėjas.

„Būtent toks kelias artimas ir mums: nuo lauko iki butelio – vienose rankose. Tai reiškia, kad galime garantuoti ne tik kokybę, bet ir sąžiningą kainą, nes nepriklausome nuo grūdų supirkimo svyravimų ar tarpininkų.

Toks modelis leidžia ūkiui būti stabiliam, tvariam ir gyvybingam“, – tvirtina ūkininkas.

Spaudžia 8 rūšių aliejų

Didžiausią Dijokų ūkio plotą kasmet užima įvairūs javai: vasariniai ir žieminiai kviečiai bei miežiai, grikiai. Taip pat augina rapsus, pluoštines kanapes, sėmeninius linus, saulėgrąžas, aliejinius moliūgus, baltąsias garstyčias, tikruosius margainius, juodgrūdes.

Aliejinius augalus ūkininkai pradėjo auginti, siekdami paįvairinti ir pagerinti javų sėjomainą, papildyti dirvą naudingomis medžiagomis. Iš jų sėklų spaudžia 8 rūšių natūralų, nerafinuotą, niekaip kitaip neapdorotą šalto spaudimo aliejų.

Dijokų ūkyje spaudžiami 8 rūšių aliejų

Pasak M. Dijokienės, svarbu ne tik užauginti kokybišką produkciją, bet ir sėkmingai nukulti bei išvalyti aliejinių augalų sėklas sėklas.

Aliejinių augalų sėklas laiko sandėlyje, kaip ir įvairių javų grūdus, o prieš spaudimą – šiltesnėje patalpoje, kad išgautų aukštos kokybės aliejų. Be to, aliejinių augalų sėklos turi būti apie 7 proc. drėgnumo.

Modesta pasakoja, kad kanapių sėklos įsigeria piktžolių kvapo, kuris daro įtaką ir aliejaus skoniui bei priduria, kad negalima perdžiovinti sėmenų, nes gali sutrūkinėti jų luobelė.

Ūkyje auginami austriškų veislių aliejiniai moliūgai, nes lietuviškų sėklų nėra. Vegetacijos pradžioje laukia didžiulis iššūkis – sėkmingai sukovoti su piktžolėmis.

Aliejinių moliūgų derliui imti reikalingas specialus kombainas. Pirmiausia jų sėklos kuliamos (sutraiškomi vaisiai ir surenkamos sėklos), paskui plaunamos ir džiovinamos.

Prieš 4 metus Dijokai įsirengė aliejaus spaudyklą ir šiuo metu šalto spaudimo aliejus spaudžia iš kanapių, rapsų, linų, saulėgrąžų, aliejinių moliūgų, baltųjų garstyčių, tikrųjų margainių ir juodgrūdžių sėklų.

Aliejus galima naudoti įvairioms salotoms, mišrainėms ir kitiems valgiams pagardinti.

Per metus ūkininkai išspaudžia iki 3 t įvairių rūšių aliejaus. Populiariausi – linų sėmenų ir kanapių, bet pirkėjų mėgstami ir kitų rūšių.

Pasak ūkininkės, iš sėklų išspaudus aliejų, reikia kantriai laukti keletą parų (priklausomai nuo aliejaus rūšies), kol nusistovės nuosėdos ir bus galima aliejų išpilstyti į 0,25 ir 0,5 l talpos buteliukus. Tinkamiausi tamsaus stiklo buteliukai, kad aliejus būtų apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių. Tara sandariai užkemšama aliumininiais kamšteliais.

Kartais buteliuko dugno galima pamatyti šiek tiek nuosėdų, nes aliejus nėra filtruojamas, tad skonis ir aromatas išlieka natūralus ir išskirtinis.

Iš Dijokų gaminamų aliejų trumpiausiai galioja linų sėmenų – tik 3 mėnesius. Kiti jų spaudžiami aliejai galioja nuo 6 iki 12 mėnesių. „Aliejaus galiojimo terminas svyruoja nuo 3 iki 12 mėnesių. Kuo šviežesnis aliejus, tuo jis sodriau kvepia, yra turtingesnio skonio, aromato ir spalvos“, – tikina Modesta.

Ūkininkai iš šių augalų ne tik spaudžia aliejų, bet ir gamina išspaudas, miltus ir kitus vertingus produktus.

Dijokai šalto spaudimo aliejų ir kitus produktus parduoda savo elektroninėje parduotuvėje ir kitose sveiko maisto parduotuvėse.

Taip pat ūkininkai teikia aliejaus spaudimo paslaugą.