Sujungus ūkius, atsirado perspektyva modernizuoti ir plėstis
2014-03-21

Jurbarkas. Ūkininkas Žilvinas Oberauskas džiaugiasi pirmaisiais ES paramos vaisiais, kuriais iki šiol negalėjo naudotis būdamas smulkiu ūkininku. Padėtis pasikeitė perėmus tėvų ūkį ir sujungus abu į vieną. Dabar ūkininkas suskubo dalyvauti Kaimo plėtros programoje ir modernizuoti vis dar daug rankų darbo reikalaujantį ūkį. Atnaujinęs technikos parką, jis tikisi kitąmet modernizuoti pieno ūkį, pastatyti naują tvartą.

Eržvilko seniūnijos Milaičių kaime gyvenantis Žilvinas Oberauskas intensyviau ūkininkauti pradėjo prieš pusantrų metų, jo tėvas  pasitraukė iš prekinės  žemės ūkio veiklos.  Iki tol abu valdė nedidelius ūkius.

„Kol abu buvome smulkūs ūkininkai, neturėjome finansinių galimybių plėtrai. Be to, tėvas ūkininkavo Pašaltuonio miestelyje, o čia plėstis nebuvo kur. Dabar, sujungus ūkius, tokių galimybių atsirado. Nors ir esame kol kas atsilikę nuo modernių ūkių, bet stengiamės juos vytis," - sako mišraus ūkio savininkas, kurio didesniąją pajamų dalį sudaro pajamos už pieną.   

LYTAGRA 19 07 04 mob

„Ūkio pagrindą sudaro gyvulininkystė. Laikome 28 karves ir tiek pat prieauglio. Iki susijungimo abu ūkeliai taip pat orientavosi į pienininkystę, tad ir patirties čia daugiau. Vien augalininkystei žemės būtų mažoka," - sako daugiau kaip šimtą hektarų žemės valdantis ūkininkas. Pusė šios žemės nuosava, kita - nuomojama. Prie namų žemės nedaug, tad  minčių apie mėsinių galvijų auginimą  teko atsisakyti. Likę prie pieno ūkio, šeimininkai suskubo jį stiprinti ir modernizuoti.

Ryžosi dalyvauti programose

Nors Ž. Oberauskas savo ūkį įregistravo 2003 m., realiai veiklą vykdyti pradėjo maždaug po ketverių metų. Ilgai ir nelengvai ūkininkavęs, ES paramos investicinės kreipėsi tik dabar, po ūkių sujungimo. Kaip sako Žilvinas, pirmieji žingsniai  nelengvi, bet, galima sakyti, sėkmingi.

„Iš pradžių buvo sunku susigaudyti, kas ir kaip. Pasinaudoti parama pagal Nitratų direktyvą paprasčiausiai nespėjome. Kai visko nežinai, nesi dalyvavęs panašiose programose, šiek tiek pasimeti. O ir Nacionalinėje mokėjimo agentūroje trūksta vieningų reikalavimų: viename rajone įmonės komercinis pasiūlymas tinka, kitame tą patį pasiūlymą laiko netinkančiu. Smulkūs netikslumai, kuriuos privalu tuoj ištaisyti, reikalo esmės nekeičia, bet juos taisant prarandamas laikas" - pasakoja ūkininkas.

Nepaisant vieno kito nesklandumo, dabar jis džiaugiasi, kad spėjo gauti paramą konsultavimo paslaugoms bei žemės ūkio valdų modernizavimui.

„Nors turėjome šiek tiek senos technikos, bet atnaujinti buvo būtina," - sako Žilvinas, rodydamas kieme stovintį naują traktorių su frontaliniu krautuvu bei presą-vyniotuvą. Netrukus čia atkeliaus ir priekaba

Nors ES pinigai dar nepasiekė ūkininko, jis jau ryžtingai planuoja tolesnius veiksmus: kokioje priemonėje dalyvaus, kokios paramos sieks.

„Dabar sieksime atnaujinti senus tvartus arba pastatyti naujus. Iki šiol plėtėme tuos pačius pastatus, statėm priestatą po priestato. Tokiose mažose patalpose sudėtinga net mėšlo  transporterį įrengti, ką jau kalbėti apie pieno liniją. O kai niekas nemodernizuota, reikia labai daug rankų darbo. Darbininko nesamdome, dirbame  su žmona  ir vaikais," - sako ūkininkas, pasvarstydamas, kad  galbūt labiau apsimokėtų naują fermą statyti, o ne į turimus tvartus investuoti. Tik be ES paramos tokio kąsnio neapžiotų. Jau yra paskaičiavęs, kad naujam tvartui,  kokio norėtų, pastatyti reikėtų 1 milijono litų.

„Tada ir išsiplėsti būtų kur. Pagal turimą žemę galėčiau laikyti  130 galvijų, kad tik būtų kur juos sutalpinti," - įsitikinęs eržvilkietis

Nuo 2015 gyvulininkystei žadama skirti daugiau lėšų, tad, sako, bandysiąs pildyti paraiškas ir, jei pasiseks,  tikrai investuosiąs į fermas.

Primilžį didina pašarai

Pieno ūkis Ž. Oberausko šeimynai yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis. Kol kas nenuvilia, nes pieno kaina dabar gera. Ūkininkas jau daug metų bendradarbiauja su „Žemaitijos pienu" ir yra patenkintas. Ypač tada, kai pieno rodikliai optimalūs. O kad tokie būtų, didelį dėmesį ūkyje skiria pašarams.

„Ir primilžis, ir baltymai, ir riebumas - viskas priklauso nuo pašarų. Kai dabar už pieną duoda gerą kainą, tai viena dalis riebalų ir baltymų per mėnesį nemažai pinigų sudaro. Mūsų rodikliai šiuo metu tikrai neprasti, baltymai  maždaug 3,2-3,25, o riebalai - 4,6. Somatinių ląstelių irgi nedaug," - pieno kokybe nesiskundžia ūkininkas.

Dalį grūdinių augalų pašarams jis išaugina savo ūkyje. Šiemet, kitaip nei daugelyje Lietuvos vietovių, ūkininko ir jo kaimynų žieminiai kvietrugiai ir kviečiai kol kas neblogai išsilaikę. „Gal dėlto, kad apdraudžiau," - juokauja Žilvinas. O iš tikrųjų apdraudęs pasėlius dėl to, kad didesnius plotus užsėjo ir norėjo sumažinti riziką. O geresnį ar blogesnį pasėlių peržiemojimą, jo manymu,  nulemia ne tiek gamta, kiek veislių pasirinkimas. Norintys po 12 tonų iš hektaro prikulti, rizikuoja labiau nei tie, kurie renkasi atsparesnes, bet mažesnio produktyvumo veisles.

Ūkininkas ne visus grūdus sunaudoja pašarams. Paįvairinimui perka rapsų, sojų, kukurūzų, cukrinių runkelių išspaudų, o dalį savo grūdų parduoda. Pernai buvo neblogas derlius, tad pardavė apie 90 tonų grūdų. Kokie bus šie metai, prognozuoti kol kas nesiryžta, bet tikisi paties geriausio.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokių organizacijų veikla Jūs domitės?
Orai