Strateginis tikslas – būti kuo arčiau žemdirbio
2019-03-12

Šakiai. Pelną lemia įvairūs veiksniai, todėl vienas kitas procentas kuliant išbarstytų ar sutraiškytų grūdų, netiksliai išbertos trąšos ar išpurkšti pesticidai gali generuoti didelius metinius pajamų praradimus. Kaip to išvengti ir dirbti pelningai, kalbėta „Linas agro“ ir „Dotnuva Baltic“ konferencijų cikle „Agrorinkos pulsas: ką žada 2019-ieji derliaus metai“.

Būti arčiau žemdirbio, įsiklausyti į jo lūkesčius, pasiūlyti kuo platesnį paslaugų spektrą, individualius sprendimus ir kartu siekti aukštų gamybinių rezultatų – toks yra strateginis įmonių tikslas.

Akcinės bendrovės „Linas agro“ vykdantysis direktorius ir „Dotnuva Baltic“ generalinis direktorius Darius Jaloveckas pristatė įmonių grupės veiklą: dirbama Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, grupė jungia 38 įmones, bendras darbuotojų skaičius siekia 2 200. Visa veikla sudaro ilgą vertikalią maisto grandinę: nuo žemės ūkio produkcijos gamybos, jos perdirbimo iki maisto produktų tiekimo.

LYTAGRA 19 07 04 mob

Įmonė vykdo 4 pagrindines veiklas: tiekia prekes ir paslaugas žemdirbiams, ruošia ir parduoda grūdus ir žaliavas pašarams, vykdo žemės ūkio produktų gamybą ir maisto produktų gamybą –plėtoja paukštininkystę: „Linas agro“ priklauso garsus prekinis ženklas „Kekava“.

Šešios įmonei priklausančios žemės ūkio bendrovės – Medeikių, Sidabravo, Žibartonių, Aukštadvario, Labūnavos ir Lukšių – iš viso dirba 17 266 ha žemės, kasmet užaugina per 90 tūkst. t augalinės produkcijos ir primelžia daugiau kaip 30 tūkst. t žaliavinio pieno.

Svarbus kiekvienas žemdirbys

Viena svarbiausių veiklos sričių – prekyba grūdais. „Tai didelė atsakomybė – stengiamės kuo brangiau parduoti jūsų išaugintus grūdus“, – patikino D. Jaloveckas. Grūdų saugojimo pajėgumai uostuose yra 211 tūkst. t., dar 330 tūkst. t telpa nuosavose grūdų saugojimo talpose Lietuvoje ir Latvijoje.

Prekes ir paslaugos žemdirbiams galima išskirti į dvi dideles grupes: augalininkystės (sėklos, trąšos, augalų apsaugos produktai) ir technikos (naujos ir naudotos technikos pardavimai ir nuoma, fermų įranga, elevatorių statyba, serviso paslaugos).

„Be ūkininkų būtume niekas. Mūsų strategija – būti kuo arčiau jūsų. Jūsų pastabos ir pamokos mums žiauriai reikalingos“, – pabrėžė „Linas agro“ vykdantysis direktorius ir „Dotnuva Baltic“ generalinis direktorius Darius Jaloveckas

Pasak D. Jalovecko, šiuo metu vyksta augalininkystės ir technikos veiklų apjungimas, kad augalininkystė padėtų technikai ir atvirkščiai. Žemdirbiams turėtų būti patrauklu ir tai, kad visą platų paslaugų ir prekių spektrą jie gali gauti iš vienų rankų. Tarkime, galima variantas perkant kombainą už jį atsiskaityti grūdais.

Padėtas pamatas galimiems rekordiniams derliams

„Linas Agro“ technologijų vystymo ir mikroelementų prekybos vadovas Andrius Lukoševičius sakė, kad praėjusį rudenį Lietuvoje buvo pasėtas rekordinis žiemkenčių plotas, o pavasarį augalai pasitiko puikiai peržiemoję. Formuojasi aukšto produktyvumo pasėliai, todėl jau dabar būtina įvertinti didesnių investicijų poreikį.

„Atrodo, kad šiemet formuojasi aukšto produktyvumo pasėliai. Svarbu atidžiai stebėti ir vertinti augalus vegetacijos metu ir atitinkamai koreguoti jų priežiūros programą“, – sakė Andrius Lukoševičius

„Ilgai ieškojome patikimo mikroorganizmų preparatų gamintojo ir jį radome – tai lietuviška įmonė „Bioversio“. Pasiūlysime išsamias ir aiškias technologijas, kurias pritaikę ūkiuose gausite derliaus priedus“, – žadėjo A. Lukoševičius ir paminėjo produktus Biomas Grow, Biomas Protect, Biomas Universal, Biomas Mineral, Biomas Nitragin ir Biomas Organic. Šių preparatų privalumas yra tas, kad bakterijos išgautos iš Lietuvos dirvožemių, todėl yra puikiai prisitaikiusios išgyventi mūsų sąlygomis.

Augalininkystei skirtus biologinius preparatus gaminanti įmonė „Bioversio“ siūlė žemdirbiams žvilgtelėti į mikroorganizmų pasaulį pro mikroskopą

A.Lukoševičius priminė, kad labai svarbu augalus pamaitinti mikrolementinėmis trąšomis kertiniais etapais: žieminiams javams tai atsinaujinusi vegetacija anksti pavasarį, bamblėjimo tarpsnis ir bamblėjimo pabaiga bei po grūdų užmezgimo – jų išsaugojimui ir masės bei kokybės didinimui.

Žieminiams rapsams tie kertiniai pamaitinimo etapai yra atsinaujinusi vegetacija, stiebo ilgėjimas, butonų formavimasis, ankštarų susidarymas ir sėklų formavimasis. Ankštiniams augalams mikroelementinės trąšos reikalingiausios 4–6 lapelių tarpsniu, tada kai augalai pasiekia 5–8 cm aukštį (mat būtent tada vyksta intensyvus augimas ir gumbelinių bakterijų įsitvirtinimas) ir prieš žydėjimą (tai stimuliuoja gausų ankščių užmezgimą).

Visų minėtų augalų sėkloms apdoroti rekomenduojamas produktas Seedenergy – tai subalansuotos fosforo ir kalio trąšos su magniu ir cinku. Bandymai rodo, kad purškimas mikroelementais visuomet duoda bent 5 proc. didesnę grąžą, negu buvo investuota į purškimus.

Produktai Vizura ir Limus Clear skirti azoto stabilizacijai – pirmasis naudojamas laistant srutas, antrasis – su KAS trąšomis.

„Linas Agro“ pesticidų prekybos vadovas Petras Kiseliovas turėjo ir gerų, ir blogų naujienų. Pradėjo nuo blogų – 2019 m. bus paskutiniai, kai galima naudoti veikliąsias medžiagas propikonazolą, dikvatą, alfa-cipermetriną, o 2020 m. greičiausiai bus paskutiniai tebukonazolui ir epoksikonazolui. Tai reiškia, kad iš rinkos dingsta daug populiarių augalų apsaugos produktų. Vis didesnis spaudimas jaučiamas ir dėl glifosatų naudojimo, nors kol kas galioja leidimas juos naudoti iki 2023 m.

Geros naujienos – nauji efektyvūs produktai: pavyzdžiui, fungicidas Priaxor (jį rekomenduojama naudoti derinyje su stipriu triazolų grupės fungicidu). Kaip naujiena pristatytas ir iš senesnių laikų gerai žinomas herbicidas Fusilade Forte, kuris kelerius metus buvo registruotas tik miško sodinukų pomedžiams, o dabar jo naudojimo spektras vėl išplėstas: priskaičiuojama net 41 augalų rūšis, kur jį galima naudoti – nuo rapsų, pupų, žirnių, cukrinių runkelių pasėlių iki graikinių riešutmedžių pomedžių.

„Šio herbicido privalumas – itin švelnus veikimas, faktiškai nestresuojantis augalų. Fusilade Forte gerai naikina varpučių šakniastiebius ir yra vienas pigiausių variantų sunaikinti javų pabiras“, – atkreipė dėmesį Petras Kiseliovas

Sutaupyti pinigai – uždirbti pinigai

„Dotnuva Baltic“ technikos produktų vadybininkas Algimantas Gyvis kalbėjo apie trąšų barstomąsias – kiek daug galima sutaupyti pasirinkus tinkamą techniką ir pasitelkus išmaniąją iMFarming programėlę. Paprastas prietaisas – trąšų kalibravimo dėžutė – leidžia greitai nustatyti trąšų kokybę (neturi būti daug smulkiosios frakcijos – mažesnių kaip 2 mm – granulių).

Renkantis trąšų barstomąją, reikėtų atsižvelgti į tai, ar ji turi pilną tręšimo sekcijų kontrolę ir tikslią svėrimo sistemą (1 kg tikslumu). Paskleisti trąšas 36 m pločiu šiais laikais jau nėra sudėtinga, tačiau svarbu, kad tai būtų padaryta kokybiškai. Kverneland trąšų barstomosios trąšas beria šiek tiek kitu principu, todėl granulės, nors ir išsviedžiamos su didele jėga, neskyla.

Kaip su trąšų barstomąją ne išbarstyti pinigus, o juos sutaupyti, kalbėjo Algimantas Gyvis

Purkštuvai – daugiausia ūkyje dirbanti mašina, todėl pageidautina kad jis būtų patikimas, našus ir modernus. Pavyzdžiui, Agrifac savaeigis purkštuvas turi piktžolių atpažinimo funkciją – tai atlieka ant purkštuvo sijų išdėstytos kameros. Galima taip sureguliuoti purkštuvą, kad jis purkštų tik ant tam tikrų labiausiai agresyvių piktžolių.

„Dotnuva Baltic“ technikos produktų vadybininkas Paulius Račiūnassklaidė kai kuriuos mitus apie rotorinius kombainus. Teiginiai, kad rotoriniai kombainai sunkiai kulia drėgnus grūdus ar kad jie skirti tik dideliems ūkiams – mitai. Iš tiesų rotoriniai kombainai lengvai pritaikomi įvairioms kultūroms kulti, net kanapes, vieną sunkiausiai kuliamų augalų, jie lengvai sudoroja.

„Siūlau netikėti mitais, o geriau pakalbėti su žmonėmis, kurie jau turi rotorinius kombainus ir sėkmingai jais dirba“, – praktiškai patarė Paulius Račiūnas

Siekiamybė – kad kombainas dirbtų kuo trumpiau ir užtikrintai, nes per javapjūtę kiekviena diena brangi. Klimato iššūkiai, personalo trūkumas, rinkos svyravimai verčia investuoti žemdirbius į vis našesnę ir modernesnę techniką. Pelnas susideda iš detalių, todėl suskaldytų ir išbarstytų grūdų procentas turi būti kuo mažesnis – nėra normalu išbarstyti 3 ar 4 proc. grūdų. „Rotoriniai kombainai beveik neskaldo grūdų. Mūsų nuostatos – neviršyti 1 proc. suskaldytų ir 1 proc. išbarstytų grūdų“, – pabrėžė P. Račiūnas.

Galvojantiems apie sėklos ruošimą, įdomus turėtų būti toks faktas: vieno Austrijos kooperatyvo atlikti bandymai parodė, kad kratikliniu kombainu kultų grūdų daigumas buvo 81 proc., o rotoriniu – 90 proc. Matyt, neatsitiktinai Baltijos šalyse naujų parduodamų rotorinių ir hibridinių kombainų kiekis pastebimai auga.

Sertifikuota sėkla ir būsimo derliaus prognozės

Sėklų prekybos vadovas Sigitas Augas pabrėžė, kad nors dar atsiliekame nuo Vakarų Europos šalių pagal sunaudojamos sertifikuotos sėklos kiekius, bet šis rodiklis gerėja – jau apie 20 proc. pasėlių mūsų šalyje užsėjama sertifikuota sėkla.

Tam įtakos, be abejo, turėjo ir susietųjų išmokų mokėjimas už tokia sėkla apsėtus plotus. Pernai tam buvo skirta 3,2 mln. eurų ir išėjo po 14,15 euro/ha arba 64 eurai tonai sėklos. 2019 m. skirta šiek tiek didesnė suma – 3,4 mln. ha, o kiek konkrečiai bus mokama už hektarą, paaiškės tik po pasėlių deklaravimo. Aišku, kad susietoji parama bus mokama ir 2020 metais.

Savame ūkyje pasiruošta sėkla irgi kainuoja: sudėjus visas patiriamas išlaidas, skaičiuojama, kad skirtumas 1 ha sėklos apsėti sertifikuota sėkla ir ruošta savame ūkyje yra nedidelis – 13 eurų. Pakanka gauti 68 kg/ha derliaus priedą, kad atsipirktų tos papildomos išlaidos.

Naujų veislių bandymams ir tinkamiausių atrankai skiriama daug dėmesio – vien praėjusį rudenį pasėta daugiau kaip 50 naujausių žieminių kviečių linijų, iš jų bus atrinkta iki 10 veislių, kurias bus siūloma auginti mūsų šalies žemdirbiams.

S. Augas atkreipė žemdirbių dėmesį, kad Europoje pasėta mažiau žieminių rapsų, todėl visai verta būtų pagalvoti apie vasarinių rapsų plotų didinimą. Taip pat jis rekomendavo rinktis salyklinių miežių veisles, nes jos yra universalesnės: jei pavyks išauginti tinkamos kokybės grūdus, juos bus galima parduoti salyklo gamintojams, o jei ne – visada bus galimybė parduoti kaip pašarinius. „Šiemet salyklinių miežių veislė Laureate įrašyta į „Viking Malt“ sąrašą“, – informavo S. Augas.

„Pernai šalyje buvo deklaruota 102 822 ha juodojo pūdymo – agronominiu požiūriu vertėtų bent dalį jo paversti žaliuoju pūdymu ir tam tiktų sideralinių augalų mišinys Nitrofix“, – siūlė Sigitas Augas

Beje, ieškantiems ankštinių augalų gali paaiškėti, kad pupų sėklų jau sunku gauti („Linas agro“ jų jau neturi), o žirnių dar yra (veislės Ingrid ir Respect). Po pernai pavasarį jausto didžiulio vasarinių kviečių sėklos trūkumo šiemet prognozuojamas jų perteklius, tad žemdirbiai galės išsirinkti pačias geriausias veisles: „Linas agro“ siūlo veisles KWS Collada, Quintus, Wicki.

„Linas Agro“ grūdų prekybos vadybininkas Svajūnas Banelis kalbėjo apie grūdų prekybos tendencijas 2019 metais. Agresyvus grūdų eksportas iš Rusijos ir Ukrainos ir sumažėjusi kviečių paklausa Saudo Arabijoje, Pietų Afrikoje, Ispanijoje vargu ar leidžia tikėtis kainų kilimo. Įtakos turėjo ir 44 proc. išaugęs kukurūzų importas (daugiausia iš Ukrainos) – kukurūzai didele dalimi pakeitė pašarams naudotus kviečius ir miežius.

„Rusijos ir Ukrainos kviečiai patinka pasaulinių rinkų malūnininkams. Kodėl? Nes ten dideliuose agroholdinguose sėjama viena veislė, derlius būna vientisos kokybės, o tai malūnininkams labai svarbu“, – paaiškino S. Banelis.

„Geros 2019 m. derliaus prognozės – išaugę pasėlių plotai Rusijoje ir Ukrainoje, didėjančios Baltarusijos ambicijos (jie planuoja užauginti 9 mln. t grūdų) – neleidžia tikėtis kainų augimo, bent jau kol kas. Žinoma, įtakos dar gali turėti prognozuojamos didžiulės sausros Australijoje, kuri yra IV pagal dydį kviečių augintoja“, – kalbėjo Svajūnas Banelis

Visi nekantriai laukia žinių, ar atsidarys lietuviškiems žirniams Indijos rinka – tai turėtų didžiulė įtaką ir žirnių paklausai, ir, žinoma, jų kainai.

„Linas agro“ šiemet modernizavo grūdų priėmimą – įdiegta QR kodų sistema, kiekvienam atvykusiam automobiliui bus suteiktas kodas, taip eliminuojant žmogiškųjų klaidų faktorių. Automatizuotas grūdų priėmimas garantuos spartą, o visa informacija apie pristatytą produkciją iš karto atsiras kliento mobiliajame telefone ar kompiuteryje. Uoste grūdų priėmimui pasitelktas naujas partneris – birių žemės ūkio produktų terminalas „Bega“.

Konferencijos „Agrorinkos pulsas: ką žada 2019-ieji derliaus metai“ praėjusią savaitę buvo organizuotos Šiauliuose, Panevėžyje, Plungėje ir Šakiuose

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką svarbiausio turėtų nuveikti ministras A. Palionis?
Orai