Sodų naujiena – desertinės medlievos
2019-07-24

Joniškis. Linkaičiuose, Rūtos ir Rimanto Stankūnų sode, šeštus metus dera medlievos. Šiemet jau antra vasara, kai sulaukta gausesnio, pasak sodininko, normalaus, derliaus. Ateityje, kai krūmai suaugs, Stankūnai tikisi skinti iki 10 kg uogų nuo krūmo.

Erškėtinių šeimai priklausančios medlievos (Amelanchier) dėl skanių, vertingų vaisių nuo seno augintos Lietuvoje mėgėjų sodeliuose ir vadintos korintais ar tiesiog ameliankiais. Uogų skonis primena mėlynes ar šilauoges, tačiau, palyginti su šilauogėmis, medlievos visiškai nereiklios dirvai (nereikalauja rūgštaus substrato), ištvermingos žiemą, gali ištverti net -40 °C šaltį, pavasarį pakenčia apie -7 °C šalnas, atsparios ligoms ir kenkėjams.

Dojus agro 19 09 10

Rimantas Stankūnas turi sukaupęs daug patirties ir gali patarti kitiems augintojams, kaip greičiau sulaukti medlievų derliaus

Medlievos žydi gegužės pradžioje. Kasmet gausiai dera, vaisiai – netikrieji, sultingi obuoliukai sunoksta maždaug po 45 dienų, kai baigiasi valgomųjų sausmedžių derlius ir prieš pradedant nokti serbentams. Tai ilgaamžiai sodo augalai, derantys iki 30–50 metų, o derlių nuimant kombainu, galima auginti iki 14–15 metų.

Surinkta vertingų veislių kolekcija

R. Stankūnas iš kaimyninių Europos šalių surinko vertingą 11 veislių kolekciją, iš jų net 10 – alksnialapės medlievos veislių. Sode dabar auga po 15–20 kiekvienos veislės augalų. Medlievų veislės skiriasi vaisių dydžiu ir skoniu, krūmo aukščiu ir forma bei derėjimo laiku.

Ankstyvosios medlievos sunoksta Joninėms, vidutinio ankstyvumo – savaitę vėliau, birželio pabaigoje–liepos pradžioje, o vėlyvosios – liepos viduryje, tad visą mėnesį galima mėgautis saldžiomis, sultingomis uogomis.

Visos uogos gero skonio, bet skaniausios vis tik alksnialapės medlievos. Nokdami vaisiai iš pradžių parausta, paskui įgauna jiems būdingą melsvai juodą spalvą arba būna visiškai juodi, saldoki obuoliukai su išlikusiais stačiais taurėlapiais. Sėklos smulkios, šviesiai rudos.

Uogos skinamos per du kartus

Dažniausiai medlievų uogos kekėje sunoksta ne vienu metu, todėl derlių skinti tenka per 2 kartus. Uogų nokimas labai priklauso nuo metereologinių sąlygų: jei šiltas oras, kaip šią vasarą, tada gali sunokti ir visa uogų kekė vienu kartu. Dažnai sunokusių kekių pirmosios uogos pernoksta ir pradeda vysti.

Jei medlievoms nokstant būna ramūs, nevėjuoti ir gražūs orai, tuo metu patartina neskubėti uogų skinti, tada jas geriau palaikyti dar ant krūmų ir paskui visas nuskinti vienu metu. Tačiau jei dienos stipriai vėjuotos ir praslenkančios vėtros gali nupurtyti nuo krūmų uogas, tokiu atveju geriau skinti per 2 kartus.

Nokdamos uogos iš pradžių parausta, paskui įgauna joms būdingą melsvai juodą spalvą

Skinant sultingus medlievų vaisius, jų prisegimo vietoje prie kotelio lieka drėgnos žaizdelės, todėl geriausia jie tinka šviežiam vartojimui. Nuskintos uogos laikosi tik 2–3 dienas, o šaldytuve gali išbūti iki savaitės.

Kad uogos geriau išsilaikytų, patartina skinti iš ryto, kai jos būna nudžiūvusios, vėsesnės ir skinti itin atsargiai į nedideles plastikines dėžutes. Geriau skinti uogas su kekėmis, tada jos geriau laikosi.

Medlievų vaisius galima šaldyti, džiovinti, iš jų raugti vyną, spausti sultis, virti uogienes ir džemus. Džiovinti jų obuoliukai primena razinų skonį.

Praktiniai patarimai medlievų priežiūrai

Medlievos – šviesamėgiai augalai, sodinami saulėtoje vietoje, priemolio ar priesmėlio derlingoje ar vidutinio derlingumo, purioje, laidžioje, neutralaus rūgštumo dirvoje. Pavėsingoje vietoje pasodinti augalai greitai sutankėja ir prasčiau dera.

Medlievų krūmus galima sodinti anksti pavasarį ir rudenį, kai nukrenta lapai, į gerai paruoštą dirvą. Stankūnai augalus sodino 0,5–1 m x 3,5 m atstumu. Sodinimo tankumas eilėje priklauso nuo krūmo formos. Planuojant uogų derlių skinti kombainu, patartina sodinti tokiu pat atstumu, kas 0,5–1 m.

Anot sodininko, pasodinti krūmai patrumpinami, kad iš visų pusių tolygiai formuotųsi. Medlievos dera jau pirmaisiais metais po sodinimo.

Medlievos nereiklios dirvai, ištvermingos žiemą, gali ištverti net -40 °C šaltį

Pasak R. Stankūno, skirtingų veislių medlievų krūmai užauga iki 3–5 m aukščio. Priklausomai nuo priežiūros ir galimybių skinti derlių, galima pasirinkti norimą augalų aukštį. „Mes kerpame pagrindinį stiebą apie 40 cm aukštyje. Vėlesniais metais kuo krūmus daugiau geni, tuo daugiau sulauki uogų, mat medlievų derlius išauga ant pirmamečių šakų“, – aiškina uogyno šeimininkas.

Geriausia genėti anksti pavasarį. Derantiems krūmams pašalinamos silpnos ir pažeistos šakos, nereikalingos šaknų atžalos, sutrumpinami per ilgi ūgliai. Derlingiausios yra 2–4 metų šakelės.

R. Stankūnas sako, kad medlievų netręšia, mat Joniškio krašte, kur ūkininkauja, itin derlingi dirvožemiai. Augalai atsparūs sausrai, bet tada, kaip šiemet, išauga smulkesnės uogos. Saldžias medlievų uogas labai mėgsta paukščiai, todėl krūmus iš anksto reikia uždengti tinklais.

Vasaros antroje pusėje R. Stankūnas medlievas daugina akiavimo būdu. Skiepyti medeliai išauga perpus žemesni negu krūmai. Kai kurias veisles galima dauginti savašaknėmis atžalomis.

Mėgėjai savo sode gali sodinti tik vieną krūmą, jis derės kasmet, nes medlievos savidulkiai augalai. Norintys didesnės uogų įvairovės ir ilgesnio derėjimo, gali sodinti 2–3 skirtingas veisles. „Mažuose sodeliuose geriau sodinti medelio formos medlievas, jos bus perpus žemesnės negu krūmai, nesiplės į šalis“, – pataria Rimantas Stankūnas.

Kuo naudingos medlievų uogos

Medlievų plantacijos pradėtos kurti Lenkijoje, Čekijoje, Austrijoje, o Lietuvoje pirmąjį 1 ha medlievų sodą prie Kauno įveisė Gintaras Kikas. Aukštaitijoje jų pradininkas Gediminas Cijūnaitis.

Pramoninėse medlievų plantacijose dažniausiai auginimos alksnialapės medlievos(A. alnifolia) veislės, rečiau – varpinės medlievos (A. spicata) veislės. Į Europą medlievų naujosios desertinės veislės atkeliavo iš Kanados, kur jos turi gilias auginimo tradicijas.

Medlievų vaisiuose gausu magnio, geležies, askorbinės rūgšties, vitamino B2, vitamino P, antocianų, katechinų, rauginių ir dažančiųjų medžiagų, pektinų, organinių rūgščių. Dėl didelio fenolinių junginių kiekio, vaisiai pasižymi priešuždegiminėmis savybėmis, o juose esantis beta sitasterinas saugo nuo mūsų laikų rykštės – sklerozės.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai